Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios A. Š. individualios įmonės, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“, ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė bankrutavusi A. Š. individuali įmonė (toliau – ir A. Š. IĮ), atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“ (toliau – ir MB „Tavix“), prašo priteisti iš atsakovo 3 580,24 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsakovui asmeniškai. Teismo nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pasibaigė 2020 m. birželio 5 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2019 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-616-587/2020 A. Š. individualiai įmonei iškelta bankroto byla. Bendraatsakoviu į bylos procesą įtrauktas dalyvauti įmonės savininkas A. Š.. Nutartimi A. Š. IĮ administracijos vadovui nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas bankrutavusios A. Š. IĮ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Bendra patvirtinta kreditorių reikalavimų suma – 3580,24 Eur. Atsakovas A. Š. yra bankrutavusios įmonės vienintelis savininkas ir vadovas. Byloje nėra duomenų apie tai, ar atsakovas įvykdė teismo nutartimi jam nustatytą įpareigojimą perduoti administratoriui visus dokumentus ir turtą. Į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne įmonės vadovas ir savininkas, o kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, todėl teismas pagrįstu pripažįsta ieškovės atstovės nemokumo administratorės argumentą, jog atsakovas nevykdė įstatymu jam nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi, įmonės vadovas turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į juridinio asmens dalyvių, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).

Šiuo atveju atsakovas, būdamas įmonės savininkas ir vadovas, žinodamas įmonės finansinę padėtį ir realią įmonės nemokumo grėsmę, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais. Dėl tokių atsakovo A. Š. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintų bankrutavusios A. Š. IĮ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma – 3580,24 Eur. Šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, nebūtų susidaręs tokio dydžio skolinis įsipareigojimas kreditoriams, ieškovė nebūtų patyrusi žalos. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 3 580,24 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, jam kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 81,00 Eur žyminis mokestis ir 3,68 išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai A. Š. individualiai įmonei, į. k. 158287246, atstovaujamai nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“, 3580,24 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimties Eur 24 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3580,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį ir 3,68 Eur (trijų eurų 68 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo skųsti jį apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.