- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- 2KT-127/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Vilniaus miesto
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto, Lietuvos Respublikos finansų ministerija
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo pirmininko A. Š. 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimis, kuriomis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų vardu nutarta nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. 2-6789-619/2011 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl neteisėto ir nepagrįsto atleidimo iš teisėjos pareigų, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, ir nuo civilinės bylos Nr. 2-6889-553/2011 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui dėl neteisėto ir nepagrįsto atleidimo ir dėl nepilnai išmokėtos pareiginės algos bei priedų, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, bei perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui spręsti šių bylų perdavimo kitam apygardos teismui klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gautos Vilniaus apygardos teismo pirmininko A. Š. 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartys, kuriomis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų vardu nutarta nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. 2-6789-619/2011 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl neteisėto ir nepagrįsto atleidimo iš teisėjos pareigų, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, ir nuo civilinės bylos Nr. 2-6889-553/2011 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui dėl neteisėto ir nepagrįsto atleidimo ir dėl nepilnai išmokėtos pareiginės algos bei priedų, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, bei perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui spręsti šių bylų perdavimo kitam apygardos teismui klausimą.
Vilniaus apygardos teismo nusišalinimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė A. Š. yra buvusi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja, iš šių pareigų atleista Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. liepos 18 d. dekretu Nr. 1K-764, už teisėjo vardą žeminantį poelgį. Ieškovė Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme teisėja dirbo ilgą laikotarpį – nuo 1995 metų iki 2006 metų, ir visą šį laikotarpį Vilniaus apygardos teismo teisėjai atliko ieškovės – buvusios teisėjos, darbo procesinę kontrolę, apeliacine tvarka nagrinėdami ieškovės pirmąja instancija išnagrinėtas bylas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-59, vykdydamas Teisėjų tarybos pavedimą, sudarė komisiją Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo tarnybinio patikrinimo išvadoms dėl teisėjos A. Š. darbo patikrinti, į kurios sudėtį įėjo penki Vilniaus apygardos teismo teisėjai (vienas vėliau nusišalino, kadangi kartu su ieškove dirbo viename teisme), o komisijos pirmininke paskirta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U. Ši komisija, atlikusi patikrinimą, konstatavo, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pirmininko 2011 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3.11-035 sudaryta tarnybinio patikrinimo komisija bei šios komisijos atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog teisėja A. Š., nagrinėdama civilines bylas, ne kartą pažeidė teismo pirmininko įsakymu nustatytą Bylų priėmimo ir registravimo tvarką, ne kartą pažeidė procesines ir materialines įstatymų normas, yra teisėti, o A. Š. skundas, kuriuo ji prašė nurodytą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pirmininko įsakymą bei patikrinimo aktą pripažinti neteisėtu, yra nepagrįstas. Taigi, iš esmės Vilniaus apygardos teismo teisėjų komisijos išvados ieškovei buvo nepalankios, o tai taip pat galėjo sąlygoti jos atleidimą iš teisėjos pareigų.
Vilniaus apygardos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teisėjui, nagrinėjančiam bylą pagal pareikštą ieškinį, tektų vertinti ieškovės atleidimo iš teisėjo pareigų, priimant Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, pagrįstumą bei šio dekreto teisėtumą, bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, nurodytos aplinkybės pagrįstai galėtų kelti tam tikrų abejonių dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo ir objektyvumo. Todėl civilinės bylos Nr. 2-6789-619/2011 ir Nr. 2-6889-553/2011 perduotos Lietuvos apeliacinio teismo primininkui spręsti klausimą dėl jų perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Civilinės bylos perduotinos nagrinėti kitam apygardos teismui.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 34 straipsnio antrosios dalies 3 punkto pagrindu, jeigu nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, jų pakeisti kitais tame teisme negalima. Šiuo atveju teisėjų pakeisti kitais teisėjais Vilniaus apygardos teisme negalima, nes nusišalino visi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str. 2 d.).
Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
Nagrinėjamu atveju civilinėse bylose, kurios turi būti nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, ieškovė A. Š. yra buvusi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja, kurios jurisdikcinės ir nejurisdikcinės veiklos kontrolę, kaip aukštesnės pakopos teismas, atliko Vilniaus apygardos teismas, o bylose keliami reikalavimai susiję su atleidimu iš teisėjos pareigų. Faktai, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-59 sudarė komisiją Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo tarnybinio patikrinimo išvadoms dėl teisėjos A. Š. darbo patikrinti, į kurios sudėtį įėjo penki Vilniaus apygardos teismo teisėjai, o komisijos pirmininke paskirta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Alma Urbanavičienė, ir kad ši komisija priėmė A. Š. iš esmės nepalankias išvadas, kurios galimai susijusios su priimtu sprendimu atleisti ieškovę iš teisėjo pareigų, objektyviam stebėtojui gali sudaryti prielaidas abejoti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Be to, dalis Vilniaus apygardos teismo teisėjų yra dirbę kartu su A. Š. tame pačiame teisme.
Esant tokioms aplinkybėms, civilinės bylos perduotinos nagrinėti kitam apygardos teismui – Panevėžio apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-6789-619/2011 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl neteisėto ir nepagrįsto atleidimo iš teisėjos pareigų, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, ir civilinę bylą Nr. 2-6889-553/2011 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui dėl neteisėto ir nepagrįsto atleidimo ir dėl nepilnai išmokėtos pareiginės algos bei priedų, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.