Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

2020 m. birželio 17 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10296-20 medžiagą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1990-08-09 Komi ATSR Uchtos miesto teismo pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 144 straipsnio 2 dalį - 4 m. laisvės atėmimo; subendrinus su 1988-06-08 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 5 m. laisvės atėmimo; 1994-08-15 paleistas atlikus bausmę;

2) 1997-04-10 pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau 1961 m. BK) 271 straipsnio 2 dalį, 112 straipsnio 1 dalį - 3 m. laisvės atėmimo; paleistas 1999-12-08 atlikus bausmę;

3) 2002-05-21 pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį - 5 mėn. laisvės atėmimo su turto už 500 Lt konfiskavimu;

4) 2002-07-12 pagal 1961 m. BK 281 straipsnio 1 dalį - 6 mėn. laisvės atėmimo; subendrinus su 2002-05-21 nuosprendžiu, galutinė bausmė - 6 mėn. laisvės atėmimo; paleistas 2002-08-20 atlikus bausmę;

5) 2002-10-17 pagal 1961 m. BK 112 straipsnio 1 dalį - 2 m. laisvės atėmimo; paleistas 2003-11-07 – pritaikius amnestiją nuo bausmės atlikimo atleistas;

6) 2004-01-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - 1 m. laisvės atėmimo; subendrinus su 2002-10-17 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; paleistas 2005-02-02 atlikus bausmę;

7) 2006-11-14 pagal BK 135 straipsnio 1 dalį - 5 m. laisvės atėmimo; 2007-01-14 apygardos teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuota į BK 137 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2008-03-18 lygtinai paleistas iš pataisos namų;

8) 2011-05-10 pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 40 parų arešto;

9) 2015-02-27 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 64¹ straipsnį, - 8 mėn. laisvės atėmimo; 2015-09-25 paleistas atlikęs bausmę;

10) 2016-09-02 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, - 6 mėn. laisvės atėmimo; paleistas 2017-02-28 atlikus bausmę;

11) 2018-03-14 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, - 8 mėn. laisvės atėmimo;

12) 2018-05-09 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, - 6 mėn. laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su 2018-03-14 nuosprendžiu, galutinė bausmė - 1 m. laisvės atėmimo; paleistas 2019-02-15 atlikus bausmę;

13) 2020-03-03 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį - 42 paroms arešto; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo laiką - 2 dienas, galutinė bausmė – 40 parų arešto; bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2020 m. kovo 11 d. apie 00.35 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ramentu penkis kartus L. S. į galvos sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos galvoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu pranešus apie įtarimą ir apklausus įtariamuoju, R. A. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad L. S. yra jo sugyventinė. Šių metų kovo mėnesį, tikslios dienos nežino, jis buvo užėjęs pas savo sugyventinę, abu vartojo alkoholį. Prisimena tik tiek, kad jis užmigo, o L. kažkur išėjo. Grįžusi į namus ji jį prikėlė, buvo dar girtesnė nei prieš tai. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Turimu plastikiniu ramentu, nes tuo metu jam buvo sugipsuota koja, jis apie penkis kartus sudavė nukentėjusiajai į galvą. Po suduotų smūgių L. išbėgo iš namų. Jis irgi pasišalino. Jau kurį laiką su nukentėjusiąja kartu negyvena. Jis šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos. Dėl pavartoto smurtavo labai gailisi (b. l. 64-66 ir 72-73).

Be paties kaltinamojo R. A. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. A. yra jos buvęs sugyventinis, jie apie pusę metų kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Per šiuos pusę metų buvo susitikę apie 10 kartų išgerti alkoholio. 2020 m. kovo 10 d. R. A. buvo pas ją namuose. Ji jį priėmė miegoti, nes pastarasis neturėjo kur eiti. Visą dieną abu vartojo alkoholinius gėrimus. Kovo 11 d. naktį R. kambary pradėjo prieš ją smurtauti. Dėl girtumo visų aplinkybių nepamena. Prisimena, kad ji sėdėjo ant lovos, kai R., rankoje laikydamas ramentą, pradėjo ją mušti. R. jai sudavė ramentu apie 5 kartus į galvos sritį. Dėl kokios priežasties R. ją mušė, ji nežino. Po šio įvykio, R. iš jos buto pasišalino. Jai skaudėjo visą galvą, iš pakaušio ir kaktos bėgo kraujas, todėl paskambino 112 ir išsikvietė policijos pagalbą. Atvykę pareigūnai jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurie ją apžiūrėjo. Medikai jai siūlė važiuoti į priėmimo skyrių, tačiau ji atsisakė ir liko namuose. Pareigūnai jai įteikė užduotį vykti pas medicinos ekspertus, tačiau ji nevyko. Įvykio metu ji buvo stipriai neblaivi, tačiau prisimena, kad R. jai tikrai sudavė su ramentu į galvą mažiausiai 5 kartus. Po įvykio ji daugiau nebuvo susitikusi su R. (b. l. 27-29).

Policijos duomenų bazės išrašu apie gautus pranešimus apie įvykius nustatyta, kad 2020 m. kovo 11 d. 00.38 val. telefonu paskambinusi pranešėja L. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), ją sumušė sugyventinis, kuris pabėgo (b. l. 18).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2020 m. kovo 11 d. protokole užfiksuotas L. S. pareiškimas ir parodymai dėl R. A. veiksmų jos atžvilgiu bei aprašyta įvykio vieta - kambarys (duomenys neskelbtini). Pareiškime L. S. nurodė, kad 2020 m. kovo 11 d. apie 00.35 val., namuose - (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. A. ją sumušė. Apklausiama kaip liudytoja nukentėjusioji L. S. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir patikslino, kad jai sėdint ant sofos, į kambarį įbėgo sugyventinis R. A., jis rankoje turėjo lazdą. Priėjęs jis be jokios priežasties sudavė jai apie 5 smūgius į galvą. Po smūgių ji juto fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas iš pakaušio, kaktos, dešinio antakio (b. l. 1-9).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2020 m. kovo 11 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), apžiūrėta L. S., diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45).

Specialisto išvada Nr. G 293/2020 (06) nustatyta, kad L. S. muštinė galvos srities žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 50).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. A. tyčia sudavė ramentu penkis kartus L. S. į galvos sritį, dėl tokių kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata bei sukeltas fizinis skausmas. Tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nors R. A. apklausiant jį įtariamuoju nurodė, kad L. S. nusikaltimo padarymo metu buvo jo sugyventinė, teismas tokius įtariamojo paaiškinimus vertina kaip neatitinkančius nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir juos atmeta.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis R. A., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis R. A. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 120).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis R. A. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). R. A. teisiamas keturioliktą kartą, jis yra ką tik nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 40 parų arešto bausme, kurios neatlikęs (b. l. 98-99, 135), be to, Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas nežymiai sužalojęs L. S. (b. l. 131-134). Kaltinamasis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 114-115), baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų administracinių baudų nesumokėjęs (b. l. 104-109, 110). R. A. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Įvertinęs nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo R. A. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus visiškai įgyvendinta R. A. paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, nes ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, ir pats kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi (b. l. 120).

K. R. Ališausko baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintinos, pradėjus vykdyti arešto bausmę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę R. A. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo R. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Pradėjus vykdyti arešto bausmę, panaikinti R. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti R. A., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus - atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti R. A., jog jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam R. A..

Teisėja I. K.