Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus (toliau ir – Institucija) įgaliotai atstovei I. N., administracinėn atsakomybėn traukiamam E. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo patraukimą administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 24 d., 14 val. 05 min. atlikus valstybinę žemės naudojimo kontrolę geodeziniu aparatu Leica GS09 GPS, nustatyta, kad E. M. nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio E. M. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis patenka už žemės sklypo ribos esančią valstybinę žemę, tokiu būdu E. M. savavališkai užėmė 17 kv. m. valstybinės žemės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. M., apklaustas teismo posėdyje, dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino ir parodė, kad pastato, minimo administracinio teisės pažeidimo protokole, statybą vykdė pagal projektą ir leidimą ant senų pamatų, nes taip jam buvo nurodę Kultūros paveldo specialistai. Atliekant statybos darbus du kartus tikrinimus atliko pastatų priežiūros specialistas. Pirmą kartą, kai buvo atkasti senieji pastato pamatai, o antrą kartą, kai iš dalies buvo išpilti nauji pamatai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylą nutrauktina.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 45 straipsnio l dalyje nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Šio pažeidimo kvalifikavimui turi būti nustatyta pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė - savavališkas valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N575–1007/2009) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog 2015-04-24 atlikus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas. E. M. nuosavybės teise priklausančio pastato dalis patenka už žemės sklypo ribos esančią valstybinę žemę. Taip pat už žemės sklypo ribų pastatyta akmenų sienelė, pasodinti dekoratyviniai krūmai, tačiau ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats tyčia, sąmoningai ir savavališkai atliko valstybinės žemės užėmimo, pastatant pastato dalį, veiksmus, nepateikta. Byloje faktiniais duomenimis nepaneigta E. M. aplinkybė, kad statybos darbai buvo atliekami pagal projektą ir leidimą ant senų pamatų. Administracinio teisės pažeidimo protokole neįrodyta, kad E. M. savavališkai, žinodamas, jog žemė priklauso valstybei ją užėmė ir naudojosi savo reikmėm ir tai darė tyčia.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Įvertinant minėtas aplinkybes darytina išvada, daroma išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog E. M. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinę žemę.

Atsižvelgiant į tai, E. M. veikoje nėra būtinojo ATPK 45 straipsnio 1 dalies numatyto pažeidimo sudėties požymio – kaltės (forma – tyčia), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta E. M. atžvilgiu, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286 str. 1, 2 ir 3 d., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą E. M. atžvilgiu, pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.