Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-19 · Administracinė byla Nr. eI-2176-821/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-19
Bylos Nr.
eI-2176-821/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00407-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Iveta Pelienė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
UAB "Moriza"
Trečiasis asmuo
Z. K., G. D.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2176-821/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00407-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Moriza“, tretieji suinteresuotieji asmenys Z. K., G. D., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 378,90 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2020-12-31 ir 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad atsakovė laiku nesumokėjo nustatyto dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškino, kad sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sudaryta nebuvo, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Lazdijų savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims atsiranda administracinių teisės aktų pagrindu. Atsakovei teise priklauso arba jos yra valdomas nekilnojamasis turtas, todėl ji laikomas vietinės rinkliavos mokėtoja. Pareiškėja siuntė atsakovei pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovė vietinės rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėja nebuvo susisiekusi. Pagal suformuotą teismų praktiką, vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vietinė rinkliava yra privaloma visiems atitinkamoje teritorijoje esantiems atliekų turėtojams ir jie šią vietinę rinkliavą privalo mokėti. Šiuo atveju pagrindų, dėl kurių atsakovė galėtų atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą, arba norminių teisės aktų, kurių pagrindų nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ji būtų atleista – nėra. Nėra ir jokių sprendimų, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsakovė laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2020-12-31 nėra sumokėjusi pareiškėjai 378,90 Eur skolos.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl 378,90 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2020-12-31.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2017-03-31 sprendimu Nr. 5TS-801 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo patvirtino naujos redakcijos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatų 4 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems komunalinių atliekų turėtojams Lazdijų rajono savivaldybės. Rinkliava susideda ir pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 12 punktas). Pastovią įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, o kintamąją dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (Nuostatų 13 punktas). Rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja rinkliavos administratorius UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (Nuostatų 8 punktas). Pagal Registro duomenis rinkliavos administratorius (pareiškėjas) parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas, mokėjimo terminus bei pateikia rinkliavos mokėtojams (Nuostatų 25 punktas). Rinkliavos mokėtojai gali visą rinkliavą sumokėti iš karto arba dalimis, bet ne mažiau nei ¼ iki metų kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 28 punktas). Rinkliava mokama į Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą (Nuostatų 31 punktas). Kintamosios rinkliavos dalies nemoka tie mokėtojai, kurie nesinaudoja nekilnojamojo turto objektu ir atliekų tvarkymo paslauga bei Lazdijų savivaldybės nustatyta tvarka yra deklaravę, kad ne trumpiau kaip tris mėnesius nesinaudos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektu (Nuostatų 40 punktas). Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali pasinaudoti Nuostatų 46 punkte nustatytomis lengvatomis, pateiktus rinkliavos administratoriui prašymą ir Nuostatuose nurodytus duomenis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010-03-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Iš nagrinėjamoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo 2018-07-23 nuomos sutarties pagrindu naudojasi pastatu-parduotuve, esančia adresu (duomenys neskelbtini), Lazdijai (pastato savininkai tretieji suinteresuotieji asmenys - Z. K. ir G. D.). Pagal Nuostatus atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Pareiškėja Nuostatų nustatyta tvarka rengė ir siuntė atsakovei mokėjimo pranešimus. Byloje esantys įrodymai (mokėjimo pranešimai) patvirtina, jog atsakovė buvo tinkamai ir nuolat informuojama apie vietinės rinkliavos mokėjimus ir jų dydį bei paraginta sumokėti skolą. Atsakovė laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2020-12-31 vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris pagal pareiškėjos 2021-01-20 pažymą Nr. 21-R-00006797 sudaro 378,90 Eur.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai būtų pateikusi prašymą taikyti rinkliavos lengvatas ir toks prašymas būtų patenkintas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą, siunčiant jai vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodoma iki kada ir kur atsakovė privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Duomenų, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovė su pareiškėja būtų atsiskaičiusi, į bylą nepateikta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 378,90 Eur įsiskolinimas, susidaręs už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2020-12-31.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas (prašymo parengimas ir pateikimas teismui).

Teismui pateikti dokumentai patvirtina 9,68 Eur pareiškėjos išlaidas, sumokėtas Advokatų kontorai „Win&Law“ už prašymo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 d.).

Liteko duomenimis į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu. Įvertinus tai, kad nagrinėtoje byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, tokio pobūdžio bylose jau suformuota teismų praktika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja galėjo kreiptis į teismą supaprastinta tvarka – pasinaudodama teismo įsakymo institutu, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021). Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Moriza“ (juridinio asmens kodas 304745941) 378,90 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 90 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 250135860) naudai.

Atmesti pareiškėjos prašymą dėl 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė