Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavusiam asmeniui D. N.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus direktorės D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), nurodančios gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo Roberto Stasevičiaus 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 10-AT1-10612 panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtajame policijos komisariate 2015 m. lapkričio 6 d. buvo gautas D. N. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 6 d., apie 17 val., nepažįstamas vyras automobiliu, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), prie Lietuvos gyvūnų globos draugijos (toliau ir – Draugija) Vilniaus skyriaus atvežė katiną ir atidaręs automobilio duris tyčia jį paleido į gatvę prie prieglaudos. Gyvūnas pasislėpė. Vėliau išmestą katiną pavyko sugauti. Tai kastruotas naminis katinas, todėl jis gali būti arba to vyro, arba iš kito žmogaus pavogtas ir prie prieglaudos išmestas katinas.

Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 6 d., apie 17 val. 18 min. į Draugijos Vilniaus skyrių atvažiavo automobilis „Ford“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir vairuotojas, atidaręs automobilio dureles, paleido katiną. Vėliau katiną Draugijos darbuotojai surado. Automobilio „Ford“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. J. paaiškino, kad prieš savaitę pas jį į garažą atklydo katinas. Jis ieškojo katino savininko, bet jo neradęs, atvežė katiną į Draugijos Vilniaus skyrių. Jam bendraujant su Draugijos darbuotoja, katinas pabėgo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas Robertas Stasevičius (toliau ir – pareigūnas) 2015 m. lapkričio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 10-AT1-10612 (toliau ir – skundžiamas nutarimas) nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną T. J. atžvilgiu, kadangi jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 90 straipsnyje numatyto pažeidimo (žiaurus elgesys su gyvūnais) sudėties.

Nesutikdama su pareigūno nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus direktorė D. N. (toliau ir – pareiškėja) pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo pareigūno nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą. Pareiškėjos teigimu, T. J. veiksmuose yra ATPK 90 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis, kadangi T. J. išmestam katinui grėsė žūtis, nes gyvūnas buvo išmestas jam nežinomoje teritorijoje, kurioje bėgioja palaidi vietiniai šunys, iš miško ateina lapės, šalia yra judri pagrindinė gatvė. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad katinas buvo paliktas ne prieglaudos teritorijoje, o sąmoningai paleistas atidarius automobilio duris. Vėliau katiną surado prieglaudos darbuotojai. T. J. iš karto buvo paaiškinta, kad prieglaudoje nėra laisvų vietų, tačiau jis vis tiek katiną paleido. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas reglamentuoja, jog sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais yra žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas. Pareiškėjos nuomone, pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nevertino T. J. pažeidimo šio įstatymo prasme. Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą pareigūno nutarimą ir atnaujinti tyrimą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodoma, kad pareigūno priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes T. J. veikoje nėra žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės, tai yra nėra jo tyčios.

Teismo posėdžio metu D. N. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad minėtas asmuo iš pradžių kreipėsi į Draugiją, norėdamas atiduoti katiną, kuris pas jį atklydo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad šiuo metu Draugijoje nėra laisvų vietų. Jam buvo pasiūlyta kreiptis į kitas organizacijas arba atsiųsti nuotraukas, kad Draugija galėtų jas paviešinti, ieškodama katinui namų. Tačiau T. J. vis tiek atvyko prie Draugijos durų, atidarė automobilio dureles ir paleido katiną. D. N. mano, jog T. J., atidarydamas automobilio duris, kuo puikiausiai suprato, kad katinas pabėgs ir to norėjo. Žiaurų šio žmogaus elgesį ji mato tame, kad katinas buvo paleistas svetimoje teritorijoje, kur šalia yra miškas, judri gatvė, laksto šunys ir kiti stiprūs katinai. Prašo panaikinti pareigūno nutarimą, atnaujinti tyrimą ir nubausti T. J..

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 90 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat jų kankinimą. Kokie veiksmai yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais arba jų kankinimas, yra nurodyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnyje. Kaip pagrįstai nurodė pareiškėja, šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais arba jų kankinimas. Šis pažeidimas yra padaromas tyčia, tai yra jį padaręs asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jų pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti.

Vertindamas aukščiau išdėstytas įvykio aplinkybes, teismas mano, kad T. J. veiksmai negali būti vertinami sąmoningu gyvūno padarymu bešeimininkiu ar bepriežiūriu. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad T. J. kreipėsi į Draugiją dėl pas jį atklydusio katino, jam buvo pasakyta, kad vietų prieglaudoje nėra, tačiau jis, suvokdamas, kad negali prižiūrėti katino, kuris pas jį atklydo, vis tiek atvežė jį į prieglaudą, tačiau jo ten nepriėmus, atidarė automobilio duris ir gyvūnas pabėgo. Žinoma, toks T. J. elgesys nėra vertinamas teigiamai, tačiau teismas, įvertinęs visas įvykio aplinkybes, negali šio veiksmo laikyti tyčiniu, siekiant katiną paversti bešeimininkiu ar bepriežiūriu, norėdamas elgtis su juo žiauriai arba kankinti jį. T. J. atvežtas katinas jau buvo bešeimininkis, todėl T. J. veiksmai buvo nukreipti ne į tyčinį katino pavertimą bešeimininkiu ar bepriežiūriu, o į tai, kad katinas patektų pas juo galinčius pasirūpinti specialistus. Pastebėtina, kad jis savanoriškai atvežė katiną į prieglaudą ir ne išmetė jį, kaip nurodo pareiškėja skunde dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, o katinas pabėgo, T. J. atidarius automobilio duris.

Atsižvelgdamas į tai, kad T. J. veiksmuose nebuvo nustatyta pažeidimo, numatyto ATPK 90 straipsnyje, sudėtis, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas Robertas Stasevičius 2015 m. lapkričio 17 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, todėl D. N. skundas turi būti atmestas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. N. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo Roberto Stasevičiaus 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 10-AT1-10612 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnį T. J. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.