Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. R. (toliau – K. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 93-218 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. R. Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Meino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 244 straipsnio 1 dalį, Nr. 3, 223, 239, 249 straipsnius, 250 straipsnio 1 dalį, Nr. 1b ir nuteistas galutine 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Meino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendis buvo pripažintas, K. R. skirta bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 d. ir 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, skiriant K. R. galutinę 7 (septynerių) metų bausmę.

3. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. lapkričio 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 1 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo K. R. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tačiau, vien tik šių aplinkybių, sprendžiant K. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo K. R. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 43 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau aptartą BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, būtina įvertinti ir K. R. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Ir nors įvertinus K. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais jo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, išėjęs iš pataisos namų turės gyvenamąją vietą ir darbą, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu vis dar nėra pakankama nuteistojo lygtiniam paleidimui, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Ir nors skunde apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, joje per daug sureikšmintos nuteistojo praeityje padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis bei sunkumas, tačiau su tokiais nuteistojo motyvais teisėjų kolegija nesutinka. Patikrinus skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinį akivaizdu, kad nei teisės taikymo, nei faktinių aplinkybių vertinimo klaidų, susijusių su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymu/netaikymu nuteistojo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas nepadarė, savo išvadas grindė nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma, kuri betarpiškai patvirtina apylinkės teismo padarytas išvadas, su kuriomis iš esmės sutinka ir nuteistojo skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas.

10. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli K. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni teistumai bei nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

11. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje K. R. buvo teistas už užsienio valstybėje padarytus nusikaltimus, atlikinėjo ir su terminuotu laisvės atėmimu susijusią bausmę, tačiau įvertinus tai, kad jis ir vėl nusikalto, be kita ko, ir vėl užsienio valstybėje ir net už kelių nusikalstamų veikų padarymą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad net ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas jokios naudos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai neturėjo, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, K. R. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Nors, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, praeityje buvę jo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia K. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Juo labiau, jog šiuo konkrečiu atveju praeityje buvę K. R. teistumai priskiriami jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams.

12. Neignoruojant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių, įvertintina ir tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę K. R. atlieka už smurtinio-finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet ir ypatingai atidžiai reikalauja vertinti galimus nuteistojo finansinius sunkumus šiam išėjus į laisvę. Tuo tarpu skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, būdamas laisvėje K. R. buvo įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, jokios specialybės neturėjo, ilgą laiką buvo bedarbis, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo nusikalstami veiksmai tuo laikotarpiu buvo tapęs vieninteliu jo pragyvenimo šaltiniu. Ir nors lygtinio paleidimo atveju K. R. bus įdarbintas, tačiau įvertinus jo darbinės patirties stoką, atsižvelgiant į tai, kad pataisos namuose jis nedirba, kas suponuoja pagrįstą abejonę dėl pakankamos nuteistojo darbinės motyvacijos, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog darbo turėjimas laisvėje šiuo konkrečiu atveju gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Juo labiau, jog net ir šioje K. R. paskirtoje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes ir nors nuteistasis turi ilgalaikius siekius ir tikslus, tačiau, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jam gali pritrūkti motyvacijos juos įgyvendinti.

13. Sprendžiant K. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą įvertintina ir tai, kad praeityje nuteistasis buvo įtakojamas asocialios grupės, kas, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų visumos, neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamam nuteistojo elgesiui, o tai šiuo konkrečiu atveju reikalauja ypatingą dėmesį skirti nuteistojo gyvenimo stiliui ir draugams. Juo labiau, kai šis faktas priskiriamas pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti rizikos veiksniams. Šiuo aspektu vis tik pastebėtina, kad nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, K. R. įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, tačiau iki šiol jis nėra linkęs pasimokyti iš savo klaidų. Be to, nors jis šiuo metu ir žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad neturi kito pasirinkimo, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, kad net ir šiuo metu K. R. kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio ir nesistengia pasitaisyti.

14. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad šiuo metu K. R. nusikalstamo elgesio rizika atitinka 43 balus ir yra prilyginama vidutinei, tačiau, statinių svertinių taškų suma tesiekia vos 20 balų, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog K. R. elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad po paskutinio nuteistojo vertinimo (atlikto 2019 m. gegužės 24 d.), jo nusikalstamo elgesio rizika netgi padidėjo, kas, be kita ko, įvertinus ir aukščiau išdėstytų duomenų visumą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šioje K. R. skirtos laisvės atėmimo vykdymo stadijoje vis dar negalima pagrįstai manyti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta įvertinus aktualią K. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. R. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.