Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3082-270/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-10-10
Bylos Nr.
1-3082-270/2014
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00375-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
I. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3082-270/2014Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00375-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-11-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėn.. 2011-05-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. 2014-03-11 apie 14.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus, konflikto su nepilnamečiu sūnėnu M. R., gim. 2000 m., metu tyčia sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu nukentėjusiajam M. R. per dešinės pusės kaklo sritį, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajam M. R. fizinį skausmą, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. R. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis gyvena adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyvena jo mama J. R., močiutė A. R., jo sesuo T. V., jos sūnūs M. R. ir D. K., jis I. R., iki įvykio bute gyveno ir kita jo sesuo K. B., jos vyras D. B. ir jų sūnus M. B.. 2014-03-11 apie 14.30 val. jis buvo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namuose buvo ir jo sesers T. V. sūnus M. R., pati sesuo, kita sesuo K. B., ar buvo namuose močiutė, jis nepamena, bei buvo jo mama J. R.. Jis minimą dieną buvo vartojęs alkoholio. Jam būnant pas mamą J. R. kambaryje, kambaryje buvo ir jo mama, ir M. R.. M. R. pradėjo atsikalbinėti necenzūriniais žodžiais jo mamai J. R., tai matydamas, jis pradėjo jį drausminti, kad jis taip nesielgtų. Žodis po žodžio tarp jų su M. R. įvyko konfliktas, kurio metu jis nesusivaldęs savo dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą M. R. per kairę veido pusę. Po šio sudavimo per veidą M. R. išėjo pas save į kambarį, kiek matė, jis neverkė. Jo smūgis nebuvo stiprus, gal šiek tiek ir galėjo jam skaudėti. Po šio incidento jis nuėjo darytis valgyti į virtuvę, rankose turėjo peilį. M. R. vėl pradėjo rėkauti, todėl jis į jo kambario pusę metė peilį, kuris įsmigo į uždaras kambario duris. Jis matė, kad M. R. kambario durys yra uždaros, ir mesdamas peilį jis neketino nieko sužaloti, ar kam grasinti, mesdamas peilį jis matė, kur jį meta, tai yra matė, kad meta į uždaras kambario duris, ir matė, kad toje vietoje jokio žmogaus nėra. Peilį metė impulsyviai, iš pykčio. Po to jis iš karto išėjo iš buto, nes kažkas iš bute buvusių asmenų iškvietė policiją. Dėl šio incidento, jis labai gailisi, jis atsiprašė M. R. už savo elgesį, suduotą smūgį delnu. Šiuo metu su M. R. santykiai yra normalūs. Po incidento jis kurį laiką negyveno bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau prieš kokių porą mėnesių jis grįžo į minimą butą, kur šiuo metu gyvena. Kol kas jis nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje. Pabrėžia, kad dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, tačiau jis tikrai nenorėjo sužaloti ar kaip kitaip pakenkti M. R., norėjo tik jį sudrausminti (b.l. 44,50).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. R. parodė, kad 2014-09-09 parodė, kad jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyvena jo močiutė J. R., mama T. V., brolis D. K., gim. 2004 m., dėdė I. R., gim. 1984 m., promočiutė A. R.. 2014-03-11 apie 15.00 val. jam grįžus namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis prieš tai buvo pas draugą, jam padėjo, jis jam žadėjo už pagalbą duoti pinigų. Kai grįžo namo, jis pinigų dar nebuvo gavęs, todėl I. R. apie tai sužinojęs pradėjo ant jo rėkti. Tai vyko jam būnant savo kambaryje, kambaryje jie buvo kartu su I. R., daugiau kambaryje nieko nebuvo. Namuose tuo metu buvo mama, teta K. ir močiutė J., jos tuo metu buvo kitame kambaryje. Įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir I. R., I. R. supyko, jis tuo metu sėdėjo prie stalo, I. R. jam stovėjo beveik už nugaros, ir tada I. R. jam vieną kartą trenkė dešinės rankos delnu per dešinės pusės kaklo sritį, jam po suduoto smūgio skaudėjo kaklą, jis juto fizinį skausmą. Po suduoto smūgio jis verkė, tai išgirdusios mama su teta K., atbėgo pas jį į kambarį ir pradėjo jį ginti nuo I. R.. I. R. dar labiau supyko, jis išėjo iš jo kambario, jis nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį ir atėjęs vėl prie jų kambario durų, smeigė peiliu į duris, durys kambario buvo uždarytos, jie buvo kambario viduje, o I. R. buvo buto koridoriuje, tai yra už uždarų durų. Po to, kai I. R. smeigė peiliu į duris, duryse atsirado skylė. Jis sugadino duris. Peilis išlindo per duris į kambario vidų. Tada teta K. pradėjo skambinti policijai, iškvietė į butą pareigūnus. Kuomet K. paskambino policijai, I. R. apsirengė ir pabėgo iš buto. Policijos pareigūnams atvykus I. R. bute nebebuvo. Maždaug po kelių valandų I. R. grįžo į butą, tačiau jis nebebuvo agresyvus jo atžvilgiu. Kuomet I. R. jam sudavė smūgį per kaklo sritį, jis buvo vartojęs alkoholio. 2014 metų balandžio mėnesį I. R. jo atsiprašė už jam suduotą smūgį ir sukeltą fizinį skausmą, ir jie su juo susitaikė. Jis nebepyksta ant I. R. dėl jam suduoto smūgio, jis jam atleido, pretenzijų jam nebeturi. Šiuo metu tarp jo ir I. R. yra normalūs santykiai, jie bendrauja normaliai. Jis nemano, kad I. R. suduodamas jam smūgį norėjo pakenkti jo sveikatai, jis nemano, kad jis jį norėjo sužaloti. Jis jam sudavė tiesiog iš pykčio. Šiuo metu I. R. yra išvažiavęs pas savo draugus į kaimą. Anksčiau nėra buvę, kad I. R. jį būtų mušęs. Tai buvo pirmas toks kartas. Dėl suduoto smūgio jis nukentėjo fiziškai, tačiau šiuo metu jau viską pamiršo ir pretenzijų I. R. neturi. I. R. dažnai girtauja, jis nežino, ar I. R. dirba kur nors (b.l. 26, 27).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. V. 2014-05-08 parodė, kad ji gyvena adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyvena jos mama J. R., ji su vaikais M. R., gim. 2000 m., ir D. K., gim. 2004 m., sesuo K. B., įvykio metu gyveno ir sesers vyras D. B., šiuo metu jis yra išvykęs į užsienį, gyvena sesers vaikas M. B., gim. 2012 m., įvykio metu gyveno ir jos brolis I. R., gim. 1984 m., po įvykio jis iš namų išėjo ir iki šiol namuose nesirodo, bei bute gyvena ir jos močiutė A. R.. Butas yra keturių kambarių, butas yra nuosavybės teise padalintas ir priklauso jos tėvui, mamai ir močiutei. 2014-03-11 namuose buvo visi aukščiau išvardinti asmenys, išskyrus jos močiutę, ji greičiausiai buvo ligoninėje, nes antradienį, ketvirtadienį ji vyksta dėl sveikatos į ligoninę. 2014-03-11 apie 14.30 val. jai būnant pas mamą kambaryje, ji kalbėjo su savo sūnumi M. R., ji su juo kažką tai aiškinosi. Sūnus M. R., būdamas nepatenkintas pokalbiu, paėmė ir išėjo iš mamos kambario. Kuomet ji su sūnumi aiškinosi mamos kambaryje, mamos kambaryje dar buvo ir jos brolis I. R., kuris buvo girtas, bei jos mama J. R.. Jos sūnui išėjus iš kambario, paskui jį iš kambario išėjo ir I. R.. Tiek jos sūnus, tiek I. R. vieni liko buto koridoriuje. Ji girdėjo, kad jos brolis Igor pradėjo šaukti ant jos sūnaus M. R. ir po to ji iš karto išgirdo kaip M. verkia. Ji iš karto, išgirdusi vaiko verksmą, išbėgo į buto koridorių ir pamatė, kad M. laikosi suėmęs ranka sau už kairės pusės kaklo ir ausies sričių. M. iš karto jai pasakė, kad I. su dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jam per kairės ausies ir kaklo sritis. M. pasakė, kad dėl suduoto smūgio jis pajuto fizinį skausmą. M. jai iš karto pats parodė vietą, kur I. jam sudavė smūgį, M. R. kairioji ausis, kairiojo skruosto dalis, ir kairės pusės kaklo sritis buvo paraudę. Ji susibarė su I. dėl jos vaikui suduoto smūgio, todėl I. išėjo į virtuvę. Jiems besibarant, į buto koridorių atbėgo jos sesuo. Po barnio ji su vaiku ir seserimi nuėjo į jos kambarį, o I. buvo nuėjęs į virtuvę. Jie jos kambario duris užsirakino, ir nepraėjus minutei laiko, pamatė, kad pro pačias duris pralindo į duris įsmeigtas virtuvinis peilis. I. su virtuviniu peiliu smogė į jos kambario duris, dėl šio smūgio iki šiol yra duryse skylė. Jos sesuo K. B. iš karto iškvietė policiją. Po to ji su sese išėjo iš kambario, jos sesuo susipyko su Igoriu, tada Igoris apsirengė ir išėjo iš buto iki atvykstant policijai. Brolis I. po to, kai išėjo, iki šiol namo negrįžo. Kiek jai yra žinoma, brolis šiuo metu gyvena Lavoriškėse pas draugus, tikslaus adreso ji nežino. Ji žino tik brolio I. Telefoną (duomenys neskelbtini). Brolis I., kiek jai yra žinoma, legaliai niekur nedirba, dažnai girtauja, žino, kad jis yra gydytas Psichiatrijos ligoninėje. Jis būna agresyvus, kuomet vartoja alkoholį. Kaip I. sudavė jos sūnui, ji pati asmeniškai nematė, nematė ir kiti namiškiai, nes tuo metu, kai viskas įvyko, I. su M. buvo buto koridoriuje vieni, tačiau buvo akivaizdžiai matyti, kad M. buvo suduotas smūgis dėl atsiradusio paraudimo. Dėl įvykio jos sūnus M. R. nukentėjo tiek fiziškai, tiek morališkai. Ji dėl šio įvykio patyrė stresą, nukentėjo morališkai, todėl prašo ją ir jos sūnų pripažinti nukentėjusiaisiais. Į medicinines įstaigas dėl M. suduoto smūgio jie nesikreipė. M. padarytas paraudimas praėjo tos pačios dienos bėgyje (b.l. 17-19).

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytojai K. B., D. B., J. R. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusysis M. R. bei liudytoja T. V. (b.l. 30, 31, 33).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja, policijos pareigūnė B. M. parodė, kad 2014-03-11 apie 14.49 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. G. ir (praktikantu) V. J., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos brolis vaikui grasina peiliu. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė K. B., gim. 1990-05-08, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad nepilnametis M. R., gim. 2000-01-16, nukentėjo nuo savo dėdės I. R., gim. 1984-04-24, būdamas bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jiems buvo paaiškinta, kad I. R., būdamas neblaivus, ranka trenkė mažamečiui M. R. į veidą bei grasino peiliu. Mažametis M. R. atrodė išsigandęs, tačiau ant jo veido jokių sumušimo žymių nesimatė. Dėl mažamečio M. R. sumušimo į policiją kreipėsi jo teta K. B.. Bute buvo ir berniuko motina, tačiau pareiškimą parašė berniuko teta K. B.. Bute vyrų nematė, galimai buvo kitame kambaryje. Mažametis M. R. jiems paaiškino, kad smurtas jo atžvilgiu pasireiškė smūgiu ranka į veidą bei grasinimu peiliu. Smurtu mažamečio atžvilgiu įtariamas I. R., iki jiems atvykstant į įvykio vietą, iš buto adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasišalino (b.l. 34).

Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnė B. M. nurodė tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 7-9).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, policijos pareigūnas V. G. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja, policijos pareigūnė B. M. (b.l. 35).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo nustatyta, kad 2014-03-11 14.45 val. pagalbos telefonu kreipėsi K. B. nurodydama, kad jos girtas brolis su peiliu puolė, pradūrė duris. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (b.l. 12-15).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis I. R. mušdamas, t.y. vieną kartą dešinės rankos delnu suduodamas nukentėjusiajam M. R. per dešinės pusės kaklo sritį, sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, be jo prisipažinimo kaltė įrodyta ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kadangi kaltinamasis smurtavo šeimos nario – savo sūnėno – atžvilgiu, jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog I. R. prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. I. R. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi sutiko, prašo sumažinti siūlomą bausmę (b. l. 84).

Išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgęs į tai, kad I. R. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, jis teistas (b.l. 58, 59), administracine tvarka baustas (b.l. 65-67), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2011-05-15 iki 2011-05-24 (b.l. 76), Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2011-06-14, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 78), Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. R. dėl jo psichikos būsenos netikslinga (nėra pagrindo) skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, ir įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė kaltinamajam paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo būdą, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo I. R. asmenybę, teismo vertinimu, prokurorės siūloma bausmės rūšis ir dydis realus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, I. R. prisipažįsta esantis kaltas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu I. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas CD laikmenoje paliktinas saugoti byloje (b.l. 15).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

nusprendžia:

I. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir laikyti I. R. nubaustu 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą CD laikmenoje palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal LR BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Olegas Zaicevas