- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-308-152-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irena Ivanovienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vytautas Kursevičius
- Nuteistasis
- M. M.
Teisėja Eleonora Matulaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-308-152/2007
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-06-12 nuosprendžio, kuriuo:
M. M. pripažintas kaltu, įvykdęs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str.2 d., ir nuteistas devyneriems mėnesiams laisvės atėmimo. Ši bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2007 m.birželio 12 d. M. M. buvo suimtas teismo posėdžių salėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 21 d. apie 21 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo vienkiemyje, įsibrovęs pro langą į V. G. nuomojamą gyvenamąjį namą, iš jo pagrobė 60 Lt vertės televizorių ”Šilelis”, du peilius po 5 Lt vertės, kirvį 10 Lt vertės, krosnies dureles 10 Lt vertės ir krosnies groteles 10 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. G. 100 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir nurodo, kad iki sulaikymo vienas išlaikė šeimą, t.y. du vaikus ir žmoną, kuri laukiasi kūdikio, gydosi ligoninėje. Nuteistasis prašo skirti ne laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pakruojo rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir M. M. veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 178str.2d. . Kvalifikacijos apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. M. atžvilgiu, surašė ne visą nuosprendžio aprašomąją dalį: 2007-06-12 buvo surašyta ir paskelbta sutrumpinta nuosprendžio aprašomoji dalis, o nesutrumpinta aprašomoji dalis, kurioje buvo išdėstyti nuteistojo parodymai bei teismo išvados dėl kitų byloje surinktų įrodymų, buvo surašyta 2007-06-29, t.y., gavus teisme nuteistojo apeliacinį skundą. Tuomet pirmos instancijos teismas vadovavosi LR BPK 306 str., numačiusiu galimybę surašyti sutrumpintą nuosprendžio aprašomąją dalį, o nuosprendį apskundus apeliacine tvarka – būtinybę surašyti nesutrumpintą nuosprendžio aprašomąją dalį. Minėta baudžiamojo proceso norma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai kaip nukrypstanti nuo teisingumo, teisės viešumo imperatyvų, todėl, priimant skundžiamą nuosprendį, negalėjo būti taikoma (LR Konstitucija 107 str.). Nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija tų pirmos instancijos teismo išvadų, kurios buvo išdėstytos nuosprendžio nesutrumpintoje aprašomojoje dalyje, bet skundžiasi tik dėl paskirtos per griežtos bausmės. Kadangi bausmės skyrimo motyvai buvo išsamiai išdėstyti sutrumpintoje nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kuri buvo paskelta nuteistajam, o nuosprendžio kopija pasirašytinai jam buvo įteikta įstatymo nustatyta tvarka, todėl kolegija laiko, kad LR BPK 306str. 1d. normos taikymas šiuo atveju nepažeidė nuteistojo teisių ir nesukliudė pirmos instancijos teismui nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą.
Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad M. M. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą būdamas du kartus teistas, teistumui neišnykus. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatant laisvės atėmimo bausmės terminą, buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, pagrobto turto vertė nebuvo didelė, daiktai grąžinti savininkui, nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl jam buvo paskirta bausmė, žymiai mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kolegijos nuomone, ši bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. M. apeliacinį skundą atmesti.