Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-87-487/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-03-16
Bylos Nr.: 1A-87-487/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-00132-2011-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Linas Žukauskas
Nuteistasis: A. S.
Advokatai: Edmundas Luotė

Kategorijos

1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-487/2018Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00132-2011-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.;

1.1.4.2.; 1.2.14.5.2.1.; 1.2.18.4.(S)2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Žukausko,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,nuteistajam A. S., jo gynėjui advokatui Edmundui Luotei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo ir pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą neteisėtai pervedant pinigus iš Vokietijos Respublikos bankuose esančių sąskaitų į Lietuvos Respublikos bankuose esančias sąskaitas ir juos išimant, ir tokiu būdu įgijo svetimą turtą:

jis, 2011 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) įkalbėjo J. D., kuris nežinojo apie nusikalstamą veiką, leisti pasinaudoti šio asmens turima Maestro kortelės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke (duomenys neskelbtini) bei perduoti jam šio asmens mokėjimo kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini), po ko J. D. sąskaitos duomenis SMS žinute perdavė nenustatytam asmeniui, veikiančiam Vokietijos Respublikoje, kuris pateikė Vokietijos bankui (duomenys neskelbtini) žinomai neteisingą įmonės (duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 7 d. mokėjimo pavedimą, kuriame melagingai nurodė mokėjimo paskirtį – senjorų kelionė į Kauną (Lietuva) kelionės kaina 4308,19 Eur ir pinigų gavėją J. D.. Šio dokumento pagrindu Vokietijos bankas (duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 7 d. į J. D. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas (duomenys neskelbtini), atliko piniginį pavedimą 4308,19 Eur sumai (14875,31 Lt).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudojamas J. D. banko kortele Nr. 6771 7785 8694 9336, 2011 m. sausio 7 d. iš bankomato, esančio prekybos centre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuėmė 4000 Lt, tą pačią dieną kartu su J. D. nuvyko į (duomenys neskelbtini) banko skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kur J. D. nuėmus iš sąskaitos visus likusius pinigus, t. y. 10752,74 Lt, juos pasiėmė, tokiu būdu apgaule įgijo Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 4308,19 Eur, kas atitinka 14875,31 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką 2011 m. sausio mėn. įkalbėjo R. N., kuri nežinojo apie nusikalstamą veiką, leisti pasinaudoti jos turima asmenine sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini) banke, pervedant ir išimant pinigus. R. N. sutikus jis SMS žinute perdavė pastarosios sąskaitos rekvizitus Vokietijos Respublikoje veikiančiam nenustatytam asmeniui, kuris pateikė suklastotus mokėjimo nurodymus Vokietijos bankams:

2011 m. sausio 26 d. – bankui (duomenys neskelbtini) pervesti iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 6522,10 Eur (22 520,67 Lt);

2011 m. sausio 28 d. bankui (duomenys neskelbtini) pervesti iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 615,77 Eur (15 937,32 Lt);

2011 m. sausio 28 d. bankui (duomenys neskelbtini) pervesti iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) į R. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 419,93 EUR (18 713,92 Lt);

2011 m. vasario 2 d. bankui S. B. pervesti iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 366,19 EUR (18528,37 Lt).

Vykdant šiuos mokėjimo nurodymus į R. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) bankas, buvo atlikti neteisėti pavedimai: 2011 m. sausio 27 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos - 6 522,10 EUR, 2011 m. sausio 28 d. iš (duomenys neskelbtini)– 4 615,77 Eur, 2011 m. sausio 28 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos – 5 419,93 Eur; 2011 m. sausio 31 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos – 5 366,19 EUR, viso 21 923,99 Eur (75 699,10 Lt). A. S. kartu su R. N. 2011 m. vasario 1 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) banko filialą, esantį (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą išimti iš R. N. sąskaitos apgaulės būdu gautas pinigines lėšas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2011 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) bankas kreipėsi į teisėsaugą. Tokiu būdu laikotarpyje nuo 2011 m. sausio iki 2011m. vasario kaltinamasis A. S. apgaule įgijo svetimą turtą 4 308,19 Eur sumai ir pasikėsino įgyti svetimą turtą 21 923,99 Eur sumai.

2. Be to, A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasikėsino legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą:

jis, po to, kai 2011 m. sausio mėn. įkalbėjo R. N., kuri nežinojo apie nusikalstamą veiką, leisti pasinaudoti jos asmenine sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini) banke, pervedant ir išimant pinigus, pastarajai sutikus, jis Vokietijos Respublikoje veikiančiam nenustatytam asmeniui perdavė SMS žinute R. N. sąskaitos rekvizitus, ir pastarajam pateikus Vokietijos Respublikos bankams suklastotus mokėjimo nurodymus:

2011 m. sausio 26 d. bankui (duomenys neskelbtini) pervesti iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 522,10 Eur (22 520,67 Lt),

2011 m. sausio 28 d. bankui (duomenys neskelbtini) pervesti iš įmonės (duomenys neskelbtini)sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 615,77 EUR (15 937,32 Lt),

2011 m. vasario 2 d. bankui S. B. pervesti iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 366,19 Eur (18 528,37 Lt), kuriuos vykdant į R. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) bankas, buvo atlikti neteisėti pavedimai: 2011 m. sausio 27 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos - 6 522,10 Eur, 2011 m. sausio 28 d. iš (duomenys neskelbtini) – 4 615,77 Eur, 2011 m. sausio 28 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos - 5 419,93 Eur; 2011 m. sausio 31 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos – 5 366,19 EUR, viso 21 923,99 Eur (75 699,10 Lt) ir (duomenys neskelbtini)bankui 2011 m. sausio 27 d. blokavus R. N. sąskaitas ir paprašius pateikti patvirtinančius dokumentus A. S. tyčia, ketindamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, nurodė 2011 m. vasario 1 d. R. N. nuvykti į (duomenys neskelbtini) banko skyrių esantį (duomenys neskelbtini) ir pateikti paaiškinimą, jog nusikalstamų būdu įgyti pinigai yra dovana jai nuo S. D., bei pateikė jai S. D. asmens dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir neva šio asmens jai parašytą laišką R. N.. R. N. nuvykusi į banko skyrių, vykdydama A. S. nurodymus, nieko nežinodama apie padarytą nusikalstamą veiką paaiškinimą ir dokumentus pateikė banko darbuotojams, tačiau nusikalstamu būdu gauto turto legalizuoti nepavyko, kadangi banko darbuotojams kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus. Tokiu būdu A. S. pasikėsino legalizuoti nusikalstamu būdu gautą 21 923,99 Eur.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Edmundas Luotė prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. A. S. gynėjas advokatas Edmundas Luotė nurodo, kad nuteistajam inkriminuotuose nusikaltimuose nėra nuteistojo kaltės. Pažymi, kad ginčo dėl to jog buvo padaryti nusikaltimai – dėl suklastotų bankinių pavedimų 2011 m. sausio 7 d., 26 d., 28 d. ir 2011 vasario 2 d. ir tuo pagrindu atitinkamai išgrynintų ir į R. N. sąskaitą pateiktų piniginių lėšų, tuo pačiu iš jugoslavų kilmės asmens Z. S., gautų Vokietijos piliečio S. D. asmens dokumento kopijos ir dokumento, patvirtinančio, jog į R. N. sąskaitą pervesti iki 2011 m. vasario 1 d. pinigai yra S. D. dovana, kurios buvo perduotos R. N. – nėra. Tačiau, gynėjo tvirtinimu, nuteistajam A. S. iki jo apklausos, nebuvo žinoma apie tai, jog pinigai, pervesti J. D. ir R. N., yra įgyti nusikalstamu būdu, taip pat tai, kad S. D. pinigų dovanojimo R. N. dokumentas yra suklastotas.

3.2. Viso bylos proceso metu nuteistasis teigė, kad pinigų persiuntimą iš Vokietijos bankų, organizavo Vokietijoje gyvenantis jugoslavų kilmės asmuo – Z. S. (dar kitaip vadinantis save Z. S.), kurį jis pažinojo nuo 2009 m., kai šis su I. B. buvo atvykęs į Lietuvą. Šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, o, bylą nagrinėjant teisme, buvo gauti duomenys, jog Z. S. rastas Vokietijoje ir buvo teistas.

3.3. Apelianto aiškinimu, Z. S., prašydamas A. S. surasti asmenis, kurie galėtų Lietuvoje išgryninti pinigus, jam sakė, kad tai reikalinga, nes tokiu būdu bus sutaupyta lėšų dėl mažesnių mokesčių. Tuo tarpu nuteistasis, būdamas mažai išsilavinęs, tuo patikėjo, be to, Z. S. pastarajam už tai žadėjo surasti gerai apmokamą darbą Vokietijoje. Tokiu būdu teigia, kad nuteistasis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti, kad pinigai, kurie pervedami į nuodytų asmenų sąskaitas yra įgyti nusikalstamu būdu – suklastojant nurodymus bankams.

3.4. Pažymi ir tai, kad Z. S. iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pagal teisinės pagalbos prašymą taip ir nebuvo apklaustas, todėl paties nuteistojo A. S. pozicija apie tai, kad jis nežinojo, jog pinigai įgyjami nusikalstamu būdu, tinkamais įrodymais nebuvo paneigta. Taip pat apeliantas mano, jog nuteistojo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje nepatvirtina ir bylos proceso metu neginčijamai, remiantis įrodymais, gautais iš Vokietijos pagal teisinės pagalbos prašymą, nustatyta aplinkybė, kad pavedimai, pagal kuriuos pinigai pateko į J. D. ir R. N. sąskaitas, yra suklastoti, t. y. nepatvirtina nuteistojo žinojimo, kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu. Dėl to A. S. buvo nuteistas nepagrįstai.

3.5. Gynėjo nuomone, vienintelis ir netiesioginis kaltės įrodymas, kuriuo remiasi kaltinimas šioje byloje, yra A. S. susirašinėjimas „Skype“ programa su abonentu „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kur į abonento „(duomenys neskelbtini)“ klausimą „Tai ar nuveši mano „podruškę“, iš A. S. „Skype“ paskyros atsakoma „Ji nedurna, supras“, tokiu būdu daroma išvada, kad A. S. žinojo apie nusikalstamai gautų pinigų pobūdį, nes pokalbis, kaip numanoma, yra apie R. N. nuvežimą į banką. Visgi mano, jog minėtos išvados iš tokio susirašinėjimo negalima daryti, nes, anot gynėjo, tokių frazių vartojimas gali reikšti nuteistojo požiūrį į bet kurį kitą asmeninių santykių aspektą, o klausimas, užduotas abonento „(duomenys neskelbtini)“, neabejotinai reiškia, kad klausiantis asmuo yra lietuvis arba žinantis lietuvių kalbą, taip pat žino apie bankinius pervedimus, pažįsta R. N. ir kad pastaroji pažįsta asmenį, su kuriuo bendravo A. S.. Gi R. N. melagingai parodė, jog būtent nuteistasis, o ne asmuo, bendraujanti iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“, prašė jos banko sąskaitos. Kita vertus, gynėjo aiškinimu, akivaizdu, kad asmuo, su kuriuo nuteistasis bendravo per „Skype“, yra ne kas kitas, o byloje ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. B., apie kurią pats Z. S. A. S. uždraudė kalbėti, grasinant fiziniu susidorojimu su juo ir jo artimaisiais. Be to, pastarasis iš nuteistojo reikalavo grąžinti visus pervestus ir banke sulaikytus pinigus. Dėl to, gynėjo tvirtinimu, A. S. ikiteisminio tyrimo metu bijojo nurodyti, kad pagrindinis kontaktinis asmuo, su kuriuo nuteistasis bendravo su Z. S. ir, kuris tikrai žinojo ar bent turėjo žinoti į sąskaitą įplaukusių pinigų nusikalstamą pobūdį, buvo ne kas kitas, o tuo metu buvusi Z. S. sugyventinė I. B.. Gynėjo tvirtinimu, visų šių duomenų nurodymą pirmosios instancijos teisme lėmė praėjęs pakankamai ilgas laikas nuo grasinimo nuteistajam momento ir santykinai dėl to sumažėjęs pavojus iš nusikalstamą veiką organizavusių ir ją vykdžiusių Z. S. ir I. B..

3.6. Apelianto nurodoma, kad tokiu būdu yra akivaizdu, jog nuteistajam nebuvo žinoma apie pinigų įgijimą nusikalstamu būdu, o šią veiką organizavo Z. S., bendrininkaudamas su I. B., su kuria R. N. yra pažįstama seniai, tačiau davė melagingus parodymus dėl pačios I. B. ir A. S. vaidmens nusikalstamoje schemoje. Tokiu būdu, apelianto nuomone, spręstina, jog ikiteisminis tyrimas, neapklausus pagrindinio nusikalstamos veikos organizatoriaus Z. S. ir nepatraukus įtariamąja I. B., atliktas neišsamiai ir netinkamai. Tuo tarpu A. S. apkaltintas ir nuteistas nepagrįstai, nesant jo tyčios, o būdamas suklaidintas dėl veiksmų teisėtumo.

3.7. Taip pat gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. S., nuosprendyje to tinkamai nemotyvavo. Pasak apelianto, teismo motyvuojamąją dalį iš esmės sudaro tik keli sakiniai, išdėstant liudytojų parodymus ir bylos medžiagą, beveik identiškai, kaip kaltinamajame akte. Nuosprendyje neišdėstyti nuteistojo poziciją paneigiantys argumentai ar samprotavimai, neatlikta kilusių prieštaravimų analizė. Be to, iš inkriminuotas veikas patvirtinančių duomenų, nurodytų kaltinamajame akte, net nebuvo pašalinti su kaltinimu nesusiję duomenys, kaip antai, epizode dėl pinigų pervedimo iš Vokietijos bankų į A. D. sąskaitą, kurio kaltintojas, perdavus bylą į teismą, nepalaikė. Visgi, net ir ši aplinkybė teismo nuosprendyje, neminint kitų paminėtų aplinkybių, liko neaptarta. Todėl kaip vienas iš nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagrindžiančių įrodymų pateikti ir A. D. parodymai, bei kiti su minėtu epizodu susiję dokumentai, kurie ne patvirtina, o paneigia nuteistojo sąsajas su šių pinigų patekimu į A. D. sąskaitas.

3.8. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai nepasisakė ir dėl teisme išdėstytų nuteistojo argumentų, susijusių su būtinumu teismo posėdyje apklausti melagingai liudijusią I. B.. Nors pastaroji ikiteisminio tyrimo metu tvirtino su Z. S. bendravusi tik 2001-2003 metais, visgi nusikaltimo padarymo metu pastarieji buvo sugyventiniai, augino bendrą vaiką. Nepaisant to, teismas niekaip nemotyvavo ir tos aplinkybės, kaip pateikti liudytojų parodymai ir kita medžiaga paneigia nuteistojo poziciją, kad jis nežinojo, jog pervesti į J. D. ir R. N. sąskaitas pinigai Vokietijoje buvo įgyti nusikalstamu būdu. Apelianto vertinimu, tai, kad iki bylą nagrinėjant teisme nebuvo apklaustas pagrindinis A. S. kontaktinis asmuo Vokietijoje Z. (Z.) S., kuris galimai organizavo nusikalstamu būdu įgytų pinigų persiuntimą į Lietuvoje esančių asmenų sąskaitas, sudaro pagrindą teigti, kad nusikaltimas liko tinkamai neištirtas. Vieninteliai asmenys, galėję patvirtinti ar paneigti nuteistojo kaltę, t. y. tai, kad jis žinojo, jog pinigai įgyti nusikalstamu būdu, yra būtent I. B. ir jos tuometinis sugyventinis Z. (Z.) S.. Tačiau net nuteistajam ir nurodžius šias aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo metu nurodžius jo telefoną, o teisme - ir „Facebook“ adresą bei jame esančius duomenis apie tai, kad I. B. ir Z. S. nusikaltimo padarymo metu gyveno kartu ir net augino bendrą dukrą, teismas tokius duomenis atsisakė prijungti prie bylos, negrąžino bylos ikiteisminiam tyrimui papildyti.

3.9. Tuo tarpu aplinkybės, kad nusikaltimo padarymo metu I. B. pažinojo Z. S. ir pati ieškojo asmenų, galinčių priimti iš Vokietijos sąskaitų pinigus (įskaitant ir R. N.), tačiau apsiribota jos melagingais parodymais, kad ji nieko nežino apie nusikalstamu būdu persiunčiamus pinigus ir net nebendrauja su galimu nusikaltimų organizatoriumi Z. (Z.) S., taip pat tai, kad nebuvo tinkamai ieškomas, surastas ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos apklaustas galimas nusikaltimų organizatorius Z. S., sudaro pagrindą tvirtinti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai. Tokiu būdu nuteistajam buvo inkriminuoti nusikaltimai, kurių jis nepadarė, nes nežinojo nusikalstamos persiųstų pinigų prigimties, t. y. nenustatytas nusikaltimo sudėties elementas- subjektyvinė pusė - tiesioginė tyčia. Todėl jis nuteistas nepagrįstai.

4. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nepagrįstai iš A. S., konfiskavo 4 308,19 Eur, kurie buvo išgryninti iš J. D. sąskaitos.

4.1. Gynėjas pažymi, kad byloje dėl šių pinigų buvo pareikštas civilinis ieškinys, kuris paliktas nenagrinėtu tuo pagrindu, jog jie pareikšti BK nenumatyta tvarka. Visgi, aplinkybė, jog juridiniai asmenys, ikiteisminiame tyrime pareiškę civilinius ieškinius, nedalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime, neužkerta kelio jiems teisę dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo realizuoti civiline tvarka. Be to, pareiškus asmenims civilinius ieškinius ir liekant galioti konfiskacijai, tos pačios sumos iš nuteistojo gali būti išieškotos antrą kartą ir dėl to gali nepagrįstai praturtėti valstybė. Savo ruožtu, piniginės sumos, dėl kurių pareikšti civiliniai ieškiniai, nėra konfiskuotinos. Be šių aplinkybių gynėjas pažymi, kad iš bylos medžiagos, o būtent iš J. D. parodymų akivaizdu, kad dalį nurodytos 4 308,19 Eur sumos, o būtent, 10 proc. nuo 10 752,74 Lt 1075 Lt arba 311,34 Eur nuteistasis išmokėjo J. D.. Todėl nustačius, kad nurodyti pinigai gauti nusikalstamu būdu, 311,34 Eur turėjo būti konfiskuota iš J. D.. Be kita ko, byloje neapklausus Z. S., nėra paneigta A. S. įrodinėjama aplinkybė, kad didžiąją dalį sumos – 3 700 Eur, jis (nuteistasis) perdavė Z. S.. Todėl 3 700 Eur konfiskavimas iš nuteistojo nėra tinkamai pagrįstas. Tokiu būdu, akivaizdu, kad 4 308,19 Eur sumos, kurią išieškoti civiline proceso tvarka iš nusikaltimo bendrininkų teisė neprarasta, nuosprendžio priėmimo metu jau nebuvo ir dėl to konfiskuoti jos iš nuteistojo taip pat nebuvo galima, taip pat atsižvelgiant ir į aukščiau nurodytus argumentus dėl nuteistojo nekaltumo. Tuo tarpu, įvertinus tai, kad ši pinigų suma buvo perduota kitiems asmenis, ji turėjo būti konfiskuojama iš pastarųjų. Todėl nurodytos 4 308,19 Eur sumos konfiskavimas iš nuteistojo nėra pagrįstas.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžio nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinis skundamas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde nėra ginčo, kad buvo padaryti nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, objektyviąją pusę sudarantys veiksmai. Tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytų išvadų dėl A. S. kaltės atitiktimi nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Tvirtinama, kad nuteistajam nebuvo žinoma, jog pinigai pervesti J. D. ir R. N., buvo įgyti nusikalstamu būdu, taip pat, kad S. D. pinigų dovanojimo R. N. dokumentas buvo suklastotas. Tokiu būdu, aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl A. S. tyčios, veikiant jam inkriminuotose nusikaltimuose, įrodytumo.

7.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais ir laiko juos nepagrįstais. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei jų visumą, darytina išvada, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų ir tiesiogiai teisme ištirtų įrodymų visetą, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Šioje byloje A. S. kaltės klausimą teismas išsprendė, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, o visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo nuostatų. Nors nuosprendyje išdėstytas bylos įrodymų vertinimas yra pakankamai lakoniškas, nėra pagrindo paneigti teismo padarytą išvadą, jog A. S. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymų visetu.

Žemesnės instancijos teismas

8. Byloje nustatyta, kad pagal pateiktą žinomai neteisingą Vokietijos bankui (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 7 d. mokėjimo pavedimą su jame nurodyta melaginga mokėjimo paskirtimi (senjorų kelionė į Kauną (Lietuvą), kelionės kainą ir pinigų gavėją), šio dokumento pagrindu buvo atliktas pervedimas 4308,19 Eur sumai į Lietuvos Respublikos AB banke (duomenys neskelbtini) esančią J. D. vardu atidarytą sąskaitą. Taip pat nustatyta, kad dalį šios sumos, t. y. 4000 Lt (1158,48 Eur), pasinaudodamas asmens, į kurio sąskaitą pinigai buvo pervesti, banko kortele, A. S. 2011 m. sausio 7 d. išėmė iš bankomato, o likusią dalį sumos tą pačią dieną atsiėmė, A. S. kartu su J. D. nuvykus į banko skyrių. Taip pat iš įrodymų matyti, kad Vokietijoje veikiančiam nenustatytam asmeniui Vokietijos bankams pateikus suklastotus mokėjimo nurodymus iš skirtingų įmonių, atitinkamai 2011 m. sausio 26 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) dėl 6522,10 Eur, 2011 m. sausio 28 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) dėl 4615,77 Eur, 2011 m. sausio 28 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) dėl 5419,93 Eur ir 2011 m. vasario 2 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) dėl 5366,19 Eur, šių nurodymų pagrindu 2011 m. sausio 27-28 d. ir 2011 m. sausio 31 d. į R. N. asmeninę sąskaitą buvo pervestos nurodytos pinigų sumos, kurias A. S. atvykus kartu su R. N. į (duomenys neskelbtini) banko filialą, buvo norima išgryninti (išimti), tačiau kilus įtarimams, t. y. nepagrindus šių piniginių perlaidų teisėtumo, bankas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, blokavo sąskaitą ir sustabdė bet kokį pinigų išmokėjimą iš jos. Šias aplinkybes byloje patvirtina nuteistojo A. S., liudytojų J. D., R. N., A. V. parodymai apie aplinkybes dėl pinigų pervedimo į sąskaitas, jų išėmimo ir bandymo išimti, dokumentų, pagrindžiančių pinigų kilmę, gavimo ir jų pateikimo bankui, taip pat duomenų dėl neteisėto pavedimo ir pranešimų, atšaukiančių atliktus pavedimus, gavimo (t. 10, b. l. 59-61, 66-68, 160-161; t. 11, b. l. 13-16; t. 12, b. l. 60-62, 69, 74-75; t. 13, b. l. 57-59, 80, 121). Rašytiniai bylos įrodymai – Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos informacija dėl pervestų pinigų į J. D. ir R. N. banko sąskaitas (t. 5, b. l. 49, 52-54); teisinės pagalbos prašymo pagrindu gauti duomenys, apklausus liudytojais Vokietijos piliečius – R. R. W. dėl 5366,19 Eur pavedimo iš (duomenys neskelbtini), L. T. dėl 5419,93 Eur pavedimo iš (duomenys neskelbtini), S. D. dėl 6522,10 Eur pavedimo iš (duomenys neskelbtini), G. F. ir W. P. F. V. dėl 4615,77 Eur pavedimo iš (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 139-155, 161; t. 6, b. l. 2-159; t. 7, b. l. 2-193; t. 8, b. l. 2-149; t. 10, b. l. 12-53); dokumentai, susiję su pinigų pervedimu iš (duomenys neskelbtini) į J. D. sąskaitą (t. 7, b. l. 3-46, t. 9, b. l. 22-29, 31-34, 36, 44-46, 48-54, 148-165); sąskaitų išrašai, kurie patvirtina pinigų pervedimą iš Vokietijos įmonių į R. N. sąskaitą (t. 1, b. l. 14-22; t. 9, b. l. 6-9, 12-15, 139-147). Tokiu būdu, visų šių duomenų pagrindu įrodytas faktas, dėl kurio ginčo byloje nėra, kad apgaulės būdu buvo įgytas svetimas 4308,19 Eur turtas, bei pasikėsinta įgyti ir legalizuoti didelės vertės svetimą 21923,99 Eur turtą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl subjektyviosios nusikaltimo pusės – tyčios, t. y. A. S. žinojimo ir galėjimo žinoti, kad pinigai, kurie buvo pervedami į pirmiau nurodytų asmenų sąskaitas, yra įgyti nusikalstamu būdu, t. y. suklastojant nurodymus bankui.

8.1. Kaip matyti, A. S. neneigia atlikęs tam tikrus veiksmus. Nuteistojo aiškinimu, jis buvo pažįstamas su jugoslavų kilmės Vokietijos piliečiu Z. S.. Šis minėjo, kad yra galimybė užsidirbti pinigų bei prašė padėti Lietuvoje išgryninti pinigus, nes Vokietijoje tai daryti jam buvo brangu. Kadangi jis (A. S.) savo asmenine sąskaita naudotis negalėjo, nes turėjo skolų, todėl tam ieškojo kitų asmenų. Per kitą asmenį surado J. D.. Už atlygį gavo šio leidimą pasinaudoti banko sąskaita, turėjo paėmęs iš pastarojo banko kortelę bei prisijungimo kodus. Stebėjo, kada bus pervesti pinigai iš Vokietijos, ir gavus pavedimą, dalį pinigų pats išėmė iš bankomato, o kitą dalį paėmė banke, kartu su J. D. nuvykęs į banko filialą. Už paslaugą J. D. sumokėjo 10 % nuo pervestos sumos. Išimtus pinigus perdavė Z. S. nurodytam asmeniui, kuris pinigus nuvežė pastarajam į Vokietiją. Vėliau R. N. sutikimu, buvo perduoti pastarosios sąskaitos rekvizitai. Kuomet pinigai buvo pervesti į R. N. sąskaitą, apie tai jį informavo ji pati. Kartu jie vyko į banką atsiimti šių pinigų. R. N. nurodžius, kad bankas reikalauja pateikti pinigų gavimą pateisinančius duomenis. Dėl to susisiekęs su pačiu Z. S., iš jo gavo dokumentus – laišką nuo S. D., kuriuo šis patvirtino apie pinigų persiuntimą, ir asmens dokumento kopiją. R. N. jis (A. S.) nurodė sakyti, kad S. D. yra šios draugas ir pervedė šiai pinigų. Tvirtino iš pradžių nežinojęs, kiek į R. N. sąskaitą buvo pervesta pinigų, pretendavo tik į tuos pinigus, kurie buvo nuo S. D.. Kad atsiųsti S. D. vardu dokumentai suklastoti, neįtarė. Nesuprato, kad tokiu būdu padeda gryninti nusikalstamu būdu įgytas lėšas. Teigė jokio atlygio už tai negavęs, Z. S. žadėjo jam gerą darbą Vokietijoje (t. 13, b. l. 57-59). Taigi, nuteistasis pripažino ieškojęs asmenų, kurie leistų pasinaudoti savo asmeninėmis sąskaitomis, pervedant pinigus, surado J. D. su R. N., disponavo J. D. banko kortele, prisijungimo duomenimis ir jų pagalba sekė pinigų gavimą į sąskaitą, šių dalies išėmimą iš bankomato bei likusios dalies pinigų paėmimą iš J. D. sąskaitos, kartu su pastaruoju nuvyko į banko filialą, taip pat, R. N. pranešus apie pinigų gavimą, kartu su ja vyko į banką, pateikė R. N. S. D. pinigų dovanojimo dokumentą, nurodydamas ką šiai sakyti. Vienok, jis teigia nesuvokęs, kad pinigai pervesti į J. D. sąskaitą, kurie buvo išimti ir perduoti kitam asmeniui, bei R. N. sąskaitoje, buvo gauti nusikalstamu būdu (neteisėtai), o jis pats savo veiksmais daro nusikalstamas veikas. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys, kaltininko santykis su veika baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal jo duodamus parodymus apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta, bet ir tiriant bei vertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinimas, kad A. S., surasdamas asmenis, į kurių sąskaitą buvo pervedami pinigai, taip pat išgrynindamas bei bandydamas išgryninti pinigus, nesuprato darantis nusikalstamas veikas ir apie tai net neįtarė, prieštarauja byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visetui.

8.2. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apie tai, jog A. S. akivaizdžiai žinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką ir pats pakankamai aktyviai joje dalyvavo, galima spręsti ne tik iš jo paties parodymų apie atliktus veiksmus, elgesį, bet ir liudytojų J. D. ir R. N. parodymų. Antai, pirmosios instancijos teisme liudytojas J. D. patvirtino savo parodymus, duotus bylos ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad 2010 m. iš matymo pažįstamas vyriškis pasiūlė užsidirbti ir, jam sutikus, davė savo kontaktinį telefono numerį; netrukus po to, po kelių dienų, su juo susisiekė kitas vyriškis (kaip nustatyta tyrimo metu – A. S.), susitikimo metu vyriškis (A. S.) jam aiškino, kad iš Vokietijos turi būti pervesti pinigai, kuriuos jam kažkas skolingas, tačiau į jo sąskaitą pinigų pervesti negalima, kadangi jis yra skolingas antstoliams ir pinigus iš karto areštuotų; teiravosi J. D., ar jis turi užsienio valiutos sąskaitą. Kadangi J. D. tokios neturėjo, abu nuvyko į (duomenys neskelbtini) banko skyrių, kur jo vardu buvo atidaryta nauja sąskaita. Banko kortelę bei prisijungimo prie sąskaitos kodus J. D. atidavė A. S.. Po kurio laiko A. S. informavo, kad pinigai gauti ir juos reikia nuimti. A. S. atvažiavo pas J. D., nuvežė į (duomenys neskelbtini) kioską, kur jis, patikrinęs sąskaitą, matė pervestus 3200 Eur, kuriuos nusiėmė nuo sąskaitos ir visus perdavė A. S.. Už atliktą paslaugą A. S. davė jam apie 1000 Lt (kaip jis teigė 10 %). Taip pat A. S. paprašė grąžinti banko kortelę, nes dar turėjo pervesti pinigų, tačiau daugiau jis pats apie jokių pinigų pervedimą nebuvo informuotas ir daugiau nieko iš šios sąskaitos nenuiminėjo (t. 10, b. l. 159-161, t. 13, b. l. 80). Liudytoja R. N. taip pat patvirtinimo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šeimos draugas A. S. pasiūlė galimybę jai užsidirbti, t. y. už leidimą pasinaudoti jos banko sąskaita, pervedant jo draugo pinigus, jai pažadėjo padėti finansiškai, o būtent duoti 15 % nuo pervestos sumos. Kadangi tuo metu jos finansinė padėtis buvo sunki, sutiko bei A. S. nurodė savo sąskaitos rekvizitus. Kuomet buvo pervesti pinigai, ji apie tai informavo A. S.. Kartu su A. S. vyko į banką, tačiau išimti pinigų nepavyko, nes banke jos paprašė pateikti pinigų kilmę pagrindžiančius duomenis. Ji apie tai informavo A. S., kitą dieną jis jai davė vokiečių kalba rašytą S. D. laišką ir atsiųstą asmens dokumento kopiją, taip pat paaiškino, ką reikia sakyti banke, t. y. kad S. D. yra jos draugas ir padovanojo pinigus, nes ji sunkiai gyvena. Nuvykusi į banką, ji pateikė jai duotus dokumentus bei paaiškinimą apie S. D., tačiau jai pasakė, kad pinigai jai buvo pervesti per kelis kartus iš skirtingų Vokietijos įstaigų. Kol banke aiškinosi situaciją, ji pasakė A. S., kad kažkas negerai ir ji pasakys tiesą. Po ko A. S., pažadėjęs su ja susisiekti, išvažiavo, o ji atvykusiems policijos pareigūnams nurodė tikrąsias aplinkybes (t. 11, b. l. 13-16). R. N. nurodytas aplinkybes dėl jos elgesio banke ir atitinkamų dokumentų pateikimo patvirtino ir liudytojas A. V. (t. 10, b. l. 59-61, 66-68; t. 13, b. l. 121). 2012 m. lapkričio 26 d. specialisto išvada Nr. 30-11 nustatyta, kad 2011 m. vasario 1 d. kratos pas A. S. gyvenamojoje vietoje metu rasto ir paimto nešiojamojo kompiuterio „DELL“ kietajame diske surasta S. D. asmens dokumento kopija ir laiškas, rašytas vokiečiu kalba, kurie buvo pateikti (duomenys neskelbtini) bankui, siekiant pagrįsti gautų pinigų kilmę, buvo atspausdinti spausdintuvu „Canon“, kuris minėtos kratos metu taip pat buvo paimtas iš A. S. (t. 1, b. l. 79-97, 101-103).

8.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, paties nuteistojo ir liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės - kad A. S. pats ir per kitus asmenis ieškojo asmenų, kurių sąskaitomis būtų galima pasinaudoti, pervedant ir išgryninat pakankamai ženklias pinigų sumas už nemažą atlygį (atitinkamai 10 ir 15 % nuo gautos sumos) ir jo (10 % nuo pervestos 4308,19 Eur sumos) davimas vienam iš bylos liudytojų; aiškinimas dėl sąskaitos reikalingumo - kad tokiu būdu norima atgauti skolą ar išgryninti draugo persiųstus pinigus; aktyvūs veiksmai, atidarant J. D. vardu reikalingą banko sąskaitą, perėmimas iš pastarojo mokėjimo kortelės ir jos rekvizitų, kontroliavimas, kada į šią sąskaitą bus pervesti pinigai, tokiu būdu neabejotinas pinigų siuntėjo (pinigų pervedimas ne iš fizinio asmens) ir pervedimo paskirties (už senjorų kelionę į Kauną (Lietuvą)) žinojimas, šių pervestų pinigų dalies nuėmimas iš bankomato, taip pat lydėjimas J. D. į banko filialą nuimti likusių pervestų pinigų ir jų paėmimas iš J. D., išmokant jam aptarto dydžio atlygį; tolesnis disponavimas J. D. banko kortele ir prisijungimo prie sąskaitos duomenimis; pinigų, paimtų iš J. D. sąskaitos, perdavimas kitam asmeniui; R. N. lydėjimas į banką pinigų paėmimo tikslu; pinigų kilmę liudijančio dokumento (neatitinkančio pavedimų ir žinomai netikro) parūpinimas R. N.; apmokymas, ką šiai reikia sakyti banke, o taip pat pasišalinimas iš banko, paaiškėjus, kad kilo nesklandumai ir R. N. ketina pasakyti tiesą – įvertinus jas kartu su kitais nustatytais faktiniais duomenimis, parodo A. S. veiksmų tikslingumą, kartu su nenustatytu asmeniu siekiant įgyvendinti nusikalstamus ketinimus. Taip pat visuma šių aplinkybių leidžia daryti atitinkamas išvadas dėl nuteistojo turėjimo ir galėjimo suvokti, jog šiais savo veiksmais jis ne tik padeda, bet ir pats dalyvauja neteisėtų veiksmų, išgryninant neteisėtu būdu įgytas lėšas, realizavime. Akivaizdu, kad tokie koordinuoti ir aktyvūs A. S. veiksmai, ieškant, surandant ir pasitelkiant kitus, iš esmės pašalinius, jam svetimus asmenis, siūlant šiems ženklų atlygį už paslaugą, rūpinantis sąskaitos atidarymu, pinigų pervedimu, disponuojant prisijungimo kodais, o tuo pačiu informacija apie pervedimus, pateikiant tinkamas versijas ir rūpinantis kitais klausimais, ką neabejotinai atliko A. S., nepaisant jo paties aiškinimų, sudaro pagrindą konstatuoti, buvus jo veiksmuose subjektyvinę nusikaltimų pusę - tyčią.

8.4. Be to, vertinant A. S. inkriminuotų veikų pagrįstumą ir jo kaltės turinį, teisėjų kolegijos nuomone, ne ką mažiau reikšminga yra ir prie 2012 m. lapkričio 26 d. specialisto išvados Nr. 30-11 pridėta „Skype“ programos vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimų su vartotojais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. sausio 8, 28 ir 31 dienomis, bei 2011 m. vasario 1 d. istorija, kurios informacijos turinys, įvertinus visumoje su pirmiau aptartais duomenimis, sustiprina įsitikinimą dėl teismo padarytų išvadų teisingumo. Kaip matyti iš „Skype“ 2011 m. sausio 8 ir 31 dienomis vykusio susirašinėjimo tarp vartotojų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, fiksuotų pokalbių turinys patvirtina, kad be kitų aplinkybių buvo kalbama apie negautus pinigus, dokumento šiam faktui patvirtinti gavimą ir perdavimą bei dėl to galimas problemas, taip pat pinigų pervedimą kitiems asmenims – „nuo 20 gruodžio iki 30 gruodžio jam reikia (duomenys neskelbtini) is banko tai kad ji negavo pinigu; is banko kazka patvirtinima paimt kur rodo kad nieko nebuvo; nes manasis turew problemu kitaip žmones netiki; gerai pirmadieni organizuosiu sask. balansa, tik kaip perduoti; o tai vis tiek tau reikes grynus perduoti tai ir ta idesi; sake pirmadieni dar kitiem ates“ – tokio jų susirašinėjimo saugumą – „...ar saugu apie tai cia rasyt; nepilnais skaičiais rasyk“ – gautus pinigus litais, 14700 sumos išgryninimą, grynųjų ir reikiamų dokumentų perdavimą – „dabar as gavau litais; radau 14700. bet visgi litai...; ar tau saskaitos israsas tiks kaip skanas, ar reikia originalo; ...nori originalo, tada kartu su grynais; ...pirmadieni turesim orginala, as ramus jokiu apipistuku nedarau;, mes tikim bet yra kas ne vat; ok tada sako kitus neimt lt, tada koki antradieni ar trec. nuvesi mano padruskai ;-)“ – aiškinimąsi ar kitam asmeniui galima suprasti, kas vyksta – „o kokia versija del ju perdavimo; tavo padruska tikrina ta ka mes perduodam, kaip bus su b israsu ji juk nedurna supras“ – reikalingų dokumentų gavimo – „pakolkas nieko, jis zadejo viena kopija tai laukiu, musu reikalui svarbu“ ir pan. Iš 2011 m. sausio 28 ir 31 dienomis, 2011 m. vasario 1 d. susirašinėjimo tarp vartotojų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turinio matyti, jog yra kalbama apie pinigus, norima sužinoti pervedamą sumą ir reikiamų dokumentų gavimo – „kiek pinigu turi ateit; kiek bus parasyk sms; as turiu papirus...; man reikes ir tokiu papirus kaip ir šiandien gavau; kiek pinigu yra viskas pas (duomenys neskelbtini)?“. Taip pat nustatyta, kad 2011 m. sausio 31 d. ir 2011 m. vasario 1 d. vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė failus – Brief.phd, Schreiben.doc, papirus.jpg ir Pasas.jpg, kurių papirus.jpg ir Pasas.jpg yra Vokietijos piliečio S. D. paso kopija ir neva šio asmens laiškas, adresuotas R. N. (t. 1, b. l. 86-89; 96). Pažymėtina, kad byloje nuteistasis neneigia šio susirašinėjimo, tačiau tvirtina, jog šių fiksuotų pokalbių turinys negali būti laikomas A. S. kaltės įrodymu, nes tam tikrų frazių vartojimas gali reikšti nuteistojo požiūrį į bet kurį kitą asmeninių santykių aspektą. Teisėjų kolegijos vertinimu su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Paminėtas susirašinėjimų turinys, vertinant jį ne atskirai paėmus, o visumos pirmiau nustatytų duomenų kontekste, sudaro vienas kitą atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, kitiems byloje surinktiems įrodymams neprieštarauja, logiškai ir įtikinamai atskleidžia nuteistojo suvokimą dėl jo paties atliktų veiksmų, jų esmės ir norą taip veikti. A. S. išsiųstų ir gautų iš kitų vartotojų žinučių (susirašinėjimo), naudojant gan lakoniškas frazes, stengiantis vengti konkretizuoti atliekamus veiksmus, įvardinti aplinkybes, naudojant tik bendrinio pobūdžio žodžius, frazes, turinys, teismo vertinimu, kaip tik ir parodo, kad tokio susirašinėjimo dalyviai ne tik vienas kitą suprato, bet ir žinojo šių pokalbių tikrąją prasmę, kurią stengėsi maskuoti. Akivaizdu, jog nebuvo minimos sąvokos, kurios duotų aiškias nuorodas į vykdomą nusikalstamą veiką, tai puikiai suprato pats nuteistasis A. S., kas matyti ir iš jo asmeniui, bendraujančiam iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ pateikto klausimo apie tokio susirašinėjimo saugumą. Kolegijos vertinimu, fiksuoto susirašinėjimo turinys, kurio nuteistasis neneigia ir tiek jis, tiek jo gynėjo neginčija, tik teikia jam kitokią prasmę, rodo, kad nuteistasis A. S. ne tik galėjo suprasti, bet ir suprato, žinojo, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Kitaip vertinti tokio susirašinėjimo turinio kitų surinktų įrodymų kontekste nėra jokio pagrindo, juolab, kad tai, ką A. S. susirašinėdamas aptarinėjo su minėtais vartotojais, atitinka šioje byloje nustatytą įvykių seką, paties nuteistojo elgesį.

8.5. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl A. S. susirašinėjimo su vartotoju „(duomenys neskelbtini)“ turinio, vertinant tik atskiras, selektyviai atrinktas frazes sau naudinga linkme ir jas interpretuojant - dėl asmens, su kuriuo nuteistasis bendravo, tautybės, žinojimo kalbos, kuria susirašinėjama ir bankinius pavedimus, taip pat šio asmens galėjimo pažinoti R. N. ir pastarosios galėjimą duoti melagingus parodymus dėl to, kas – nuteistasis ar asmuo bendraujantis iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ – prašė jos banko sąskaitos rekvizitų, atmestini ir laikytini nuteistojo gynybine pozicija, siekiant sumenkinti A. S. vaidmenį ir paneigti jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Baudžiamojoje byloje negauta duomenų apie kokias nors paskyros „(duomenys neskelbtini)“ vartotojo sąsajas su R. N.. Tiek nuteistojo A. S., tiek R. N. parodymais, kurie nėra nuteistojo ginčijami, nustatyta, jog ne kas kitas, o būtent nuteistasis A. S. R. N. už atlygį siūlė leisti pasinaudoti jos banko sąskaita, pervedant pinigus. R. N. parodymais, kaip patikimais, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, abejonių dėl šių parodymų tikrumo nekyla ir apeliacinės instancijos teismui, juolab, kad jie nebuvo vieninteliai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo padarytas išvadas. Kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo A. S. argumentai dėl patirtų grasinimų ir dėl to jo nenurodytų tyrimui reikšmingų aplinkybių, susijusių su kontaktiniais asmenimis, žinojusiais ar bent turėjusiais žinoti apie pervedamų į sąskaitas pinigų kilmę, jų nusikalstamą pobūdį. Pirmiausia, pats nuteistasis apie grasinimus nei bylos tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu neminėjo, o aplinkybę dėl nuteistojo patirtų grasinimų pirmosios instancijos teisme gynėjas nurodė tik baigiamojoje kalboje ir vėliau ją pakartojo apeliaciniame skunde. Gi, byloje atlikto įrodymų tyrimo metu ši aplinkybė nebuvo tiriama, prašymų šią aplinkybę tirti ir vertinti pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo. Tokia nuteistojo ir jo gynėjo pozicija sustiprina įsitikinimą dėl šios versijos vertinimo, kaip gynybinės, siekiant kiek įmanoma labiau švelninti nuteistojo padėtį. Nuteistojo elgesys, kai jis iš karto nenurodo aplinkybių, kuriomis galima paneigti asmeniui reiškiamą nepagrįstą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo (kaip šiuo atveju – dėl grasinimo neišduoti kontaktinių asmenų, žinančių ar galinčių žinoti apie į sąskaitas pervedamų pinigų kilmę) atrodo nelogiškas ir teiginiai dėl neva buvusių grasinimų A. S. pripažintini deklaratyviais.

8.6. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad bylos proceso metu, neapklausus Z. S. ir I. B., nebuvo paneigta paties A. S. pozicija, kad jis nežinojo, jog pinigai buvo įgyjami nusikalstamu būdu, teigiama, kad bylos ikiteisminio tyrimo metu I. B. davė melagingus parodymus apie jos santykius su Z. S., todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakęs apklausti I. B. teisme, nenustatė tikrojo A. S. vaidmens nusikalstamoje veikoje – kad nusikalstamą veiką organizavo Z. S., bendrininkaudamas su I. B., gi A. S. nieko nebuvo žinoma apie pervedamų pinigų nusikalstamą kilmę.

8.6.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminį tyrimą koordinuojanti institucija, įvertinusi turimus duomenis, parenka vykdomo ikiteisminio tyrimo taktiką, eigą ir kryptis, taip pat kokie tyrimui reikšmingi veiksmai turi būti atlikti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, veiksmai, siekiant gauti tyrimui reikšmingų duomenų dėl Z. S., buvo atlikti, t. y. teikiamos įvairios užklausos, analizuojama tyrimo metu surinkta ir teisinės pagalbos pagrindu gauta informacija, atliekami kiti tyrimo veiksmai. Todėl byloje dėl Z. S. apklausos ir jo apklausos metu gautų duomenų reikšmingumo, buvo sprendžiama, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo gynėjo prašymą apklausti I. B. išsprendė 2017 m. rugsėjo 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, priimdamas motyvuotą protokolinę nutartį šį prašymą atmesti (t. 13, b. l. 145). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, šiuo klausimu pakartotinai nepasisakydamas skundžiamame nuosprendyje, padarė esminį procesinį pažeidimą. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas. Jis vyksta tol, kol iš esmės nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad byloje surinktų ir ištirtų duomenų pakako spręsti A. S. kaltės klausimą ir be nurodytų asmenų apklausų, juolab, kad byla buvo nagrinėjama tik A. S. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų apimtyje, tik dėl to kaltinamojo ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji ir buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje A. S. ir nebuvo reiškiami kaltinimai dėl minėtos nusikalstamos veikos sumanymo ir organizavimo, o tik vykdymo - koordinavimo ir atitinkamų veiksmų, įgyjant (išgryninant) neteisėtu būdu gautus pinigus Lietuvoje, atlikimo. Todėl teisėjų kolegija visų šių nurodytų aplinkybių pagrindu atmeta apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl įrodymų tyrimo neišsamumo. Pažymėtina ir tai, kad, apeliaciniame skunde akcentuodamas Z. S. ir I. B. apklausos reikšmingumą, gynėjas, o taip pat nuteistasis A. S., bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prašymo šioje apimtyje atlikti byloje įrodymų tyrimą nepareiškė, t. y. kėlė tik byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų vertinimo klausimą.

8.7. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje byloje dėstydamas A. S. kaltę pagrindžiančius įrodymus, nurodė ir tuos, kuriais kaltinimas A. S. nebuvo grindžiamas, t. y. išdėstė duomenis dėl pinigų pervedimo iš Vokietijos bankų į A. D. sąskaitą. Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, kaltinimas dėl pinigų pervedimo iš Vokietijos bankų į A. D. sąskaitą A. S. nebuvo pareikštas. Nors šie duomenys, atliekant bylos įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme, buvo minimi, aplinkybių, susijusių su A. D. epizodu, tyrimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Baudžiamoji byla nagrinėjama pareikšto kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnis). Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad, nors apygardos teismas ir išdėstė duomenis, nesusijusius su pareikštu kaltinimu, dėl šių veiksmų A. S. teisiamas ir nuteistas nebuvo. Todėl darytina išvada, kad minėtas pažeidimas nelaikytinas esminiu, galėjusiu sutrukdyti ne tik baudžiamojoje byloje teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimą, bet ir galėjusiu lemti nuteistojo teisės į tinkamą teismo procesą, gynybą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus.

8.8. Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas A. S. atliktus neteisėtus veiksmus ir darydamas išvadas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir jų pakankamumą. Nuosprendyje išdėstytas lakoniškas bylos įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad faktinės aplinkybės, susijusios su nuteistajam inkriminuotomis veikomis, byloje buvo nustatytos neteisingai. Kitaip vertinti nuteistojo A. S. veiksmus, nei jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, taip pat konstatuoti, jog nuteistojo A. S. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai, negalima. Darytina išvada, kad A. S., atlikdamas neteisėtus veiksmus, atitinkančius jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties objektyviąją pusę, pilnai suvokė neteistą savo atliekamų veiksmų pobūdį, kad savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo realizavimo, ir norėjo taip veikti. Baudžiamojoje byloje surinktų, patikrintų, pripažintų patikimais, leistinais bei pakankamais įrodymų visuma nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis paneigta nuteistojo A. S. pozicija, kad jis nesuprato atliekantis teisei priešingus veiksmus. Konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. S. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos pirmosios instancijos teismas nepadarė.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis A. S. taip pat išsakė alternatyvų prašymą (apeliaciniame skunde toks prašymas nebuvo išsakytas), t. y. nenustačius pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, apsvarsčiusi šį prašymą, konstatuoja, kad pagrindo jį tenkinti nėra. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas ir nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, paskyrė bausmės paskirčiai neprieštaraujančią bausmę, kurios pripažinti aiškiai per griežta nėra pagrindo.

9.1. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas vertina, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir atsižvelgia į kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.

9.2. Aptariamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytos trys nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams bei finansų sistemai, kurių viena priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnis 3 dalis), o kitos dvi (BK 182 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnio 1 dalis) priskiriamos prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), pastarosios nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių priežasčių. Skiriant bausmes, taip pat atsižvelgta į kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra nustatyta A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina ir tai, jog, skiriant nuteistajam bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje esančius nuteistojo asmenybes charakterizuojančius duomenis, sveikatos būklę. Sprendžiant iš baudžiamosios bylos duomenų, A. S. buvo anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, buvo baustas administracine tvarka, serga onkologine liga, yra iš dalies darbingas (nustatytas 40 % darbingumo lygis), augina du nepilnamečius vaikus.

9.3. Įvertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriant vienodą dėmesį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu mažesnes už straipsnių sankcijose nustatytus bausmės vidurkius. Nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, teismas bausmes subendrino nuteistajam palankesniu bausmių apėmimo būdu. Taip pat teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei jo šeimines aplinkybes, sveikatos būklę, pagrįstai atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kartu paskirdamas ir atitinkamą pareigą (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

9.4. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtą bausmę pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei yra per griežta. Aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, pagrindžiančių galimybę taikyti ir BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nebuvo nustatyta. A. S. taikomas poveikis yra adekvatus, atitinka teisingumo principą.

10. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu dėl nepagrįsto BK 72 straipsnio nuostatų taikymo.

10.1. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), todėl jis privalomai skiriamas, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką iš nusikalstamos veikos (uždraustos veikos būdu) gautas turtas ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-269-648/2017 ir kt.).

10.2. Nagrinėjamoje byloje A. S. buvo pripažintas kaltu už tai, kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir būdu, bendrininkaudamas, neteisėtai pervedus pinigus iš Vokietijos Respublikos banko (duomenys neskelbtini)esančios sąskaitos į Lietuvos Respublikos AB banke (duomenys neskelbtini) esančią sąskaitą ir šiuos pinigus išėmus, apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent 4308,19 Eur. Tokiu būdu, nusikalstamu būdu užvaldytos apgaulės būdu gautos lėšos pagrįstai byloje laikytos kaltininko (A. S.) padaryto nusikaltimo rezultatu ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną iš konfiskuotino turto rūšių. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą lėmė tai, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog pasisavintas turtas – pinigai būtų grąžinti ar dėl šios sumos būtų pareikštas civilinis ieškinys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, ar kad būtų kitokiu būdu susitarta dėl padarytos žalos atlyginimo. Taigi, byloje nusikalstamu (apgaulės) būdu užvaldytos lėšos iš A. S. konfiskuotos pagrįstai ir teisėtai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, konfiskuodamas iš A. S. pinigus, vadovavosi BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d.), t. y. straipsnio dalies punkto redakcija, kuri aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu jau nebegaliojo. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis tikslintinas, nurodant, kad baudžiamojoje byloje taikoma BK 72 straipsnio 2 dalies nuostata. Pažymėtina, kad ši teismo padaryta klaida nelaikytina esmine, nes tiek ankstesnė straipsnio dalies redakcija, tiek A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi straipsnio dalies redakcija turėjo tikslą atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad nusikalstamą veiką planuojantys asmenys aiškiai suvoktų, jog jų padarytai veikai gali būti taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį. Skirtumas tarp šių redakcijų tik tas, kad naująja norma buvo išplėsta nusikalstamos veikos rezultato samprata bei sustiprinta prevencija, t. y. iš esmės baudžiamojo įstatymo normos teisinis reguliavimas nebuvo keičiamas, o tik išplėstas ir konkretizuotas, siekiant ne tik prevencinėmis atgrasymo priemonėmis nutraukti arba atgrasyti pradėti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet ir pašalinti teisinio reglamentavimo spragas, užtikrinančias galimybę plačiau taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi, konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, išliko toks pat.

10.3. Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apeliacinio skundo argumentus, ginčijant BK 72 straipsnio taikymą tuo pagrindu, jog civilinis ieškinys dėl ginčo sumos, kuris byloje įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareikštas, todėl buvo paliktas nenagrinėtu, nepanaikino byloje pripažinto civiliniu ieškovu asmens teisės prisiteisti nusikaltimu padarytą žalą civiline tvarka, taip pat kad kitos piniginės sumos, dėl kurių civiliniais ieškovais byloje pripažintos kitos užsienio institucijos, nebuvo konfiskuotos. Atsakant į šiuos argumentus, pažymėtina tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad teisinės pagalbos pagrindu buvo surinkti ir pateikti duomenys, susiję su užsienio bankų patirta žala dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nors ikiteisminio tyrimo metu bankas (duomenys neskelbtini) dėl 4308,19 Eur sumos buvo pripažintas civiliniu ieškovu, atitinkamas civilinis ieškinys įstatymų nustatyta tvarka byloje nebuvo pareikštas ir pirmosios instancijos teismas klausimo dėl padarytos žalos nenagrinėjo. Tas pats pasakytina ir dėl kitų byloje pripažintų civilinių ieškovų. Duomenų, kad žalos atlyginimo klausimą civiliniai ieškovai keltų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nebuvo gauta. Tokiu būdu, nėra pagrindo teigti, kad teismas neturėjo teisės spręsti klausimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (BK 72 straipsnis) 4308,19 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl minėtos sumos konfiskacijos, nustatęs, kad būtent ši suma buvo išimta ir pasisavinta. Tuo tarpu apgaulės būdu– per kelis kartus iš skirtingų institucijų atliktų pavedimų skirtingo dydžio sumomis (bendrai 21923,99 Eur) pagrindu, įgyti didelės vertės turto nepavyko, kadangi, nepagrindus šių sumų teisėto gavimo, buvo sustabdytas sumos išmokėjimas iš sąskaitos, į kurią pinigai buvo pervesti, ir kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Galutiniu teismo procesiniu sprendimu nuspręsta sąskaitoje esančias pinigines lėšas grąžinti siuntėjams. Taigi, aptartos aplinkybės rodo, kad pinigai, dėl kurių civiliniais ieškovais byloje buvo pripažintos minėtos užsienio institucijos, nebuvo pasisavinti (išgryninti) bei nuosprendžiu išspręstas klausimas dėl šių pinigų grąžinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl šių pinigų konfiskavimo. Aplinkybė, kad dalis 4308,19 Eur sumos, kaip atlygis, nuteistojo A. S. buvo išmokėta liudytojui J. D., nesudaro pagrindo mažinti konfiskuotiną iš nuteistojo sumą, taip pat ir nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad didžiąją dalį šios sumos jis atidavė Z. S., nepanaikina pagrindo taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, kadangi 4308,19 Eur piniginių lėšų užvaldymas yra pagrįstas bylos rašytine medžiaga, padarytas A. S. nusikalstamais veiksmais, bendrininkaujant su nenustatytu asmeniu. Taigi ši suma (apgaulės būdu įgytos lėšos) buvo nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rezultatas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti iš A. S. 4308,19 Eur atitinka baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus.

11. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės nurodytais argumentais.

12. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo padaryta klaida, nurodant nuteistojo veikos kvalifikaciją, t. y. pirmosios instancijos teismas A. S. nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnį, neteisingai nurodydamas šio baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį, t. y. nurodė 1 dalį vietoje šio straipsnio 2 dalies, kas atsižvelgus į skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, laikytina aiškia rašybos klaida. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendžio įžanginėje, aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse, kalbant apie A. S. kaltę, yra nurodoma BK 22 straipsnio 1 dalis ir 182 straipsnio 2 dalis. Ir tik rezoliucinėje dalyje nurodant A. S. skiriamą bausmę už šią veiką, pirmosios instancijos teismas padarė techninę klaidą, vietoj BK 182 straipsnio 2 dalies, nurodydamas to paties straipsnio 1 dalį. Todėl šis netikslumas, kuris gali būti ištaisytas nekeičiant nuosprendžio, ištaisomas, nurodant, kad A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, juolab kad nenustatyta, jog minėta klaida turėjo įtakos, nuteistajam paskiriant bausmę. Be to, pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio, rezoliucinėje dalyje, nusprendus iš A. S. konfiskuoti 4308,19 Eur, nenurodytas baudžiamojo įstatymo straipsnis ir jo dalis, kurio pagrindu taikomas turto konfiskavimas. Šioje dalyje nuosprendis tikslintinas. Pažymėtina, kad toks nustatytos klaidos ir rezoliucinės dalies ištaisymas (tikslinimas) nelaikytinas A. S. teisės į gynybą suvaržymu, jo teisinės padėties pabloginimu ar apeliacinio skundo ribų peržengimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 328 straipsnio 4 dalis,

nutaria:

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą techninę klaidą ir nustatytą netikslumą ištaisyti:

- dalyje, kurioje A. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nurodyti: A. S. nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį;

- dalyje dėl nuteistojo piniginių lėšų konfiskavimo, nurodyti: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš A. S. 4308,19 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėDaiva Pranytė-ZalieckienėLinas Žukauskas