Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. R. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2021 m. lapkričio 6 d., apie 18.14 val., kelyje Ukmergė-Šėta-Kėdainiai, ties Tarakų k., Siesikų sen., Ukmergės r., 19 km, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 p. (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), KET 101 p. (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), t.y. važiuodamas tamsiu paros metu, esant blogoms meteorologinėms sąlygoms (lyjant stipriam lietui, esant rūkui), automobiliu „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi įvažiavo į neapšviesto pagrindinio kelio Ukmergė-Šėta-Kėdainiai važiuojamąją dalį apie 0,65 m, kas sudarė sunkiai pastebimą kliūtį važiuojamosios dalies dešine puse link Kėdainių važiavusiam automobilio "Opel Meriva", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. K., dėl ko pastarasis, vengdamas susidūrimo nusuko į dešinę pusę ir stabdė vairuojamą transporto priemonę bei trenkėsi į atbuline eiga važiuojančio automobilio "Mercedes Benz Vito 110", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairįjį šoną, ko pasekoje automobilio "Opel Meriva", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei N. K. buvo padarytas krūtinkaulio lūžimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

G. R. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltinant jį pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kaltės nepripažino. Parodė, kad pamena, kad buvo 2021 m. lapkričio 6 d., buvo jau tamsus vakaras. Kartu su A. S. ir jo sūnumi važiavo į jo sodybą pasirašyti traktoriaus įsigijimo dokumentus. Kaip atvyko į sodybą, ten stovėjo tralas su traktoriumi, vėliau A. negalėjo įvažiuoti į kiemą, nes trukdė tralas, tai jis savo autobusą pastatė šalia kelio šalikelės, įjungęs avarinius žibintus, trumpas ir priešrūkines šviesas. Kaip nuvažiavo tralo vairuotojas su tralu, tik be traktoriaus, A. atbuline eiga įvarė į savo kiemą mikroautobusą Mersedes, pats kaltinamasis kartu su A. vaiku tuo metu sėdėjo keleivio pusėje. Vėliau visi išėjo į lauką ir A. sūnų nuvedė namo, paskui pasakė atėjęs – „pabandykime nuvaryti traktorių, kad nemaišytų pravažiuoti“. Traktorius neužsivedė, nes nedirbo starteris ir A. pasiūlė patraukti traktorių su trosu. Kaltinamasis nurodė, kad pats sėdo už A. automobilio vairo, o A. užkabino už autobusiuko trosą, tik negali patvirtinti ar užkabino prie traktoriaus trosą, kadangi nematė. Tuomet A. pasakė, kad duos ženklą, kada jis galės pajudėti į priekį. Atidaręs vairuotojo pusės langą, laukė ženklo kada galės pradėti važiuoti. Negali tiksliai pasakyti ar mašina buvo užvesta, tačiau rakteliai buvo užvedimo spynelėje. Kuomet pažiūrėjo į kelią, matė, kad automobilis važiavo nuo Kėdainių ir nuo Ukmergės. Iš Kėdainių pusės mašina buvo jį pravažiavusi, o iš Ukmergės pusės tik spėjo pamatyti mašiną, kad ji pradeda važiuoti į jį. Kai suko galvą į kairę ir į dešinę, pamatė nukentėjusiųjų mašiną, nes jie važiavo su ilgomis šviesomis. Kada perjungė šviesas neatkreipė dėmesio, nes važiavo dvi mašinos, kita važiavo su trumpomis šviesomis. Prieš pajudant, turėjo įsitikinti ar nėra mašinos. Nuo Ukmergės pusės važiavo mašina, įjungusi tolimas šviesas, ji judėjo į jo pusę ir nespėjęs išgirsti jokio ženklo, pajuto smūgį. Be to nukentėjęs pasuko į jo automobilį, jį tuo momentu užnešė. Automobilis slidinėjo kelyje, mano, gal žmogus išsigando ir pasimetė. Akcentavo, kad jis nepajudėjo iš vietos, kai įvyko įvykis, tuo metu dar netraukė traktoriaus. Pažymėjo, kad spėjo atsiremti į keleivio pusę ir pajuto, kad mašinos galas rieda į griovį, jis per keleivio dureles išlipo ant kelio. Po eismo įvykio Mersedeso bagažinės dangtis atsidarė nuo smūgio. Galbūt, kai A. bandė uždėti trosą, jis neuždarė bagažinės iki galo. Salone šviesos nebuvo uždegtos. Patikslino, kad troso po eismo įvykio nejudino, trosas buvo pas A. sodyboje. Trosas buvo ilgas, metalinis apie 7 m. Automobilis, kuriame sėdėjo, kokiu atstumu buvo nuo traktoriaus negali pasakyti, tačiau jei A. paėmė 7 m. trosą, tai maždaug toks atstumas ir buvo, nes kitaip negalėtų užkabinti troso. Be to priekyje traktoriaus yra kaušas, jis nebuvo pilnai nuleistas, buvo kažkiek pakeltas nuo žemės. Kaip jį atvežė, taip jis ir buvo nenuleistas. Akcentavo, jog mašina stovėjo šalutiniame kelyje. Kad užsikurtų traktorius, būtų reikėję išvažiuoti ant asfalto ir važiuoti asfaltu. Paaiškino, kad jis atsisėdo prie vairo ir laukė komandos, kada jam pradėti judėti. Tiksliau turėjo sušukti „važiuok“. Įvykio metu nebuvo taip, kad buvo pradėję traktorių traukti. Be to, jei trosą būtų užkabinęs, kaip buvo smūgis, tai Mersedeso dalis nebūtų nuvažiavusi į griovį, nes jį laikytų traktorius. O trosas buvo užkabintas prie Mersedeso kablio, tik nebuvo prie traktoriaus užkabintas. Po įvykio A. buvo pribėgęs ir paklausė, ar jam viskas gerai. Atsakė, kad jam svaigsta galva. Policija siūlė iškviesti greitąją nes matė, kad jam negera, tačiau pagalbos atsisakė. Patikslino, kad automobilio priekis nebuvo pagrindiniame kelyje. O kai išėjo iš mašinos, pamatė, kad smūgis buvo padarytas į statramstį už vairuotojo durelių.

Nors kaltinamasis G. R. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodytas ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis G. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusysis J. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. lapkričio 6 d. kartu su žmona važiavo iš Vilniaus. Važiavo 70 km. greičiu, nes lijo lietus, valytuvai buvo pilnai įjungti. Ties Panoterių ir Siesikų sankryža, už sankryžos važiavo priešais dvi mašinos ir apakino ir nespėjus perjungti šviesų pastebėjo važiuojamojoje dalyje švieselę. Pradėjo stabdyti ir prieš jį, kaip siena pastebėjo, kad tai mašinos šonas. Kaip stabdė, pamatė kairėje pusėje, ant važiuojamosios dalies, švieselę. Gal pažibinčio šonas. Jokių mirksinčių šviesyčių nebuvo. Pradėjo į vidų eiti dūmai, žmona sako – „degam“. Uždegė mašinoje šviesą, įjungė avarinį, atsidarė dureles ir prie jo priėjo vyriškis ir paklausė ar jie gyvi, jis sakė „stengėmės stumti“. Pasiūlė pildyti deklaraciją, tačiau pats pasakė, kad greitąją reikia kviesti, nes žmona sužeista. Vyras pasakė – „užpildom deklaraciją ir jus nuveš“. Žmonės iškvietė policiją, greitąją ir greitoji juos išsivežė. Kas vyko kelyje – negali nieko pasakyti, nebuvo jokio įspėjamojo ženklo. Ar stūmė mašiną ar važiavo. Ten buvo sekundžių reikalas, koja net nusprūdo nuo stabdžių. Jei nebūtų iš priešais mašina apakinus, gal būtų pastebėjęs. Patikslino, kad važiavo trumpomis šviesomis, matė kokį 30 m. atstumu. Ilgom šviesom matosi toliau. Važiavo 70 -75 km. greičiu. Eismas nebuvo intensyvus - tik priešais buvo dvi mašinos. Jokių kelio ženklų prieš įvykį nebuvo. Nurodė, kad jo automobilyje ilgos šviesos pačios nepersijungia. Pats perjungė į trumpas šviesas, prieš pirmą mašiną, prieš pusę kilometro. Patikslino, kad švieselė buvo važiuojant, dešinėje pusėje. Jo važiuojamojoje dalyje. Pažymėjo, kad pravažiavus Deltuvą buvo 50 km. greitis. Paskui už Panoterių ir Siesikų sankryžos ženklo nebuvo ir ten galimas greitis 90 km./val., nes ten buvo užmiestis. Kelyje jokių kliūčių nebuvo. Apie kelio remonto darbus matė anksčiau, toje atkarpoje buvo kelio ženklai remonto. Už sankryžos ženklo nebuvo ir anksčiau. Tą dieną kai įvyko susidūrimas, jokių kelio darbų nebuvo, ženklų tikrai nematė. Nespėjo perjungti iš trumpųjų į ilgas šviesas - norėjo perjungti, bet nespėjo. Perjungė prieš atvažiuojant automobiliams. Tuo metu buvo įjungtos trumpos šviesos. Akcentavo, kad po įvykio jo mašina stovėjo: užpakalis – ant pagrindinio kelio, o priekis – ant keliuko, kuris yra į lauką.

Nukentėjusioji N. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad lapkričio 6 d. važiavo iš Vilniaus į Kėdainių pusę. Labai stipriai lijo. Kelias yra žinomas. Po įvykio buvo labai stiprus atsitrenkimas. Iš tikro apakino tos mašinos ir tokia kaip uždanga nukrito. Vyras pradarė duris ir jos paklausė - „ar gyvi ir pildom deklaraciją“. Lietuviška kalba, be akcento. Ir dar sakė – „mes stengėmės stumti tą mašiną“. Ji atsakė, kad jie važiavo pagrindiniu keliu. Kai atvažiavo greitoji, sakė, kad jai labai bloga. Kai ją nešė, matė lauke traktorių už griovio. Kaip važiavo, kada vyko veiksmas, jokio ženklo nematė, jokių apsaugos priemonių nematė. Patikslino, kad ji pati vairuojanti – matomumas buvo prastas, o viena mašina atrodo, važiavo ilgomis šviesomis. Negali pasakyti ar pirmoji, ar antra. Lietus lijo labai stipriai. Kaip pravažiavo ta mašina – kaip kokia uždanga - žiūri staigiai vyras stabdo. Vyras stabdė prieš avariją. Vyras nespėjo ką pasakyti. Kaip stabdė, tada pasuko vairą dešiniau. Kodėl dešiniau - negali pasakyti. Kliūtis tokia, kad nebuvo įspėjamojo ženklo. Važiuojamojoje dalyje mirksinčių lempučių nepastebėjo. Sutuoktinis važiavo apie 70 km. per val. greičiu. Akcentavo, kad kelio darbai vyko nuo Deltuvos, važiuojant prie Armonos upelio. Nuo kelio darbų iki įvykio vietos - apie 12 km. Ten turėjo leistinas greitis būti iki 90 km. Ten geras kelias. Greitį ribojančių ženklų nepastebėjo. Kai dureles atidarė medicinos pagalba, ji išlipo ant šlapio žvyro. Ties Deltuva pastebėjo, kad buvo kelio ženklas 50 km., o kur buvo įvykis, kelio ženklų nepastebėjo. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad jai buvo lūžęs krūtinės kaulas. Gulėjo ligoninėje, buvo karantinas ir išleido į namus. Po reabilitacijos, tik gegužės mėnesį pagerėjo. Vyras ją slaugė.

Liudytojas A. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad stovėjo 2-3 m. atstumu nuo mersedeso galo, šalutiniame keliuke. Buvo pasistatę Mersedesą, jis stovėjo prie antro įvažiavimo, šalutiniame keliuke. Prie įvažiavimo į jo sodybą. Jie norėjo patraukti traktoriuką, troso nespėjo užkabinti, kai pamatė, kad automobilis įvažiavo į „mersą“. Pribėgo ir iškvietė greitąją. Patikslino, kad jis atvažiavo iš Vilniaus. Prieš tai stovėjo tralas, kuris atvežė traktoriuką. Mersas stovėjo ant kelio. Kai tralas išvažiavo, vietoje jo, šalutiniame keliuke pastatė Mersiuką. Pusę metro šalutiniame kelyje. Merso nosis nebuvo išlindusi pagrindiniame kelyje. Tas keliukas naudojamas ūkininkų ir norėjo traktoriuką patraukti, kad užsikurtų. Kad užsikurtų reikėtų į pagrindinį kelią išvažiuoti. Tada lijo lietus. Buvo įjungęs automobilio degimą. Degė šviesos, avarinis, gabaritai. Rankinis buvo įjungtas. Po tuo keliuku praeina melioracinis vamzdis. Šviesos šviečia į laukus. Jie nuėjo ieškoti troso, kai susirado, užkabino ant mersedeso galinio kablio. Prie traktoriaus nespėjo prikabinti - trosas pabėgo. Buvo smūgis į mašiną. Mašina nebuvo ant važiuojamosios kelio dalies. Po smūgio mašina atsidūrė galu melioracijos griovyje. Vairuotojas buvo mašinoje, kaip ėjo kabinti troso, jis laukė komandos kada važiuoti. Nespėjo užkabinti troso ir komandos nedavė vairuotojui važiuoti. Trosas buvo 5-6 m. ilgio. Kaip įvyko įvykis, pribėgo ir užgesino pagalves. Nurodė, kad apie deklaracija kalbėjo prie pareigūnų. Vairuotojas išlipo pro keleivio pusę, pro griovį. Automobilio šviesas išjungė liudytojas A. S.. Kai išlipo žmonės, avarinis įjungtas buvo visą laiką. Mersedeso avarinio lemputės yra priekyje, šone, gale. Automobilio nesudaužytos lemputės. Sudaužytas vairuotojo priekinis stiklas, durelės. Stabdymo garso negirdėjo, tik smūgį. Patikslino, kad antroje apklausoje pasakė, kad yra kelio remonto ženklai. Yra nufotografavęs ženklus. Po įvykio trečią dieną buvo du ženklai, kad vyksta kelio darbai, ant vieno stovelio. Jie buvo nuo jo sodybos apie pusę km. Pats užfiksavo, niekas jo neprašė. Akcentavo, kad kaip atbėgo prie automobilio ir klausė, kas įvyko, nukentėjusysis pasakė, kad jį apakino priešais važiavusi mašina, jis nesuprato, kas įvyko. Taip pat sakė, kad kai pribėgo, tai nukentėjusio automobilio salone degė šviesa. Kaip tralavo mašiną, jis ją išjungė. Keleivė norėjo iš mašinos išlipti, tačiau jos neleido. Kaip kvietė greitąją, nukentėjęs skambino telefonu visą laiką. Nukentėjęs sakė, kad jį apakino. Jo anūkas su sūnumi vakare atvažiavo, kai mašinos buvo išvežtos, su traliuku, kad paimti mašiną. Anūkas buvo pas jį užėjęs ir anūkas sakė, kad nukentėjusįjį mašina apakino ir kad jie pretenzijų neturės. Patikslino, kad įvykio vietoje yra remontuojamas kelias. Tą vakarą eismo įvykio metu kelio ženklai prie pat Panoterių yra stotelė. Ten yra kaimyno sodyba ir ten prie pat stovėjo ženklas 50 km. Nuo to ženklo iki jo apie 500 m. Ten buvo du ženklai. Įkastas stulpas ir ant vieno stulpo du ženklai. Kelio darbai ten nebuvo atlikinėjami. Kada baigti kelio darbai, negali pasakyti. Nuo ženklų iki traktoriaus naktį nebuvo atlikinėjami kelio darbai. Danga buvo nauja, kelio linijos buvo pabaigtos – matė vidurio linijas. Jokių kliūčių tą naktį nebuvo kelyje. Automobilis stovėjo su įjungtomis šviesomis. Jis atbuliniu įvažiavo, kad mašina nestovėtų ant pagrindinio kelio. G. po įvykio vaikščiojo porą savaičių su sutrenkta galva, todėl jis pasakė, kad, kol mokėjo pinigus jis įvairavo mersą į šalutinį kelią. Kaip jis galėjo įvairuoti, nes tralas stovėjo ten, kur jie įvarė paskui mersedesą. Liudytojas A. S. apklaustas 2023 m. balandžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad prieš susidūrimą mašina buvo užvesta, šviesos buvo paliktos, kad nesėstų akumuliatoriai. Automobilį paliko išlipęs keliuke, atbuline eiga įvažiavęs nuo pagrindinio kelio. Šalutinio keliuko asfaltuota 2-3 m. Automobilio priekis buvo ant asfalto, realiai visa mašina telpa ant asfalto. Kur eina melioracijos vamzdis ir ant jo yra asfaltas. Trosas buvo užkabintas ant Mersedeso farkopo, ant traktoriaus nespėta užkabinti. Trosas buvo gan ilgas, apie 10 m. Du galai buvo uždėti ant Merso farkopo. Kai iš griovio jį ištraukė, tada pats atkabino trosą ir į kiemą įvažiavo su mašina. Ant traktoriaus nespėjo užkabinti troso. Pareigūnai matė, klausė, kas per trosas. Bagažinė atsidarė po smūgio. Prieš tai buvo uždaryta. Jo sūnus E., kai grįžo iš Vilniaus, kol formino pirkimą traktoriaus, jis buvo nuvestas į sodybą. Įvykio metu sūnus buvo sodyboje. Jam dabar (duomenys neskelbtini) m. tada buvo (duomenys neskelbtini) m. Buvo kalba, kad spėjo ant keleivio vietos atsigulti G., o ne vaikas. Su pareigūnais kalbėjo, kad gerai, kad spėjo vaiką parvesti namo, kad nebuvo vaikų mašinoje. Sūnus savarankiškai nevairavo automobilio. Jis vairuoja dviratį ir savo keturratį. Po įvykio, kai atvyko į jo kiemą anūkas, jam pasakė, kad senelis kaltas ir jie pretenzijų neturės. Kai buvo policijoje, žmona pasakė, kad atvažiavo kažkas prie jų sodybos. Anūkas sakė, kad senelis iš karto jiems paskambino. Senelis jiems sakė, kad jį apakino, nepastebėjo. Akcentavo, jog traktorius nuo Merso stovėjo metras nuo keliuko, kur baigiasi asfaltas. Po smūgio į automobilį, trosas buvo griovyje. Dabar trosas yra sodyboje. Jis yra metalinis, tamsus juodas. Policija klausė iš pradžių. Troso policija nematavo. Įvykio schemoje traktorius lyg tai nebuvo pažymėtas. Paaiškino, kad kaltinamasis nepavažiavo, nes rankinis buvo užtrauktas. Kai traukė mašiną iš griovio, rankinis buvo užtrauktas, nes pats pastatė mašiną, užtraukė rankinį. Kai būtų pasakęs, kad galima važiuoti, tai kaltinamasis būtų atjungęs rankinį. Jam nebuvo pasakyta važiuoti, jis rankinio nebuvo atleidęs. Kai tralas ištraukinėjo iš griovio mašiną, pats įlipo pro keleivio pusę, įjungė degimą. Po įvykio, pats pro langą išjungė degimą. Kai traukė tralas, tai pats vėl užkūrė mašiną ir vairavo, o ne kaltinamasis. Patikslino, kad automobilį paliko tokioje pat padėtyje, kaip įvyko eismo įvykis. Automobilis G. vairuojamas nebuvo pajudėjęs.

Liudytoja Lina Šereivienė, kuri yra policijos pareigūnė, apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tyrėjai Olga Keblienė su Osvaldu Noviku formino šį eismo įvykį. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kitą darbo dieną jai buvo užvizuota vyr. tyrėjos užduotis atlikti ikiteisminį tyrimą. Kontroliavo ikiteisminį tyrimą prokuroras L. Žuklys, o paskui perėmė D. Žvirblis. Pati nebuvo įvykio vietoje, nieko nematė. Perėmė medžiagą: įvykio vietos apžiūros protokolą, įvykio vietos schemą, transporto priemonės apžiūros protokolus, A. S. apklausos protokolą ir galimai G. apklausos protokolą. Tiksliai negali pasakyti kada A. S. atsiuntė nuotraukas įvykio vietos kelio ženklų, gal po kelių savaičių. Kai su G. prašė papildomos ekspertizės, pasakė, kad nuotraukos nepridėtos, ji atsiprašė, dėl to yra tarnybinis, kad per neapsižiūrėjimą nepridėtos nuotraukos. Gavusi nuotraukas iš karto nepridėjo, bet kai pateikė pastabą, nuotraukos buvo pridėtos. Ekspertas, jei ne pirmas, tai antras, tas nuotraukas vertino. Kiek pamena, abiejose ekspertizėse, greitis nebuvo pagrindinė priežastis įvykiui kilti. Tai buvo remtasi bylos medžiaga ir dviejų skirtingų ekspertų išvadomis. Išvadose buvo nurodyta, kad greitis prieš įvykį buvo 30 km.

Liudytojas Osvaldas Novikas apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjas. Jis ir kolegė Olga Keblienė formino įvykį. Atsimena kad buvo tamsus paros laikas ir smarkiai lijo. Buvo tamsu, eismo įvykis įvyko kelyje – Ukmergė - Šėta – Kėdainiai. Akcentavo, kad įvykio vietoje atvykus matė susidūrusias dvi transporto priemones. Viena buvo nustumta į melioracijos griovį. Atvyko greitoji. Žmonės Opelyje sėdėjo automobilyje. Moteris, kuri sėdėjo keleivio vietoje, skundėsi skausmais. Tik kitoje transporto priemonėje, kuri buvo nustumta, vairuotojo nebuvo. Buvo užfiksuota susidūrimo vieta, stiklo šukės. Dėl prasto oro buvo sunku nufotografuoti. Buvo filmuota Body kamera. Pokalbis su žmonėmis užfiksuotas. Schemą ranka paišė pats. Buvo susirašyti duomenys. Pirminę schemą piešė vietoje, o paskui perpiešė komisariate, nes lijo. Parodžius liudytojui nuotraukas 4 ir 5, 1 t. 32 l. ir eismo įvykio schemą 1 t. 20 psl., liudytojas nurodė, jog nemano, kad nupiešta neteisingai. Yra matavimai. Negali pasakyti kokie ženklai buvo įvykio vietoje, nes buvo tamsu. Kelio ženklų nuo įvykio vietos į vieną pusę keliu ir į kitą – nevažiavo ir netikrino. Bandė aiškintis, kas sėdėjo už Mersedeso vairo. Po įvykio telefonu kalbėjo, kad Opel vairuotojo atvyko giminaitis ir buvo pranešimas iš sodybos, kad kažkas slampinėja palei sodybą. Tuo metu buvo komisariate, kai automobiliai jau buvo atvežti į komisariatą. Kadangi labai lijo, matavo ir užrašinėjo tarnybinėje mašinoje. Vietoje apklausos nedarė. Vietoje atliko matavimus, nustatė dėl girtumo, o visą kitą atliko komisariate. Akcentavo, kad toliau, kaip yra įvažiavimas nuo pagrindinio kelio, stovėjo traktorius neužvestas. Kadangi Mersedesas buvo griovyje, o griovys gilus, kiek matėsi, jį apžiūrėjo, nes iš tos mašinos niekas nenukentėjo. Nuo Mersedeso iki traktoriaus įrankių nematė, matė tik stiklo šukes. Kadangi buvo šlapia, tai stabdymo žymių nesimatė. Nepamena, ar atvykus į įvykio vietą buvo įjungtos avarinės šviesos. Opelio oro pagalvės buvo iššovusios, o autobusiuko šonas buvo sulamdytas. Patikslino, kad traktorius nuo Mersedeso galo buvo tokiu atstumu, kaip per salę – už griovio yra toks pakilimas. Žmonės minėjo, kad ruošėsi užvesti traktorių. Negali pasakyti kurioje vietoje buvo trosas. Ant schemos pasirašė G. R. ir J. K.. Niekas nereiškė pretenzijų dėl schemos. Nurodė, kad važiuojant į įvykio vietą, jei perjungsi į ilgas šviesas, matomumas buvo blogesnis, nes lijo lietus, matomumas buvo ne daugiau 50 m. važiuojant trumpomis šviesomis. Kaip matomumas 50 m., kelio stulpeliai, kurie šviečia matomi, bet kelio ženklai nelabai. Nematė, kad būtų vykdomi kelio darbai, nes ten greitis 90 km. per val. Jeigu būtų ženklą matęs, būtų nurodęs eismo įvykio schemoje. Nemano, kad tie ženklai buvo. Pildant eismo įvykio schemą, greitį ribojančius ženklus nurodo. Jei ženklo nėra, tai šiame kelyje leistinas greitis 90 km. Jei schemoje nepažymėjo, vadinasi greitį ribojančių ženklų nebuvo. Įvykio vietoje nebuvo ženklų. Traktoriaus nenurodė eismo įvykio schemoje, nes jų nuomone jis nedalyvavo eismo įvykyje. Jei būtų matę, kad trosas prikabintas prie Mersedeso, tai būtų aprašę.

Liudytoja Olga Keblienė apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja. Įvykis buvo 2021 m., buvo vėlyvas metas, nes buvo tamsoka, lijo lietus. Atvažiavus į įvykio vietą matė du automobilius - viename automobilyje važiavo vyriškis su moteriške, o prie kito automobilio buvo du vyrai. Kaip suprato, vienas netoli turi sodybą. Nurodė, kad dirbo su tyrėju Osvaldu Noviku tarnybiniu automobiliu. Negalėjo forminti įvykio lauke, nes lijo ir šlapo popierius. Kolega nupiešė įvykio schemą, o ji rašė matavimo atstumus. Matavimams paėmė automobilių padėtis, buvo kažkoks kelio ženklas, bet neatsimena, koks jis buvo kitoje kelio pusėje, nes fiksavimui naudojami fotoaparatai Body kameros. Fotografavo kolega. Trosas buvo, nes sodybos savininkas minėjo, kad nuėmė nuo kablio trosą. Ar nuo traktoriaus ar nuo Mersedeso – neatsimena. Eismo įvykio vietoje nematė, kad kuris iš dalyvių skambino telefonu. Vaiko nebuvo eismo įvykyje. Kelio matomumui sąlygos buvo gana nevykusios – lijo labai stipriai lietus. Patikslino, kad prie Mersedeso galo nebuvo priėjusi, tik prie griovio buvo priėjusi. Pasirodė, kad traktorius stovėjo tolokai. Mersedeso galo nematė. Pildant eismo įvykio schemą, privaloma nurodyti greitį ribojantį ženklą. Schemoje tokio ženklo nėra. Suprato, kad kai jie atvažiavo į sodybą, vaiką nuvedė į namus, o tada vyrai grįžo prie traktoriaus ir automobilio. Apie vaiką kalbėjo eismo įvykio vietoje, nes turėjo teirautis, ar iš Mersedeso vairuotojų pusės niekas nenukentėjo. Jie sakė, kad iš kažkur grįžo, vaiką nuvedė namo ir tuo metu, kai jie dirbo prie automobilio, prie traktoriaus, vaiko nebuvo. Vyrai pasisakė, kad automobilis Mersedesas priklauso vienam asmeniui, bet už vairo sėdėjo kitas asmuo, bet blaivumą nustatinėjo abiems.

Liudytojas Ž. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną buvo šeštadienio vakaras. Su tėčiu išvažiavo link Ukmergės, nes gavo skambutį, kad seneliai pakliuvo į avariją. Nuvažiavę, sustojo ir nuėjo pasiklausti į sodybą. Ten užtruko apie10 min., pasikalbėjo apie automobilį. Vyras pasikvietė į namus, kad duoti tyrėjos numerį. Kai atvažiavo, tai visi automobiliai buvo išvežti, ant kelio nebebuvo. Kieme S. kalbėjo, kad jo sūnus spėjo peršokti iš vairuotojo vietos į keleivio. Pamena, kaip sakė, jog sūnus gerai, kad jaunas, todėl buvo nesunku peršokti iš vairuotojo į keleivio pusę. Jie teigė, kad nebuvo išlindę į važiuojamąją kelio dalį, stovėjo ant pralaidos ir laukė, kol pravažiuos automobiliai. Jų teigimu, senelis nusuko į tą automobilį galbūt dėl to, kad buvo apakintas. Po to grįžo į Ukmergę, pasiimti senelių iš policijos. Močiutė buvo ligoninėje. Atgal važiavo pro įvykio vietą po vidurnakčio. Sustojo prie sankryžėlės, į privačią valdą nelindo. Su prožektoriais apžiūrėjo vėžes, pamatė, kad ateina moteris, kuri grasino, filmavo. Po jos žodžių išvažiavo. Ten anksčiau buvo kelio darbai ir buvo ženklai, bet tada jų nebuvo. Kai kalbėjo su S. jo namuose, tai nemano, kad galėjo sakyti, kad senelis padarė įvykį, atsiprašo, nes nežinojo, kas kaltas. Prieš atvykstant į įvykio vietą, su seneliu nebendravo. Negirdėjo jo teigiant, kad jis laiko save kaltu ir jam reikia už jį atsiprašinėti. Vėliau kalbėjo apie įvykį, tai pats senelis svarstė, kas yra kaltas.

Liudytojas D. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kai sužinojo, kad įvyko eismo įvykis, važiavo į įvykio vietą. Tėtis telefonu pasakė, kad mama sužeista, o automobilis liko tenai. Jis pasakė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Kad mašina iš kažkur atsirado. Nuvykę užėjo į sodybą, nes pasakė, kad buvo iš tos sodybos. Užėjo, vyriškis pasakė tyrėjos numerį, paskui prie automobilio šnektelėjo, ar iš jų niekas nenukentėjo. Jis padejavo, kad automobilis perdažytas ir, gerai, kad spėjo sūnus peršokti į keleivio vietą. Ant kelio transporto priemonių nebuvo tik šalia sodybos stovėjo traktorius. Mersedesas buvo kieme, o kai įėjo į kiemą, žmonės klijavo langus to automobilio. Sodyboje kas kaltas neklausinėjo, galbūt sakė, kad jie važiavo ir nepamatė, jie taip teigė, kad jie stovėjo šalikelėje, o jo tėvai važiavo ir nepamatė. Pašnekėjo ir išvažiavo į Ukmergę paimti tėčio. Grįždami dar sustojo. Iš tos sodybos atėjo 2-3 žmonės. Moteriškas balsas pasakė, ko privačioje valdoje jūs, todėl išvažiavo. Akcentavo, kad tą kelią pravažiavo kelis kartus. Greičio ribojimo ženklų nebuvo. Tuo metu greitai važiuoti nebuvo galima, nes lijo lietus. Parodžius liudytojui nuotrauką (I tomas, b.l. 149 -152) liudytojas nurodė, kad pagal ženklą, tai sankryža, kur galima nuvažiuoti į Panoterius, bet greičio ribojimo ženklų nebuvo. Vėliau, kai su tėčiu šnekėjo, jis sakė, kad buvo prasilenkimas su automobiliu prieš įvykį. Jis sakė, kad nesupranta, kaip vos ne viduryje kelio išdygo siena. Kad apakino jį, tai nesakė, kad iš priekio važiavo ilgom – taip. Sakė kad važiavo ne daugiau kaip 70 km. per val. greičiu, nes sąlygos buvo blogos.

Ekspertas Miroslav Račkovski apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pateikė išvadą, o su antra išvada nėra susipažinęs. Savo išvadoje nurodė, kad mersedesas išvažiavęs į važiuojamąją dalį 65 cm. susidūrimo metu. Kadangi labai skurdžiai buvo įvykio vieta užfiksuota, nėra matmenų, nei pėdsakai užfiksuoti, tik pėdsakas, kurio vadovaujantis pagal pėdsaką buvo modeliuojama, kad automobilis Opel pakryptų į dešinę, susidūrimo metu turi mersedesas judėti nors nežymiai, atbulas, nes kitaip pėdsakas toks nesusiformuos. Buvo rastas opelio priekinio kairio rato pėdsakas, kuris buvo matomas nuotraukoje, bet įvykio vietos schemoje nebuvo užfiksuotas. Remiantis juo ir buvo modeliuojamas transporto priemonių susidūrimas siekiant kad jos užimtų padėtį, kurios užfiksuotos schemoje po eismo įvykio ir tokiu būdu gauta išvada. Paaiškino, kad vadovavosi schema, žiūrėjo, kad neprieštarautų schemai, bet nuotraukos, jos yra orientacinio pobūdžio, nes padarytos nesilaikant kriminalistinių reikalavimų ir pagal jas kažką spręsti neišeina. Patikslino, kad jeigu schema nupiešta, kaip viena eismo juosta, o čia matosi, kad mašina kelkraštyje, tai vadinasi neišlaikytos proporcijos, bet yra atstumas nuo ašinės linijos, kaip ir iki galinio 4,30, iki priekinio 5,15, tai vizualiai atitinka. Vadovaudamasis schema mato, kad automobilis stovi labiau kelkraštyje nei nupiešta, nemano, kad tai kažką kitaip pakeistų. Nebent tiksliau parašyti matmenys. Nėra tas pėdsakas, kuris matosi. To pėdsako nėra matmenų, jis nėra užfiksuotas. Jam trūko duomenų, kad tiksliau galėtų nustatyti susidūrimo vietą. Paaiškino, kad buvo modeliuojamas susidūrimo procesas ir kad automobiliai užimtų tas padėtis, kurios užfiksuotos schemoje po susidūrimo, tai automobilis Opel prieš susidūrimą judėjo 33 km. greičiu. Tiksliau pačio susidūrimo metu. Koks buvo greitis prieš stabdymą, nustatyti negali, kadangi nebuvo užfiksuota jokių pėdsakų. Apskaičiuotas minimalus sustabdymo atstumas, važiuojant 70 -75 km per val. greičiu iš vairuotojo parodymų. Kadangi dar buvo nurodytas matomumas, tai remiantis tais skaičiavimais buvo daroma išvada. Jei transporto priemonė važiuotų 50 km. greičiu, reiktų atlikti naujus paskaičiavimus. Buvo atlikti skaičiavimai, pagal vairuotojo nurodytą greitį. Parodžius liudytojui nuotrauką 7 (I tomas, b. l. 21) nurodė, kad šis pėdsakas matosi tik nuotraukoje, jo nebuvo schemoje. Nuotraukoje Nr. 2 nesimato pėdsako. Be to, jeigu susidūrimas įvyktų kitokiais kampais, būtų sugadinimai kažkiek kitokie. Sugadinimai priklauso nuo to, kokiu kampu susiduria transporto priemonės. Jei mersedesas būtų ženkliai labiau dešinėje, tai Opelis turėtų atvažiuoti ženkliai didesniu kampu, kad į jį pataikyti. Matosi, kad yra pasisukęs kampu Opelis, tai vairuotojas stabdydamas kažkiek pasuko ar jį nešė. Akcentavo, jog nustatyta, kad susidūrimo metu, Mersedesas važiavo 7 km. per val. greičiu. Tam yra speciali kompiuterinė programa į kurią įvedus duomenis, atkuriama įvykio eiga. Patvirtino savo pateiktą išvadą.

Ekspertas Vitalij Matusevič apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nustatė, kad Mersedes priekinė dalis 1,20 m. buvo įvažiavusi į kelio važiuojamąją dalį. Paaiškino, jog automobilio Opel judėjimo trajektorija susidūrimo metu apibūdinama yra priekinio kairio rato slydimo pėdsaku, šis pėdsakas eismo įvykio schemoje užfiksuotas nebuvo, tačiau jis buvo užfiksuotas įvykio vietos fotografijoje. Ekspertizės akto 5 paveikslėlyje jis yra pavaizduotas. Šalia šio pėdsako kairiau jo yra pabirusios stiklo šukės, plastiko nuolaužos. Pėdsako pradžia yra kairiau automobilio Opel kairiojo šono plokštumos ir pradžia įžiūrima ties viduriniu statramsčiu. Turima automobilių galutinio stovėjimo padėtis ir turima Opel priekinio kairio rato padėtį susidūrimo pirminėje fazėje. Mersedesas Opelio atžvilgiu buvo išsidėstęs taip, kad jo priekinių durelių užpakalinė dalis buvo ties automobilio Opel priekiniu kairiu kampu. Tokiu būdu yra nustatytos transporto priemonių padėtys susidūrimo pirminėje fazėje. Tai, kad pėdsakas eismo įvykio metu nukrypo į kairę automobilio Opel judėjimo krypties atžvilgiu, rodo, kad buvo greičio vektoriaus poveikis skersai šios transporto priemonės išilginės ašies – kad automobilis Mersedes eismo įvykio metu judėjo atbulas. Pagal šiuos parametrus buvo nustatyti automobilių judėjimo greičiai susidūrimo metu. Automobilio apgadinimo pobūdis yra pagrindas modeliavimui atlikti. Atstumas nustatytas pagal tuos parametrus, kurie užfiksuoti tyrimo medžiagoje. Iš dalies šukių išsibarstymo vieta apibūdina susidūrimo vietą. Ekspertui parodžius nuotraukas: eismo įvykio vaizdas: (nuotraukas Nr. 4 ir Nr. 5 (I tomas, b. l. 20)) nurodė, jog eismo įvykio vietos schemoje nepavaizduota brūkšninė linija, kuri nurodo kelio važiuojamosios dalies dešinį kraštą. Pats ją pavaizdavo savo išvadoje ir dar pavaizdavo asfaltuotos kelio dalies ribą. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad Opelis po eismo įvykio buvo sustabdytas jau pilnai įvažiavus į įvažiavimą dešinėje kelio pusėje. Schemoje dalies informacijos nėra, bet ji buvo atkurta pagal įvykio vietos fotografiją. Dėl (Išvados 4 p. ) kl. (I tomas, b.l. 141-147) buvo pateiktas AB Hysk raštas dėl informacijos pateikimo ir ten nurodyta, kad įvykis įvyko kelio ženklo „ribotas greitis 50 galiojimo zonoje“. Tačiau rašte nurodyta, kad pagal pateiktą eismo įvykio vietą darbai jau buvo baigti ir vadovaujantis užsakovo reikalavimais nurodytoje vietoje važiavimo greitis buvo ribojamas iki 70 km. per val. Dėl (II tomas, b. l. 6, 5 paveikslas) nurodė, kad įvykio vietos schemoje nebuvo užfiksuota. Tai pagal nuotraukas nustatė. Be paminėtos nuotraukos, iš dalies specialisto išvados 7 paveikslėlyje Mersedeso užpakalinė dalis, kuri buvo įsirėmusi į griovio šlaitą, tokiu būdu buvo nustatyta griovio matmuo. Nurodė, kad išvadoje rėmėsi visomis nuotraukomis ir jas įkėlė į specialisto išvadą, taip pat vaizdo medžiagą bandė žiūrėti. Buvo pasisakyta, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo automobilio Mersedes vairuotojo veiksmai. Tos išvados nepakeistų net jei ir paaiškėtų, kad leistinas greitis buvo ne 70 km. per val., o 50 km. per val. Šioje situacijoje Mersedes esant važiojamojoje dalyje, tamsiu paros metu, lyjant, buvo sudaryta sunkiai pastebima kliūtis važiuojamojoje dalyje Opel vairuotojui. Eismo įvykio vertinimui, pagrindinė sąlyga techniniu požiūriu, yra to vairuotojo veiksmai, kuris sudarė kliūtį kitos transporto priemonės judėjimui. Tada nagrinėjama galimybė išvengti sudarytos kliūties kitos transporto priemonės vairuotojui. Jei tokia galimybė atsiranda, tuomet duodama išvada, kad kitos transporto priemonės vairuotojo veiksmai, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Jis prisidėtų kiek mažiau.

Liudytojas Gintautas Bilaišis apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kelių direkcija prašė informuoti dėl eismo įvykio. Persiuntė raštą atsakyti. Užklausoje nebuvo aiški įvykio vieta. Nurodė, kad jų ruožas buvo rekonstruojamas 14 km., kur įvyko įvykis, nežinojo. Sužinojo apie įvykį gavę raštą. Buvo pateikta eismo organizavimo schema, pagal kurią stato ženklus. Patikslino, jog 19-as kilometras neįeina į jų remontuojamą ruožą. Jų ruožas prasideda nuo 26 km. Schemą darė kelio rekonstrukcijos pradžioje, kiekviena sankryža apstatyta ženklais. Pagarsinus I tomo, 159-165 bylos lapus, liudytojas nurodė, kad eismo organizavimo schemoje pažymėtoje „PK 268+30“ (I tomas, b. l. 161) nuo čia rekonstravo iki Grotelės kaimo, ruožo pradžia nuo Kėdainių. Nukentėjusieji važiavo nuo Grotelių kaimo link Tarakų. Tai eismo įvykis buvo už Tarakų kaimo, žiūrint nuo Kėdainių pusės, jų rekonstruojamas ruožas prasidėjo nuo sankryžos. Patikslino, jog kelio ženklais visame ruože buvo apribotas greitis 50 km. per val., t. y. po darbo valandų, o darbo metu galėjo būti apribota iki 30 km. per val. Šitame ruože ženklus nuėmė lapkričio 26 d. Eismą ribojantys ženklai lapkričio 6 d buvo. Nebent blogos rankos nusuktų. Greitį ribojantys ženklai sustatomi visame 14 km. ruože, kad greitis bus 50 km. pradžioje ir pabaigoje ir atkartojami, kaip pasikečia reikalavimai, kaip po sankryžos reikia atkartoti. Visas ruožas buvo apstatytas, kaip priklauso, po sankryžos – atkartoti ženklai. (Advokatas cituoja liudytojo atsakymą 1 t. b. l. 160). Nurodė, kad rašė taip, nes nežinojo tikslios vietos ir galvojo, kad eismo įvykis įvyko už ruožo, kur pasibaigia eismo apribojimai, tai yra parašė, kad greitis 70 km. per val., nes pravažiavus sankryžą greitis yra 70 km., o paskui 90 km. per val. Negali patvirtinti, kad eismo įvykio metu buvo ženklai, tačiau pagal viską buvo nuimti pasibaigus objektui. Gal būt galėjo būti nugriauti, bet nerado tokio, kad nebūtų ženklų. Kelių ženklų apstatymo kontrolę vykdo užsakovas Kelių direkcija. Nebuvo nusiskundimų, kad nebuvo kelio ženklų.

2021 m. lapkričio 6 d. – 2021 m. lapkričio 7 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, esančią kelyje Ukmergės-Šėta-Kėdainiai, 19 km, matomas eismo įvykis, kurio metu matomi susidūrę du automobiliai, tai yra automobilis Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Mercedes Benz Vito 110, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nukentėjo N. K., kuri sėdėjo automobilio Opel Meriva priekinio salono keleivio vietoje. Apžiūrėjus eismo įvykio vietą, matosi, kad automobilis Opel Meriva važiavo nuo Ukmergės pusės link Kėdainių tai patvirtina abiejų automobilių vairuotojai apklausos metu. Automobilis Mercedes Benz Vito 110 po susidūrimo atsidūrė griovyje. Eismo įvykio apžiūros metu atlikti matavimai naudojant ruletę, subraižyta eismo įvykio schema, fotografuota bei filmuota. Nurodyta, kad bordiūrų šalia kelio krašto nėra, kelkraštyje, atvažiuojant nuo Ukmergės, ties 19 km, kitoje kelio pusėje matomas melioracijos griovys. Nurodyta, kad matomumas tamsiu paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus - 40.0 m, tolimųjų šviesų žibintus - 80.0 m. Automobiliai "Opel Meriva", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir "Mercedes Benz Vito 110", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi šalia pagrindinio kelio ant nuvažiavimo į keliuką. Automobilis "Opel Meriva" stovi priekiu į Kėdainių pusę, automobilis "MB Vito 110" stovi griovyje priešais automobilį "Opel Meriva", kairiu šonu, priekiu link pagrindinio kelio. Transporto priemonės po eismo įvykio nebuvo judinamos. Automobilio "MB Vito 110" šoninis kairės pusės salono stiklas užfiksuotas šalia automobilio "Opel Meriva" priekio, kitos, įvairios šukės išsidėsčiusios palei automobilio "Opel Meriva" kairį šoną nuo priekinio iki galinio rato. Po susidūrimo matomos stiklo šukės, kurių lokalizacijos vieta prasideda nuo galinio kairės pusės automobilio "Opel Meriva" rato ir tęsiasi iki priekinio kairės pusės rato, kur matomi automobilio kėbulo apgadinimai (I tomas, b.l. 15-17; 18-31; 32).

2021 m. lapkričio 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis "Opel Meriva", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrimas tamsiu paros metu, esant dirbtiniam apšvietimui. Apžiūros metu naudota: Gylmatis padangų protektoriaus gylio matuoklis, matavimo ruletė, fotografuota mobiliu telefonu "Xiaomi Mi10T. Automobilis be krovinio, iki apžiūros transporto priemonė spec. vilkiku iš įvykio vietos atgabenta į Ukmergės r. PK saugomą aikštelę. Iš transporto priemonės jos savininkui buvo leista pasiimti asmeninius daiktus. Apžiūros metu nustatyta: išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadinta: priekinis bamperis apgadinimai išsidėstę bamperio kairėje pusėje, bamperis atsikabinęs iš laikiklių. priekinis kairės pusės sparnas sulankstytas. priekinis kairės pusės žibintas išdužęs, priekinis lonžeronas sulankstytas, priekinis valstybinio numerio ženklas sulankstytas ir nukritęs, po įvykio įdėtas į automobilio saloną, variklio dangtis sulankstytas, apibraižyti dažai. Pirminis smūgis priekinis kairys. Ant automobilio priekinio kairės pusės sparno ir ant priekinio bamperio matomi raudonos spalvos dažų likučiai, tarp automobilio priekinio stiklo ir variklio dangčio pribyrėję stiklo šūkių. Ratų tarpvėžių plotis: priekinių 135, galinių 135. Padangų būklė atitinka KET reikalavimus, protektoriaus piešinio gylis 6. Automobilio priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė. Visi stiklai, valytuvai ir veidrodėliai sveiki. Būklė gera (I tomas, b.l. 36-38; 39-42).

2021 m. lapkričio 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis "Mercedes Benz Vito 110", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu naudota: Gylmatis padangų protektoriaus gylio matuoklis, matavimo ruletė, fotografuota mobiliu telefonu "Xiaomi Mi10T. Apžiūros metu nustatyta: išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai, apgadinimai: Priekinės kairės pusės durelės deformuotos, sulankstytos. Galinis kairės pusės šoninis stiklas išdužęs, įlenktas kairės pusės šonas, deformuotas rėmas bei statramstis prie vairuotojo pusės durelių. Apgadinimas atsirado koncentruotu smūgiu. Ratų tarpvėžių plotis: priekinių 145, galinių 145. Padangų protektorių brėžinys - paprastas. Padangų būklė atitinka KET reikalavimus, protektoriaus piešinio gylis 3. Automobilio langai sveiki, išskyrus kairės pusės galinis stiklas išdužęs. Veidrodžių būklė gera. Kitų agregatų mechanizmų būdingi gedimai - nėra (I tomas, b.l. 43-45; 46-48).

2023 m. sausio 13 d. VTMT Vilniaus skyriaus ekspertas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su jam pateiktais N. K. medicininiais dokumentais pateikė išvadą, kad N. K. padarytas krūtinkaulio lūžimas, paveikus kietu buku daiktu arba atsitrenkiant į tokį, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl krūtinkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I tomas, b.l. 97-98).

2023 m. kovo 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) tikėtina buvo tokia. G. R. vairuojamam automobiliui "Mercedes Benz Vito 110" tamsiu paros metu būnant neapšviesto kelio Ukmergė-Šėta-Kėdainiai važiuojamojoje dalyje, buvo sudaryta sunkiai pastebima kliūtis važiuojamosios dalies dešine puse link Kėdainių važiavusio automobilio "Opel Meriva", vairuojamo J. K., judėjimui. Vengdamas susidūrimo J. K. nusuko į dešinę ir stabdė vairuojamą transporto priemonę. Nuvažiavęs nuo kelio Ukmergė-Šėta-Kėdainiai važiuojamosios dalies į dešinę ir judėdamas dešinėje esančiu keliuku apie 33 km/h greičiu automobilis "Opel Meriva" priekine dalimi atsitrenkė į atbuline eiga apie 7 km/h greičiu judėjusio automobilio "Mercedes Benz Vito 110"kairiojo šono vidurinę dalį (tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos 3 pav.). Nuo smūgio automobilis "Mercedes Benz Vito 110" buvo stumiamas automobilio "Opel Meriva" judėjimo kryptimi ir užpakaline dalimi nuslydo į pakelės griovį. Automobilius "Opel Meriva" buvo sustabdytas dešinėje esančiame keliuke taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. 2. Prieš pat susidūrimą automobilio "Opel Meriva" greitis buvo apie 33 km/h. 3. Nėra pagrindo teigti, kad automobilio "Opel Meriva" vairuotojo J. K. nusukimas į dešinę ir stabdymas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. 4. Klausimas, kaip turi elgtis automobilio "Opel Meriva", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. K. nesprendžiamas. Automobilio "Opel Meriva", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. K., važiuodamas nurodytu 70 km/h greičiu ir stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu "Mercedes Benz Vito 110", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 5. Prieš pat susidūrimą automobilis "Mercedes Benz Vito 110", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo atbulas apie 7 km/h greičiu. Susidūrimo metu automobilis "Mercedes Benz Vito 110", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi buvo apie 0,65 m kelio Ukmergė-Šėta-Kėdainiai važiuojamojoje dalyje. 6. Automobilio "Mercedes Benz Vito 110", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. R. veiksmai, - tamsiu paros metu būdamas neapšviesto kelio Ukmergė-Šėta-Kėdainiai ruožo važiuojamojoje dalyje, sudarė kliūtį keliu prie jo artėjusio automobilio "Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. K., judėjimui, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. 7. Šis klausimas nesprendžiamas. 8. Automobiliai "Opel Meriva", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir "Mercedes Benz Vito 110", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė įvykio kelio Ukmergė-Šėta-Kėdainiai dešinėje esančio keliuko asfaltuotame plote. Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos 3 pav. 9. 10. Atsakymai į šiuos klausimus pateikti išvados šeštame punkte. 11. Ekspertiniais tyrimais negalima nustatyti ar automobilio "Opel Meriva", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salone deganti šviesa, važiuojant tamsiu paros metu, turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. 12. Negalima apskaičiuoti automobilio "Opel Meriva", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greičio prieš eismo įvykį. 13. Šis klausimas nesprendžiamas.14. Atsakymas į šį klausimą pateiktas išvados aštuntame punkte. 15. Atsakymas į šį klausimą pateiktas išvados aštuntame punkte. 16. Atsakymas į šį klausimą pateiktas išvados pirmame punkte. 17. Atsakymas į šį klausimą pateiktas išvados šeštame punkte (I tomas, b.l. 138-145).

2022 m. gegužės 16 d. gautas atsakymas iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, kuriame nurodoma, kad Siesikų sen., artimiausios Ukmergės automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2021 m. lapkričio 6 d. nuo 15:50 val. iki vėlaus vakaro lijo. Per laikotarpį nuo 17:50 val. iki 20 val. kritulių išmatuota 8,7 mm (I tomas, b.l. 155).

2022 m. birželio 1 d. gautas atsakymas iš HISK, kuriame nurodoma, kad AB Panevėžio keliai (nuo 2022 m. balandžio 4 d. AB HISK) vykdė darbus pagal 2020 m. rugsėjo 11 d. Nr. S-1216 sutartį su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija "Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstravimas". 2022 m. gegužės 27 d. AB HISK gavo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija raštą Nr. 2-7792, kuriame rašoma, kad Kelių direkcija informuoja, kad gavo Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK 2022 m. gegužės 23 d. raštą Nr. IBPS-S-276455-22, kuriame nurodoma, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 6 d., apie 18:14 val., kelyje Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė, ties Tarakų k., 19 km (atstumas nurodytas nuo Ukmergės m., todėl ši vieta šalia Rangovo rekonstruojamo ruožo pradžios), susidūrė du automobiliai ir gauta duomenų, kad kelio ruože, kur įvyko eismo įvykis buvo atliekami kelio remonto darbai ir ribojamas greitis 50km/h. Kelių direkcija, atsižvelgdama į tai, kad pagal Sutartį 2020 m. spalio 8 d. aktu Nr. STA-264 yra perdavusi statybvietę (objektyvas: valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė ruožas nuo 26,80 iki 40,27 km) Rangovui, kuriam suteikta valdymo teisė iki atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto pasirašymui (šiuo metu dar nėra pasirašytas) ir išduoti leidimai riboti eismą, prašo Rangovo skubiai raštu informuoti Ukmergės r. PK nuo kada iki kada rekonstruojamame kelio ruože, ties Tarakų k buvo sustatyti kelio ženklai, ribojantys greitį ir nurodantys, kad vyksta kelio darbai. AB "HISK" pranešė, kad pagal sutartį 2020 m. spalio 8 d. aktu Nr. STA-264 buvo perėmusi statybvietę (objektas valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė ruožas nuo 26,80 iki 40,27 km) darbų vykdymui. Darbų vykdymui kelyje Užsakovui buvo pateikta bendra tipinė viso kelio ruožo eismo organizavimo schema. Tačiau pagal pateiktą eismo įvykio vietą, datą ir laiką darbai objekte, tame ruože jau buvo baigti ir vadovaujanti Užsakovo reikalavimais bei siekiant mažinti eismo dalyvių trukdymą kelyje, nurodytoje vietoje, važiavimo greitis galėjo būti ribojamas iki 70 km/h greičio (I tomas, b.l. 159-160; 161-165).

2022 m. birželio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1345 (22)nurodyta, kad:

2022 m. liepos 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 1788/2022 (01) nurodyta, kad J. K. kūno sužalojimų nekonstatuota. VšĮ Ukmergės ligoninėje diagnozuoti krūtinės ląstos, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimai, čiurnos ir pėdos dauginiai paviršiniai sužalojimai nėra pagrįsti objektyviais traumavimo požymiais, todėl sužalojimu nekvalifikuojami (II tomas, b. l. 97-98).

2023 m. balandžio 13 d. nepilnametis E. S. liudytojo apklausos metu parodė, kad žino apie avariją su dviem mašinom. Jis nesuprato į ką atsitrenkė. Tuo metu, kai įvyko avarija, jis buvo namuose šalia mamos. Paaiškino, kad tėtis atbėgo į namus ir pasakė, kad į jų mašiną atsitrenkė kita mašina. Dar prieš avariją kartu su tėčiu ir tėčio draugu, vardu G., važiavo į Vilnių, tas draugas yra iš Vilniaus. Patikslino, kad prieš avariją jį tėtis parvedė į namus ir tada tėtis kažkur nuėjo – prie mašinos. Nurodė, kad jam tėtis leidžia pavairuoti mašiną, kai ji būna neužvesta (III tomas, b. l. 82-84).

2023 m. gegužės 25 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, apžiūros atlikimo eiga: atvyksta į įvykio vietą, esančią kelyje Ukmergė-Šėta-Kėdainiai, 19 km. Įvykio vieta yra 0,63 m atstumu prieš kilometražo ženklą „19/28“, esantį kelio kairėje pusėje, nuovažoje į laukus, važiuojant nuo Ukmergės miesto pusės, dešinėje pusėje. Kelias yra asfaltas. Kelio važiuojamąsias juostas skiria punktyrinė vidurio linija, iš abiejų pusių yra brūkšninės linijos, žyminčios važiuojamosios dalies kraštą. Eismo įvykis įvyko kelio dešinėje pusėje, žiūrint nuo Ukmergės miesto pusės, nuovažoje į laukus. Kelio plotis, visos asfaltuotos dangos, įvykio vietoje yra apie 8,20 m. Važiuojamoji dalis, esanti dešinėje kelio pusėje, žiūrint nuo Ukmergės miesto pusės, nuo kelio vidurio linijos iki brūkšninės linijos, žyminčios važiuojamosios dalies kraštą yra apie 3,43 m. Nuo brūkšninės linijos, žyminčios važiuojamosios dalies kraštą iki nuovažos pradžios yra apie 0,41 m. Nuovažos, kurioje įvyko eismo įvykis, asfaltuotos dangos ilgis nuo kelio kraštą žyminčios brūkšninės linijos - 7,37 m, asfaltuotos dangos plotis nuovažos pabaigoje - 3,5 m. Nuovažos plotis prie kelio - 13,2 m. Tarp pagrindinio kelio ir nuovažos žvyruotos dalies nėra. Kelio ir nuovažos asfalto dangos sujungimas užlietas bitumu, kuris nelygus ir sudaro iškilimą, bituminės užliejos plotis nuo 5 iki 10 cm. (III tomas, b. l. 102-103; 104-108; 109).

2023 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė ekspertizės aktą Nr. 11-1500 (23), kuriame nurodyta 1) Transporto priemonių padėtys susidūrimo metu ir jų judėjimo greičiai prieš pat eismo įvykio kilimą nustatyti susidūrimo modeliavimo metu. 2) Automobilių „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padėtys po eismo įvykio ir susidūrimo mechanizmas (automobilis „Opel Meriva“ nuovažoje atsitrenkė į automobilio „Mercedes Benz Vito 110“ kairį šoną nėjo priekinėje srityje, o trape tarp durelių galinio krašto ir rato arkos), duoda pagrindą teigti, kad eismo įvykio metu automobilis „Mercedes Benz Vito 110“ priekine dalimi buvo apie 1,7 m atstumu automobilio „Opel Meriva“ vairuotojo važiavimo krypties eismo juostoje. 3) Automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant jo nurodytu 10=15 km/h greičiu, nekeičiant važiavimo krypties ir stabdant automobilį važiavimo krypties eismo juostoje, automobiliui „Opel Meriva“ priekinės dalies dešine puse atsitrenkus į automobilio „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono priekinę dalį, eismo įvykis taipogi būtų įvykęs. 4) Automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė ant nuovažos, o tikėtinos jų tarpusavio padėtys susidūrimo metu pavaizduotos tiriamosios dalies 12 pav. 5) Į šį klausimą atsakyta šios išvados ketvirtame punkte. 6) Jeigu eismo įvykio metu kelio Ukmergė-Šėta-Kėdainiai ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, greitis buvo ribojamas iki 50 km/h, tai automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas efektyviai stabdydamas automobilį važiavimo krypties eismo juostoje, kada iki susidūrimo vietos liko apie 24,6 m atstumas, t. y. kada jis, važiuodamas jo nurodytu 70-75 km/h greičiu, nusuko automobilį į dešinę, tikėtina būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti automobilį ir išvengti atsitrenkimo į automobilio „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairįjį šoną. 7) Automobilio „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai,- važiuodamas skersai kelio Ukmergė-Šėta-Kėdainiai atbuline eiga į nuovažą, eismo įvykio metu buvusiomis kelio ir meteorologinėmis sąlygomis (tamsus paros metas, lietus, rūkas, neapšviestas kelio ruožas), sudarė kliūtį jam iš kairės nuo Ukmergės artėjusio automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, kuriam vengiant susidūrimo su jo važiavimo krypties eismo juostoje atsiradusia kliūtimi, nusukus automobilį į dešinę ir efektyviai užstabdžius, automobilis „Opel Meriva“ atsitrenkė ne į automobilio „Mercedes Benz Vito 110“ kairį šoną priekinėje dalyje, o ant nuovažos atsitrenkė į automobilio „Mercedes Benz Vito 110“ kairį šoną tarp durelių galinio krašto ir galinio rato arkos,- buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas link Kėdainių, jo nurodytu apie 70-75 km/h (vidutiniu apie 72,5 km/h) greičiu, kada iki susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vietos liko apie 24,6 m atstumas, nusukdamas automobilį į dešinę ir efektyviai jį užstabdė. Automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas smailiu kampu iš kairės į dešinę, užvažiavęs ant nuovažos priekine dalimi apie 44 km/h greičiu atsitrenkė į atbuline eiga, apie 9 km/h greičiu judėjusio automobilio „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairį šoną, tarpe tarp durelių galinio krašto ir galinio rato arkos. Susidūrimo metu automobilis „Opel Meriva“ bloškė automobilį „Mercedes Benz Vito 110“ nuo nuovažos į griovį, kuris galine dalimi atsitrenkęs į išorinį griovio šlaitą sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Susidūrimo metu automobilis ant nuovažos persislinko apie 3,2 m atstumą ir sustojo ties nuovažos asfalto dangos tolimesniuoju kraštu, žiūrint automobilio vairuotojo važiavimo kryptimi link Kėdainių. 8) Į šį klausimą atsakyta šios išvados ketvirtame punkte. 9) Prieš pat susidūrimą automobilio „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas atbuline eiga įvažinėjo ant nuovažos, skersai automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo važiavimo krypties eismo juostos. 10) Į šį klausimą atsakyta šios išvados septintame punkte. 11) Automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pat susidūrimą su automobiliu „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 44 km/h greičiu. 12) Jeigu eismo įvykio metu kelio Ukmergė-Šėta-Kėdainiai ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, greitis buvo ribojamas iki 50 km/h, tai automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai,- važiavo 70-75 km/h greičiu, kada iki eismo įvykio vietos liko apie 24,6 m atstumas, nusuko automobilį į dešinę, dėl ko jo automobilis ant nuovažos susidūrė su automobiliu „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kada vairuotojas važiuodamas nedidesnių kaip 50 km/h greičiu stabdydamas automobilį važiavimo krypties eismo juostoje būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz Vito 110“,- buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (III tomas, b. l. 116-128).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, konstatuojama ar pakanka įrodymų pagrįsti teismo apkaltinamąsias išvadas.

Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai iš esmės prieštarauja ne tik kitiems, byloje esantiems ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams, tačiau jie tarpusavyje yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Kaltinamasis G. R. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo parodė, kad atvykus į sodybą jau tralas su traktoriumi stovėjo, vėliau, kai A. negalėjo įvažiuoti į kiemą, nes trukdė tralas, tai jis autobusą pastatė šalia kelio su įjungtu avariniu, trumpomis bei priešrūkinėmis šviesomis, o kai tralas išvažiavo, A. atbuline eiga įvarė į savo kiemą autobusiuką, o pats kaltinamasis su vaiku tuo metu sėdėjo keleivio pusėje. 2021 m. lapkričio 6 d. G. R. buvo apklausiamas kaip liudytojas, tuo metu jis parodė, jog būnant sodyboje (duomenys neskelbtini), į jam priklausantį automobilį, jam sėdint už vairo, įvažiavo kitas automobilis. Paaiškino, jog traktorius buvo iškrautas ant keliuko, kuris kaip ir dalinai priklauso A., traktorius trukdė įvažiuoti kitiems, nes jis neužsikūrė. Tralą paliko truputį arčiau kelio, nes tralo vairuotojas pabijojo užklimpti, todėl jie su A. norėjo traktorių šiek tiek patempti, kad jis užsikurtų ir tada jis būtų pravažiavęs į savo sodybos teritoriją, kad niekam netrukdytų. Kol A. kalbėjo su tralo vairuotoju, jis atsisėdo už A. automobilio vairo ir į tą keliuką iš pagrindinio kelio įvažiavo atbulas ir sustojo priešais traktorių. Jis atsisėdo už Mercedes Benz Vito vairo, pasuko užvedimo raktelį, automobilis užsikūrė, įjungė avarines šviesas ir artimas šviesas.

Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis teigė neprisimenąs ar automobilis buvo užvestas, tačiau liudytojas S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog automobilį paliko užvestą ir su įjungtomis šviesomis.

Nukentėjusiųjų parodymus apie įvykio atsiradimo mechanizmą ir tai, kad automobilis Mercedes buvo važiuojamojoje kelio dalyje ir tuo metu judėjo patvirtina ir nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantys ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, o būtent 2022 m. kovo 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto Miroslav Račkovski duota išvada Nr. 11-2990 (21), kad automobilio "Opel Meriva", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. K., važiuodamas nurodytu 70 km/h greičiu ir stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu "Mercedes Benz Vito 110", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš pat susidūrimą automobilis "Mercedes Benz Vito 110", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo atbulas apie 7 km/h greičiu. Susidūrimo metu automobilis "Mercedes Benz Vito 110", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi buvo apie 0,65 m kelio Ukmergė-Šėta-Kėdainiai važiuojamojoje dalyje. 2022 m. birželio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto Vitalij Matusevič duotoje išvadoje Nr. 11-1345 (22) nurodyta, jog automobiliai "Opel Meriva" ir "Mercedes Benz Vito 110", susidūrė kelio Ukmergė-Šėta-Kėdainiai važiuojamosios dalies ir dešinėje esančio įvažiavimo į sodybą sankirtoje. Susidūrimo automobilis "Opel Meriva", buvo visiškai įvažiavęs į įvažiavimą į sodybą, o automobilis "Mercedes Benz Vito 110" iš dalies buvo įvažiavime, iš dalies kelio važiuojamojoje dalyje. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilis "Mercedes Benz Vito 110", važiavo atbulas apie 7 km/h greičiu ir priekine dalimi buvo apie 1,2 m kelio važiuojamojoje dalyje. 2023 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto Vytauto Šakėno duotoje išvadoje Nr. 11-1500 (23) nurodyta, kad Automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas smailiu kampu iš kairės į dešinę, užvažiavęs ant nuovažos priekine dalimi apie 44 km/h greičiu atsitrenkė į atbuline eiga, apie 9 km/h greičiu judėjusio automobilio „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairį šoną, tarpe tarp durelių galinio krašto ir galinio rato arkos. Susidūrimo metu automobilis „Opel Meriva“ bloškė automobilį „Mercedes Benz Vito 110“ nuo nuovažos į griovį, kuris galine dalimi atsitrenkęs į išorinį griovio šlaitą sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Prieš pat susidūrimą automobilio „Mercedes Benz Vito 110“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas atbuline eiga įvažinėjo ant nuovažos, skersai automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo važiavimo krypties eismo juostos. Ekspertai Miroslav Račkovski ir Vitalij Matusevič duotas išvadas patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kurių metu nurodė, jog automobilio vairuotojo Mercedes Benz veiksmai sudarė sąlygas eismo įvykiui kilti. Pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo ta, jog kaltinamojo vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“ buvo išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį ir sudarė kliūtį nukentėjusiajam J. K.. Svarbu pažymėti, kad visose aptartose trijose Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadose nurodoma ta pati išvada, kad Mercedes automobilio vairuotojo veiksmai sudarė sąlygas eismo įvykiui kilti, dėl ko buvo padarytas nukentėjusiajai N. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. kaltinamasis G. R. judėdamas atbuline eiga, įvažiavo į važiuojamąją kelio dalį ir tokiu būdu sudarė kliūtį nukentėjusiajam J. K., dėl ko kilo eismo įvykis ir dėl tos priežasties buvo padarytas nukentėjusiajai N. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas.