Kauno apygardos teismo nutartis

2021-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-646-397/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-20
Bylos Nr.
1S-646-397/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13188-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Albinas Antanaitis, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. P.
Kategorijos
  • 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-646-397/2021Proceso Nr. 1-01-1-13188-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Valdo Vitunsko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas Nr. 91-168 ir nuspręsta netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. P. teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 31 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 18 MGL dydžio bauda. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir 18 MGL dydžio bauda.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 29 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2021 m. rugpjūčio 12 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 10 mėnesių 17 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą, pakeitė Komisijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą ir nusprendė netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai pasisakė dėl mažos išieškotos sumos. Nuteistasis tik atvykęs į pataisos namus pats susirado darbą. Teigia, jog įsiskolinimą dengė iš atlyginimo, tačiau ne savo noru neteko darbo, kadangi šių metų pavasarį VĮ „Mūsų amatai“ panaikino metalo perdirbimo cechą. Taip pat įsiskolinimą dengia artimųjų atsiųstomis lėšomis, nes santaupų neturi, iš kurių galėtų padengti įsiskolinimus. Papildomai nurodo, jog šiuo metu įsidarbino į VĮ „Mūsų amatai“.

4.2. Nurodo, kad nuobauda, kuri nebegaliojanti, buvo skirta už tai, jog nebuvo prisidengęs savo miegamos lovos, toks nusižengimas nėra sunkus. Tris kartus darbovietės buvo skatintas, tačiau administracija nuteistąjį paskatino tik vieną kartą.

4.3. Nuteistasis teigia, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 46 balai pagal „OASys“ metodiką ir tai yra artima mažai rizikai. Pasak nuteistojo, balai pataisos namuose sudaromi vieną kartą per pusę metų ir jų mažinti nuteistasis nebegali.

4.4. Skunde nuteistasis nurodo, jog yra vedęs, turi šeimą, laisvėje turi darbą. Iš savo ankstesnių teistumų nuteistasis pasimokė ir padarė tinkamas išvadas, ateityje nebenusikals.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju R. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas, turi teigiamas darbo nuostatas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Vis dėl to minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kadangi R. P. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi ir pataisos namų administracija jokių išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančių veiksnių nėra nustačiusi.

9. Pažymėtina, kad pagal naujai galiojančią įsakymo „Dėl Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ redakciją, Socialinio tyrimo išvadoje nebepateikiamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, taip pat nebenurodomas dinaminių ir statinių balų skaičius. Todėl nuteistojo nurodomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal „OASys“ metodiką nebėra aktualus vertinimui. Tačiau be nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo socialinio tyrimo išvadoje pateikiami ir kiti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, į kuriuos teismas atsižvelgia vertindamas, ar yra pagrindas tikėti sėkminga nuteistojo integracija į visuomenę.

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį R. P. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kad jo atžvilgiu jau šiuo metu galimas lygtinio paleidimo taikymas.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.

12. Šiuo atveju matyti, kad R. P. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą. Anksčiau buvo nuteistas vienuolika kartų. Be to, jam taip pat buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti būtent 2021 m. rugpjūčio 4 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 61-5260 (toliau – Socialinė tyrimo išvada) nuodyti duomenys apie nuteistajam R. P. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam R. P. nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikaltimų istorijoje yra 10 nuolat pasikartojančių teistumų, tai leidžia teigti, nuteistasis jog nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, kadangi kartoja tuos pačius nusikalstamus elgesio modelius. Nors suvokia, kad nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines pasekmes. Nuteistasis pripažįsta, jog praeityje dalyvaudavo veikloje, kuri skatino jo nusikalstamą elgesį – nusikaltimų metu įtakodavo kiti asmenys ir dažnai būdavo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui. Iš Socialinės tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sistemiškai įvertinus tai, kad nuteistasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio, linkęs nusikalsti impulsyviai, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Pastebėtina, kad nuteistasis, jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose yra gauta vykdomųjų raštų išieškojimui 36 119,31 Eur sumai, iš kurių išskaičiuota 66,67 Eur. Duomenų, kad jis savanoriškai dengia turimas skolas, nėra pateikta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis anksčiau nusikaltimus vykdydavo dėl finansinių paskatų. Pats nuteistasis šiuo metu teigia, kad turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms. Jis taip pat turi tam tikrų problemų dėl lėšų paskirstymo, finansinių įsiskolinimų, nėra įrodymų, jog galimo lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią darbo vietą, todėl maža tikimybė, jog išėjęs į laisvę greitu metu padengs. Nors nuteistasis pataisos namuose dirba, be to, kaip pats teigia, iš artimųjų gauna pinigines perlaidas, bet turimą įsiskolinimą sumažino tik simboliškai, tad jis turėtų imtis veiksmų, kurie padėtų ženkliai sumažinti turimas skolas.

15. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGytis VečerskasValdas Vitunskas