Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteistas laisvės atėmimu 15 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė B. K. paskirta laisvės atėmimas 15 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. K. priteista 6 720 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už O. K. gydymą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R.Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 15 d., apie 13 val. 30 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo motina O. K. metu, tyčia sudavė jai kėde mažiausiai 7 smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir abiejose plaštakose, krūtinės dešinės pusės V-ojo šonkaulio lūžį, galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide, abiejų akių vokuose bei smakre su danties išmušimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties abiem galvos smegenų pusrutuliais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų pabrinkimu ir plaučių židininiu uždegimu, dėl ko ji 2005 m. balandžio 6 d. mirė, t.y. B. K. nužudė savo motiną O. K. , tokiais savo veiksmais padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Apeliaciniu skundu nuteistasis B. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. nuosprendį. Nurodo, jog apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neįsigilino į jo parodymus, nesiaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybių ir nepagrįstai rėmėsi liudytojų, kurie iš anksto buvo suderinę duodamų parodymų aplinkybes, parodymais. Mano, jog teismas nepagrįstai jo parodymus įvertino kaip gynybinę ir neįtikinamą versiją, nepagrįsdamas tokios savo išvados objektyviais įrodymais. Skunde nurodo buvęs pripažintas kaltu ir nuteistas neapklausus liudytojos I. R. . Pabrėžia, kad šios liudytojos parodymai patvirtintų, jog liudytojos A. S. ir S. S. dėl asmeninių priežasčių, siekdamos asmeninės naudos, susijusios su palikimu, davė melagingus parodymus. Taip pat nurodo, jog I. R. , po keletą kartų per mėnesį svečiuodamasi O. K. namuose, žinojo tikrąją tuose namuose susidariusią padėtį, tad jos parodymai yra reikšmingi tikrųjų nusikaltimo padarymo aplinkybių išaiškinimui. Prašo, jog apeliacinės instancijos teismo posėdis vyktų dalyvaujant visiems liudytojams, tarp jų ir I. R. .

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis B. K. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Tokios teismo išvados padarytos byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. A. K. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Nors apeliantas skunde teigia, kad apygardos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nesigilindamas į parodymus ir faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau nepateikia argumentų tokiems savo teiginiams pagrįsti. Apkaltinamasis nuosprendis A. K. atžvilgiu buvo priimtas teisiamajame posėdyje įvertinus tyrimo metu surinktus įrodymus – nukentėjusiosios, liudytojų, paties nuteistojo parodymus, rašytinius ir daiktinis įrodymus – kurių visetas leido apygardos teismui pripažinti B. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 15 metų. Taigi apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas tik nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu, jokių duomenų apie tai, jog byla išnagrinėta šališkai, nėra.

Apeliantas liudytojų A. S. ir S. S. parodymus vadina melagingais, pažymi, kad abi liudytojos jam nenaudingus parodymus davė dėl asmeninių priežasčių, susijusių su palikimu, tačiau šių priežasčių skunde visiškai nedetalizuoja. Ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje apklausta nuteistojo A. K. dukterėčia A. S. ir sesuo S. S. davė nuoseklius parodymus, nekitusius viso proceso metu, jais teismas suabejoti neturėjo jokio pagrindo. Šių liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir pačios nukentėjusiosios O. K. , liudytojos O. Ž. , taip pat eksperto parodymai. Nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad A. ir S. S. parodymus įtakojo aplinkybės, susijusios su palikimu. Pažymėtina, kad nukentėjusioji S. S. , nužudytosios dukra, net nepareiškė civilinio ieškinio, prašydama iš apelianto priteisti turtinę ar neturtinę žalą. Tad kolegija apelianto teiginį, jog šių liudytojų parodymai yra melagingi, atmeta kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde buvo prašoma į teismo posėdį iškviesti liudytoją I. R. , pabrėžiant, jog to nepadarė pirmosios instancijos teismas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytoja I. R. , buvusi apelianto sutuoktinė, iš tiesų buvo apklausta ikiteisminiame tyrime, kur parodė su nuteistuoju B. K. išsiskyrusi 1991 metais. Po skyrybų susitikdavo labai retai, paskutinį kartą jį matė 2005 m. gegužės 9 d., kai jis buvo atėjęs pas ją į darbą. Tai, kad jos buvęs vyras sumušė savo motiną, jai paskambinusi pasakė A. S. , ji pati apie tai nieko nežino (t. 1, b.l. 76-77). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad liudytoja nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje, kolegija neturi teisės vertinti šių jos parodymų. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas priėmė nutartį I. R. į teismo posėdį nekviesti (t. 2, b.l. 61), tačiau B. K. pateikus prašymą, kad ši liudytoja būtų iškviesta, teismas tokį jo prašymą tenkino ir liudytoją I. R. iškvietė į teismo posėdį. 2006 m. vasario 23 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas I. R. pareiškimas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 2, b.l. 67). Atsižvelgiant į tokį liudytojos pareiškimą ir tai, kad ji negali A. K. charakterizuoti, apygardos teismas nutarė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 2, b.l. 79). Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad jokių prašymų ar papildymų iki įrodymų tyrimo pabaigos jis nepareiškė (t. 2, b.l. 86).

Apygardos teismas, skirdamas B. K. bausmę, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, neatitaisomas pasekmes, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, nežymiai didesnę už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Kolegijos nuomone, nuteistajam B. K. paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.