- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- ATP-455-383/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01054-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarimo D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-02-18 nutarimu D. A. nubaustas įspėjimu už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., už tai, kad nepanaudojo teisėtos tėvo valdžios tinkamai auklėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų D. A. (gim. 2001-01-01), kuris 2014 m. sausio 4 d. apie 23.30 val. kartu su draugais mobilaus ryšio telefonu grasino nepilnamečiui K. G. (gim. 2004-04-23) susidorojimu.
Administracine tvarka nubaustas D. A. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi nebuvo padarytas joks pažeidimas, o įvyko nesusipratimas. Tą dieną buvo švenčiamas vaikų gimtadienis, jo sūnus D. A. kartu su keliais draugais iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino ir rašė SMS žinutes K. G., tačiau jos nebuvo gąsdinančio pobūdžio. Tai tebuvo vaikų žaidimas. K. G. pirmas paskambino apelianto sūnaus draugui J. P., tada šis jam atrašė SMS žinutę, vėliau, išsikrovus telefono baterijai, parašė SMS žinutę iš kito telefono. Telefono numeris, iš kurio buvo skambinta ir grasinta Kasparui, yra apelianto sūnaus, kuris yra J. P. draugas. Kasparas net nesuprato, iš kurio telefono skambinta, pasakė, kad jį gąsdina. A. G. pareiškime nurodė, kad sūnus jį informavo, jog nuo 2014-01-04 iki 2014-01-06 telefonu jam grasinta, kad jis bus sumuštas ir su juo bus susidorota, kad jis yra nuolatos stebimas. Vėliau A. G. patikslino pareiškime nurodytas aplinkybes, kad dėl vaikiško nesutarimo galėjo grasinti Jokūbo paprašytas klasės draugas, apelianto sūnus Dovydas. Pokalbių telefonu metu Kasparui lyg pagrasino, tačiau jokių veiksmų, galinčių patvirtinti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nesiėmė, realaus pagrindo tikėti, kad galėtų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, nėra. Nurodė, kad jie tarpusavyje išsiaiškino, susitaikė, pretenzijų neturi, prašė tolimesnio tyrimo neatlikti. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apeliantas nepanaudojo tėvų valdžios auklėti ir prižiūrėti sūnų. ATPK 181 str. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas gali būti tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Administracinio teisės pažeidimo protokole tik konstatuotas jo sūnaus ir jo draugų telefoninis grasinimas K. G. susidorojimu, tačiau vien to fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką, nepakanka tėvo patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. Byloje iš esmės nėra tirta, ar apeliantas nepadarė visko, kad vaikas nepadarytų teisės pažeidimo, nesurinkta šeimą charakterizuojanti medžiaga. Nėra tirtas ir grasinimo K. G. faktas, nenustatyta, iš kokių ir kam priklausančių telefonų buvo jam skambinta, kokios SMS žinutės buvo siųstos. Be to, tiek jis pats, tiek A. G. nurodė, kad įvyko vaikiškas nesutarimas, kuris buvo išspręstas ir abi pusės pretenzijų nebeturi. Taigi, šioje byloje nėra duomenų, kad D. A. nepanaudojo tėvo valdžios, auklėjant nepilnametį sūnų, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 181 str. numatyto teisės pažeidimo sudėties. Be to, Kauno apylinkės teismas dėl to paties įvykio apelianto sūnaus draugų J. R. ir J. P. tėvams administracinio teisės pažeidimo bylų teiseną nutraukė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nepakeistą, kadangi procesinis sprendimas byloje priimtas, surinkus visus reikiamus įrodymus dėl D. A. kaltės. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, o ir pats apeliantas skunde neneigia, kad jo sūnus kartu su kitais draugais iš savo mobiliojo ryšio telefono K. G. rašė trumpąsias SMS žinutes, skambino, tačiau jo teigimu, tai tebuvo vaikų, švenčiančių gimtadienį, žaidimas. Kadangi gimtadienis buvo švenčiamas apelianto namuose, viskas vyko vėlai vakare, jis, kaip tėvas, galėjo prižiūrėti ir dorai auklėti vaiką, tokiu būdu realizuoti savo teises ir pareigas į tėvų valdžią, tačiau to nepadarė, todėl jis nepasirūpino, kad jo vaikas nesielgtų priešingai visuomenės interesams.
Motyvuojamoji dalis
D. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas panaikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui tirti iš naujo, kadangi apylinkės teismas priėmė procesinį sprendimą D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir nubaudė jį įspėjimu už tėvų valdžios nepanaudojimą tinkamai auklėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų D. A., nepilnai išsiaiškinęs visas reikšmingas asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas pažeidė ATPK 248, 257, 284 str. nuostatas, reikalaujančias visapusiškai, išsamiai, objektyviai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą ir įrodymais pagrįstą procesinį sprendimą. Visapusiškai ir objektyviai neišaiškinus bei neįvertinus visų reikšmingų bylai aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, jis priimtas remiantis vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. A. parodymais teisme ir rašytine bylos medžiaga. Nors pats D. A. kaltu dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo visiškai neprisipažino, parodė, kad įvyko nesusipratimas, nes buvo švenčiamas vaikų gimtadienis, tėvai pagalvojo, kad vaikai tiesiog pajuokavo, kad grasinimai pasireiškė žodžiais „pakelk ragelį“ arba „aš tave matau“, kad viskas išsisprendė taikiai, nes ir patys vaikai sakė, kad niekas niekam negrasino, tačiau apylinkės teismas nusprendė, kad jis nepanaudojo tinkamai tėvų valdžios, kuomet jo sūnus D. A. skambino telefonu ir rašė SMS žinutes K. G..
Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pareiškėjas A. G. kreipėsi į policiją dėl to, kad jo nepilnamečiui sūnui K. G. 2014-01-04 telefonu buvo grasinta susidorojimu. Vėliau jis patikslino savo pareiškimo aplinkybes, nurodydamas, kad įvykį išsiaiškino, kad tai padarė dėl vaikiško nesutarimo jo sūnaus bendraamžiai J. P., D. A., J. R., tačiau jie susitaikė ir jis pretenzijų jiems nebeturi. Jo prašymu ikiteisminį tyrimą pradėti 2014-01-17 nutarimu atsisakyta, klausimą dėl poveikio priemonių taikymo perduodant spręsti administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyta tvarka.
Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su apylinkės teismo pozicija, kad D. A. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (jame tik užfiksuotas faktas, kad jo sūnus grasino K. G.), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (jame paminėti ir kiti nepilnamečiai, skambinę telefonu Kasparui), pažyma apie galiojančias administracine nuobaudas (jokių nuobaudų nėra), kita bylos medžiaga. Iš paminėtų duomenų negalima daryti išvados, kad D. A. nepanaudojo teisėtos tėvų valdžios, auklėjant nepilnametį sūnų, kadangi J. R. paaiškino, jog realių grasinimų neišreiškė, įvyko vaikiški nesutarimai, norėjo tik pajuokauti, vaikai tarpusavyje išsiaiškino ir susitaikė, o J. P. paaiškinime tai patvirtino. D. A. paaiškino, kad vaikai tik pajuokavo, kad neturėjo jokių blogų ketinimų.
Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog D. A. nepanaudojo savo valdžios, auklėjant nepilnametį sūnų, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vien fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką, nepakanka administracinės atsakomybės klausimui spręsti pagal ATPK 181 str. Byloje iš esmės nėra tirta, ar D. A. nepadarė visko, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, nesurinkta šeimą charakterizuojanti medžiaga, neapklausti liudytojai, o skundžiamas nutarimas priimtas, remiantis vien tik administracinio teisės pažeidimo protokolu. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo iš esmės nebuvo surinkta. Šiuo atveju privalu nustatyti, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvo valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) nepilnamečio priešingos teisei veikos padarymą.
ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios, su kurios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė, sąvoka pateikta Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvų valdžios turinį sudaro tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi, ATPK 181 str., numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Tai šiuo atveju tirta nebuvo.
Visa tai įvertinus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 248 str. reikalavimų visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirtos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės. Dėl procesinių teisės normų pažeidimų negali būt laikoma byla teisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
Kadangi paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir D. A. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarimą panaikinti ir D. A. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.