- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 1-180-517/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00284-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- D. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriaus pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006m. spalio 23d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-4 MGL 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio bauda, bauda sumokėta 2006m. gruodžio 12d., teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent:
2012m. balandžio 01d., apie 15⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis D. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje- prekybos centro „ Norfa “, esančio adresu: Kauno gatvėje Nr. 120B, Ukmergės m., patalpose, matant ir girdint kitiems asmenims, parduotuvės kasoje be eilės užlindęs prieš priekyje stovėjusį pil. M. O. ir anglų kalba jam pasakęs žodžius „ kas nepatinka? “, o pastarajam anglų kalba atsakius, kad „ taip nesidaro “, be jokios priežasties iš chuliganiškų paskatų tyčia vieną kartą su kumščiu smogė nukentėjusiajam M. O. į nosį, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę-plėštinę žaizdą nosies srityje, kas pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, išeidamas iš prekybos centro, girdint pašaliniams asmenims, dar nukentėjusiajam pasakė „ einam į lauką, aš tave padėsiu į vietą “ ir „ kaimieti, čiulpsi man “, o po to, jau išėjęs į lauką ir įsėdęs į automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuodamas, nukentėjusiajam M. O. pirštais parodė ir įžeidžiantį gestą-„ faką “, ir tokiu būdu jis (kaltinamasis D. Š.) savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą.
Kaltinamasis D. Š. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, jis buvo kelias paras nemiegojęs, nes ką tik buvo grįžęs iš užsienio. Tą dieną jis su draugais girtavo, trise buvo išgėrę vieną butelį degtinės. Po to važiavo į parduotuvę dar nusipirkti degtinės. Parduotuvėje paėmęs du butelius degtinės, jis priėjo prie kasos, norėdamas susimokėti. Matė, kad prie kasos prekes kraunasi nepažįstami vyriškis ir moteris, tačiau jis užlindo prieš juos, kad būtų greičiau. Pareiškus nepasitenkinimą, jis tam nepažįstamam vyrui kažką pasakė, kuris jam taip pat kažką atsakė. Tada jis vieną kartą su kumščiu trenkė tam vyriškiui į veidą, pataikydamas į nosį. Matė, kad minėtam vyriškiui iš nosies bėga kraujas. Ar jis tam vyriškiui dar sakė kokius įžeidžiančius žodžius, jis neatsimena, tačiau to neneigia. Jis atsimena, kad kasininkei numetė pinigus ir išėjo iš parduotuvės. Tada įsėdo į jo laukusio draugo automobilį ir išvažiavo. Jis neatsimena, kad, išvažiuojant iš prekybos centro automobilių aikštelės, pro langą būtų kam nors rodęs ir nepadorų gestą.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis D. Š. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiojo M. O. ir liudytojų I. O., I. P. ir R. D. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 9-11, 29, 34, 39), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 6), vaizdo apžiūros protokolu(b.l. 7) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. CD disku su jame įrašytais vaizdo failais(b.l. 8), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais (b.l. 19-20, 30-31, 35-36) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 21-22, 32-33, 37-38), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 18) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis D. Š. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymais nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 4d. pagrindu.
Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo M. O. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2012m. balandžio 01d., apie 15⁰⁰ val., jis kartu su savo žmona I. buvo parduotuvėje „ Norfa “, esančioje adresu: Kauno gt. Nr. 120B, Ukmergės m. Stovint su prekėmis prie kasos, prieš jį užlindo nepažįstamas vyriškis, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Tas nepažįstamas vyriškis prieš jį pasidėjo du butelius degtinės ir angliškai jam paklausė „ kas nepatinka “, į ką jis jam taip pat angliškai atsakė, kad „ taip nesidaro “. Tada tas nepažįstamasvyriškis, nieko daugiau nebesakęs, trenkė jam vieną kartą su kumščiu į nosį. Po smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada tas prie jo prisikabinęs vyriškis numetė kasininkei pinigus ir, išeidamas iš parduotuvės, pasakė žodžius: „ kaimieti, čiulpsi man “. Jis, iš paskos išėjęs į lauką, pamatė, kad tas nepažįstamas vyriškis įsėdo į automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, nuvažiuodamas iš aikštelės, parodė jam nepadorų gestą, t.y. vidurinįjį pirštą(b.l. 9-11)
Iš teisme išvardintų liudytojų I. O., I. P. ir R. D. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad visi šie asmenys pilnai patvirtino paties nukentėjusiojo M. O. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tarp jo ir kaltinamojo D. Š. įvykusį konfliktą parduotuvėje, prie kasų, kurio metu prieš jo(nukentėjusiojo M. O.) asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, iš kurių liudytojas R. D., dirbantis parduotuvėje apsaugos darbuotojo pareigose, nukentėjusiojo sumušimo aplinkybes matė, po konflikto peržiūrėjęs parduotuvės vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus(b.l. 29, 34, 39).
Iš teisme išvardinto byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad parduotuvėje „ Norfa “ apsaugos darbuotojo pareigose dirbantis R. D. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė CD diską su vaizdo įrašų failais apie 2012m. balandžio 01d. parduotuvėje, prie kasų įvykusį konfliktą(b.l. 6). Vaizdo įrašų failuose, kurie buvo peržiūrėti ikiteisminio tyrimo metu, yra užfiksuotas 2012m. balandžio 01d. parduotuvėje „ Norfa “, prie kasos Nr. 2 įvykęs konfliktas tarp kaltinamojo D. Š. ir pil. Ožių šeimos, kurio metu kaltinamasis prieš nukentėjusįjį M. O. pavartoja fizinį smurtą, pastarajam su kumščiu trenkdamas į veidą(b.l. 7-8).
Iš teisme išvardintų byloje esančių asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad tiek pats nukentėjusysis M. O., tiek ir ikiteisminio tyrimo metu buvę apklausti liudytojai I. O. ir I. P., kaip įvykusį konfliktą betarpiškai matę asmenys, atpažino kaltinamąjį D. Š. kaip asmenį, smurtavusį prieš nukentėjusiojo M. O. asmenį ir jį įžeidinėjusį(b.l. 19-21, 30-33, 35-38).
Iš teisme išvardintos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam M. O. konstatuotas sužalojimas buvo padarytas kietu buku daiktu vieno trauminio poveikio rezultate, kas galėjo būti padaryta ir 2012m. sbalandžio 01d. Nukentėjusiajam M. O. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 18).
Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad 2012m. balandžio 01d., apie 15⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis D. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prekybos centro „ Nor-
fa “, esančio adresu: Kauno gatvėje Nr. 120B, Ukmergės m., patalpose, parduotuvės kasoje užlindęs be eilės, kilusio žodinio konflikto metu iš chuliganiškų paskatų be jokios priežasties užsipuolė prieš jį eilėje stovėjusį nukentėjusįjį M. O., kuriam vieną kartą su kumščiu trenkė į veidą. Kadangi kaltinamasis D. Š., viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t.y. smurtaudamas, savo tyčiniais veiksmais sužalojo kito asmens sveikatą, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 18), kaltinamojo D. Š. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., požymius, t.y. viešosios tvarkos pažeidimas.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo M. O. civilinis ieškinys dėl jam nusikaltimu padarytos tiek turtinės, tiek ir neturtinės(moralinės) žalos atlyginimo(b.l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala 142,14 Lt. sumoje yra nukentėjusiojo M. O. turėtos išlaidos už gydytojo-traumatologo suteiktas paslaugas ir vaistų pirkimo išlaidos(b.l. 14-15). Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo D. Š. veiksmais, kaltinamasis, kaip žalą padaręs asmuo, privalo nukentėjusiajam atlyginti visas pastarojo turėtas dokumentais pagrįstas gydymo išlaidas(LR CK 6.263 str. 2d.).
Baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu yra reikalaujama ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią patyrė nukentėjusysis, atlyginimo, kurią nukentėjusysis M. O. įvertina 5.000,- Lt.(penkių tūkstančių litų ir 00 ct.) dydžio suma.
Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad nukentėjusysis M. O. tą pačią dieną dėl patirto kūno sužalojimo kreipėsi į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, nukreipiant jį gydytojo-traumatologo konsultacijai. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 14, 18). Pasak paties nukentėjusiojo M. O., kuris nedalyvavo teismo posėdyje, duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, po suduoto smūgio į veidą jam buvo sužalota nosis, kurią reikėjo siūti, todėl jis juto fizinį skausmą. Prieš jį pavartoto fizinio smurto pasekmės, nukentėjusiojo teigimu, sukėlė jam ir dvasinius išgyvenimus bei kitus nepatogumus, nes dėl smurtavimo ir įžeidinėjimo viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, jam buvo gėda, po sužalojimo jis ilgą laiką gerai neišsimiegodavo, nes jam buvo sunku kvėpuoti, buvo sugadintos ir jo suplanuotos atostogos, medikams uždraudus lankytis baseine, atsirado ir nesaugumo, lankantis parduotuvėse, jausmas. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad pats kaltinamasis D. Š., pripažindamas nukentėjusiojo patirtą neturtinę(moralinę) žalą, prašo mažinti reikalaujamos priteisti žalos dydį, teismas, atsižvelgdamas tiek į LR CK 6.250 str. nustatytus neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir kriterijus(nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnį), tiek ir vadovaudamasis bendrais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), laiko, kad nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra tikslinga mažinti, kuris yra tenkintinas dalinai, nukentėjusiajam M. O. priteisiant fiksuotą 3.000,- Lt.(trijų tūkstančių litų ir 00 ct.) nuo jo prašomos priteisti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos sumos, nes ši žala nukentėjusiajam buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais(LR CK 6.263 str. 2d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamojo D. Š. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo D. Š. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje vieną kartą jau yra buvęs teistas už analogišką nusikaltimą viešajai tvarkai. Nežiūrint į tai, kaltinamasis D. Š. ne tik toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, pastoviai pažeidinėja viešąją tvarką ir daro kitus teisėtvarkos pažeidimus, už ką eilę kartų yra buvęs baustas administracine tvarka(b.l. 70-77, 101-105), bet ir būdamas nepasimokęs iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų, vėl grįžo prie amoralaus nusikalstmo gyvenimo būdo, padarydamas naują įžūlų nusikaltimą. Visa tai rodo kaltinamojo D. Š. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis D. Š. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis D. Š. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia kaltinamojo D. Š. atžvilgiu.
Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.
Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis D. Š. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesnis teistumas už praeityje padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamos naujos veikos padarymo metu jau buvo išnykęs. Visgi, atsižvelgiant į paties kaltinamojo D. Š. asmenybę, į įžūlų padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sukeltas pasekmės, kurios iki šio laiko nėra pašalintos, nes nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, ir įvertinus tai, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, sistemingai pažeidinėjo jam buvusios paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas(b.l. 100, 127-130), laikytina, kad sankcijoje už kaltinamojo D. Š. padarytą veiką numatytų alternatyvių, su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių(viešųjų darbų, baudos ar laisvės apribojimo), paskyrimas būtų neefektyvus ir nepasiektų baudžiamojo įstatymo numatytų tikslų(LR BK 54 str.), juolab, kad šių bausmių vykdymą prižiūrinti institucija negalėtų tinkamai ir vykdyti kaltinamojo D. Š., pastoviai važinėjančio į užsienį darbo reikalais(pastaba: UAB „ Francadas “ užsiima automobilių ir jų detalių prekyba), kontrolę ir priežiūrą. Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamajam D. Š., nors ir laikytinam pirmą kartą teisiamu asmeniu, yra tikslinga paskirti tik su laisvės atėmimu susijusią, tačiau terminuotą laisvės atėmimo bausmės rūšį,-areštą, į bausmės laiką įskaičiavus faktiškai suėmime kaltinamojo jau išbūtą laiką(LR BK 49 str.).
Kaltinamojo D. Š. interesus baudžiamojoje byloje gynusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d., ir nuteisti areštu 90(devyniasdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012m. rugsėjo 04d., t.y. kaltinamojo D. Š. sulaikymo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2012m. balandžio 04d., 14²⁰ val., iki 2012m. balandžio 05d., 13²⁰ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, ir faktiškai suėmime kardomosios priemonės taikymo tvarka kaltinamojo jau išbūtą laiką nuo 2012m. rugsėjo 05d., vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kardomąją priemonę-suėmimą palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo M. O. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo D. Š. 142,14 Lt.(vieną šimtą keturiasdešimt du litus ir 14 ct.) turtinės žalos ir 3.000,- Lt.(tris tūkstančius litų ir 00 ct.) neturtinės žalos(viso: 3.142,14 Lt. sumą) jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Daiktinį įrodymą-CD diską su vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą jos saugojimo teisme laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam D. Š.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.