Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „JG Property developments“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „JG Property developments“ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Tarpininkavimo paslaugų sutarties (toliau – Sutartis) (b. l. 10-11) 6.2 p. sąlyga nėra nesąžininga. Atsakovei buvo suteiktos 2-3 dienos susipažinti su Sutartimi bei pasiūlyti alternatyvias Sutarties sąlygas, be to, Sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos. Tai patvirtina liudytojos J. R. parodymai teisme ir įrašas Sutartyje, kuriuo buvo pakeisti keli Sutarties punktai. Sutarties 6.2 p. sąlyga nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros ar vartotojų teisių ir interesų. Ši sąlyga reiškia, kad Sutarties galiojimo metu, tiek pasibaigus Sutarčiai atsakovė turi teisę (ta teisė neribojama) parduoti butą tiek savo pačios susirastam bet kokiam pirkėjui, tiek ir ieškovo surastam pirkėjui. Sutartyje nustatyta, jeigu ieškovas savo darbo ir indėlio dėka suranda atsakovės buto pirkėją ir su šiuo ieškovo surastu pirkėju atsakovė sudaro sutartį, tada atsakovė butą perleisti gali (perleidimo galimybė nėra ribojama), tačiau laikoma, kad ieškovas sutartyje sulygtas paslaugas suteikė (sutartimi siektas rezultatas – buto perleidimas – ieškovo darbo dėka pasiektas), todėl ieškovas turi teisę į atlyginimą už suteiktas paslaugas. Tai atitinka šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nes už suteiktas paslaugas turi būti mokamas tinkamas šalių sulygtas atlyginimas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalis). Sutarties 6.2 p. sąlyga išreikšta lingvistikai aiškiai bei nedviprasmiškai, todėl tokia Sutarties sąlyga pagal CK 6.188 straipsnį apskritai neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kliento su tarpininko surastu pirkėju savarankiškai sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis nelaikytina tarpininkavimo sutarties nutraukimu, o atvirkščiai – jos įvykdymu, su iš to kylančia pasekme – sumokėti už suteiktas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovas klaidino atsakovę ir T. dėl galimybės sudaryti butų mainų sutartį, todėl ieškovas faktiškai atsisakė vykdyti savo pareigą pagal Sutartį, atsakovės pageidavimu padėti sudaryti butų mainų sutartį ir atsakovė įgijo teisę veikti savarankiškai. Liudytojai T. patvirtino, kad ieškovo darbuotoja J. R. ne atsisakė tarpininkauti mainų sudaryme, tačiau pateikė informaciją, kad atsakovei siūlomi sudaryti mainai nesąžiningi atsakovės atžvilgiu. Liudytojai brokeriai J. R. ir J. F. posėdžio metu patvirtino, kad pagal etikos kodeksą REMAX negalėjo neinformuoti klientės, kad jai siūlomi mainai yra nesąžiningi, ekonomiškai nenaudingi atsakovei. Nei atsakovė, nei D. T. neprašė tarpininkauti mainų sutarties sudarymo metu (liudytojų J. R. ir J. F. parodymai). Vadovaujantis CK 6.718, 6.433 straipsniais, RE/MAX Europe Etikos kodekso 8, 9 straipsniais, ieškovas turėjo pareigą informuoti atsakovę, kad jos planuojami sudaryti mainai (jeigu bus vykdomi be priemokos), neatitinka jos interesų ir yra nesąžiningi jos atžvilgiu ta prasme, kad mainomų butų skirtumas yra ne mažiau kaip 30 000 Lt. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo darbuotojai (J. R., J. F.), vadovaudamiesi Sutarties 4.1.1 punktu, suteikė išsamią informaciją dėl galimų mainų nesąžiningumo, nepalankumo atsakovei, tačiau atsakovė niekada nesikreipė į ieškovą, kad šis tarpininkautų mainų sutarties sudaryme, priešingai – atsakovė vienašališkai nutraukė sudarytą Sutartį. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad Sutarties sąlygą, įpareigojanti atsakovę įspėti ieškovą apie Sutarties nutraukimą prieš 30 dienų, nenumatant atsakovei galimybės nutraukti Sutartį, jeigu ieškovas nevykdytų ar netinkamai vykdytų Sutartį, yra nesąžininga atsakovės atžvilgiu. Kadangi Sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuoja CK 6.217, 6.218 straipsnių normos, nėra būtina sutartyje aptarti sutarties nutraukimo sąlygas, jeigu jos nesiskiria nuo CK įtvirtintų taisyklių. Sutarties 8.2 p. nustatytas 30 dienų terminas visiškai atitinka CK 6.218 straipsnyje nustatytą įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą (b. l. 150-156).

Atsakovė bei D. ir G. T. buvo klaidinami apelianto naudai dirbančios agentės J. R., tvirtinant, kad butų mainų sutarties su potencialiais pirkėjais sudaryti negalima, nes tokio sandorio neformins notarai (b. l. 24-30). Agentė neatsiliepdavo į skambučius, per visą laikotarpį surado tik vieną interesantą, nepasirašė jokio informacijos suteikimo akto pagal Sutarties 6.1 p., neatsižvelgė į atsakovės pageidavimus. Apeliantas pažeidė Sutarties sąlygas, todėl atsakovė nutraukė Sutartį. Netinkamo Sutarties vykdymo faktas įrodytas ir patvirtintas byloje esančiais įrodymais: e-susirašinėjimu tarp agentės ir T. (b. l. 24-30), 2011-12-19 teismo posėdžio metu atsakovės pateiktais paaiškinimais, liudytojų D. ir G. T. parodymais. Apelianto teiginys, kad atsakovei buvo suteiktos 2-3 dienos susipažinti su Sutarties siūlomu projektu, neatitinka tikrovės, kadangi 2011-12-19 posėdyje atsakovė paaiškino, kad ji pašto dėžutėje rado reklamą, paskambino ir po kelių dienų agentė Agnė atvyko į butą, kur tą pačią dieną pasirašė Sutartį. Atskirai buvo aptartos tik Sutarties 7.1 ir 7.2 punktų nuostatos. Tarp šalių buvo pasirašyta standartinė ieškovo iš anksto parengta sutartis. Šiuo atveju apeliantas (verslininkas) dėl išimtinai palankių Sutarties sąlygų įgijo nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją.Sutartis buvo sudaryta atsakovės namuose. Iš susirašinėjimo e-laiškais su agente matyti, kad „<...> keitimų pas notarą negalima įforminti <...>“, „<...> būtų sąžininga, jeigu keitimas būtų daromas su priemoka, kurią Ana galėtų sumokėti už mūsų jai suteiktas paslaugas <...>“ (b. l. 24-30). Apeliantas skunde mini byloje neištirtus įrodymus, t. y. RE/MAX etikos kodeksą, kurių nėra bylos medžiagoje, todėl šie argumentai yra šalintini. Šiuo atveju taikytinas ne apelianto nurodytas CK 6.217 straipsnis, o CK 6.721 straipsnis. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu, jeigu yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai. Atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo momento nustatymas turi esminę reikšmę sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, nes nuo to priklauso šalių prievolių pagal sutartį vykdymo apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007) (b. l. 162-166).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011). Pažymėtina, kad nurodytos sutarčių aiškinimo taisyklės kartu įpareigoja teismą nustatyti, ar sutartyje nėra neteisėtų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl sutarties galiojimo. Jeigu tokios sąlygos nustatomos, teismas sandorio negaliojimo klausimą išsprendžia ex officio (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012).

Nagrinėjamos bylos atveju tarp ginčo šalių 2011-01-31 buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią atsakovė (klientė) pavedė ieškovui (paslaugos teikėjui), o ieškovas įsipareigojo vykdyti pirkėjų paiešką objektui, t. y. butui adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui už šią tarpininkavimo paslaugą Sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties 3.1 punktas). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tarpininkavimo „<...> sutarties sudarymo tikslas – nekilnojamojo turto pardavimas. Ieškovas, sudarydamas šią sutartį, siekė per atsakovą parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o atsakovas – už atitinkamą atlyginimą suteikti ieškovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų ieškovo nekilnojamąjį turtą. Taigi atsakovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis ieškovo nekilnojamojo turto pardavimas. Traktuojant šalių sutartį priešingai, t. y. kad paslaugų sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų surastas pirkėjas ir sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų ieškovo suinteresuotumo sudaryti šią sutartį – pasinaudojant atsakovo paslaugomis realiai parduoti nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Iš bylos duomenų nustatyta, kas ieškovas surado atsakovės buto pirkėją, t. y. D. ir G. T.. Po pirmos atsakovės buto apžiūros su ieškovo atstove pirkėjai nurodė, kad buto kaina yra per didelė. Antrą kartą pirkėjai atvyko apžiūrėti atsakovės buto be ieškovo atstovės ir pasiūlė atsakovei butais mainytis. Tiek atsakovė, tiek byloje liudytojais apklausti D. ir G. T. nurodė, kad ieškovo atstovė jiems paaiškino, jog buto mainai negalimi, nes tokio sandorio notaras netvirtins (b. l. 122-125). Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2011-03-16 atsakovė A. P. ieškovui pateikė prašymą dėl Sutarties nutraukimo (b. l. 17). Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad 2011-03-24 tarp D. T., G. T. ir A. P. buvo sudaryta mainų sutartis, kuria D. ir G. T. perdavė A. P. butą, adresu (duomenys neskelbtini), mainais už tai, kad A. P. D. ir G. T. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn perdavė butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal minėtos mainų sutarties 3.1 punktą ši sutartis kartu yra ir minėtų nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktas. Nuo šios sutarties pasirašymo butas, adresu (duomenys neskelbtini), perėjo A. P. asmeninėn nuosavybėn, o butas, adresu (duomenys neskelbtini), perėjo D. T. ir G. T. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (b. l. 59-61). Pažymėtina, kad pagal CK 6.432 straipsnio 2 dalį mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (6.305 – 6.431 straipsniai), jeigu tai neprieštarauja CK 6.432 – 6.435 straipsnių normoms ir mainų esmei. Pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, šį faktą įforminus CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. pirkėjo ir pardavėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad aplinkybė, ar atsakovės butas ieškovo surasto pirkėjo nuosavybėn perėjo nekilnojamojo turto mainų sutarties, ar nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nėra esminė. Mainų sutartis buvo sudaryta 2011-03-24, t. y. nepasibaigus Sutarties 6.2 p. nurodytam 12 mėnesių laikotarpiui nuo 2011-03-16 Sutarties vienašalio nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju Sutarties 8.2 p. nuostata be pagrindo ribojo atsakovės CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę bet kada vienašališkai nutraukti Sutartį, todėl ši Sutarties sąlyga pagrįstai buvo pripažinta nesąžininga (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 2 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos išvada dėl Sutarties 6.2 p. sąlygos nesąžiningumo ta apimtimi, kad minėta sąlyga apribojo atsakovės teisę laisvai disponuoti savo turtu po Sutarties nutraukimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija galima būtų sutikti, jeigu ieškovas reikštų reikalavimus atsakovei dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas priteisimo po to, kai nutraukus Sutartį atsakovė sudarytų savo buto pirkimo –pardavimo ar mainų sutartį ne su ieškovo surastais pirkėjai D. ir G. T., o su kitais asmenimis. Nagrinėjamos bylos atveju Sutarties 6.2 p. sąlyga nebuvo panaudota nesąžiningai atsakovės, t. y. vartotojos, silpnesniosios Sutarties šalies, atžvilgiu. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas atsakovei suteikė tarpininkavimo paslaugą, t. y. surado jos buto pirkėją, kuriam atsakovė perleido nuosavybės teisę į jos butą.

Nustačius, kad tarpininkavimo paslauga buvo suteikta tinkamai, spręstinas klausimas dėl ieškovui priklausančio atlyginimo dydžio už suteiktą paslaugą. Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos (CK 6.720 straipsnio 1 ir 3 dalys). Pagal Sutarties 7.1 p., dėl kurio šalys susitarė individualiai, paslaugų teikėjo atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą yra apskaičiuojamas priklausomai nuo faktinės objekto pardavimo kainos: nuo 100 000 Lt – 5 proc. plius PVM, virš 100 000 Lt – 3 proc. plius PVM. Sutarties 7.7 p. taip pat nustatyta, kad kai klientas pageidauja mainyti objektą, paslaugos teikėjui yra mokamas papildomas atlyginimas už tarpininkavimo paslaugą, lygus 1 procentui plius PVM nuo faktinės objekto perleidimo kainos, prie atlyginimo, numatyto Sutarties 7.1 p. (b. l. 11). Mainų sutarties 1.1.2 p. nustatyta, kad atsakovės A. P. D. ir G. T. perleidžiamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 153 000 Lt. Tokiu būdų ieškovui iš atsakovės priteistinas atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą sudaro: 6 050 Lt (5 proc. nuo 100 000 Lt + 21 proc. PVM) + 1 923,90 Lt (3 proc. nuo 53 000 Lt + 21 proc. PVM) +1 851,30 Lt (1 proc. nuo 153 000 Lt + 21 proc. PVM) = 9 825,20 Lt. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieškinį iš dalies keistinas dalyje dėl ieškovui iš atsakovės priteistinos sumos nustatant, kad iš atsakovės A. P. ieškovo UAB „JG Property developments“ naudai priteistina 9 825,20 Lt už suteiktas paslaugas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų šalių argumentų, nes jie nėra esminiai, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo motyvus.

Pakeitus ieškovui iš atsakovės priteistiną sumą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo patenkintų ir pareikštų reikalavimų santykis yra 0,77 (9 825,2 : 12 826). Taikant šią proporciją, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sudaro: 3 327,50 Lt už advokato paslaugas (b. l. 106), 761 Lt žyminis mokestis (b. l. 1, 37, 149), 223 Lt turto arešto išlaidos (b. l. 115), 200 Lt avansas už liudytojų iškvietimą (b. l. 85). Tokiu būdu, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 526,20 Lt už advokato paslaugas, 585,97 Lt žyminio mokesčio, 171,70 Lt turto arešto išlaidų. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1 500 Lt už advokato paslaugas (b. l. 116-117), 200 Lt avansas už liudytojų iškvietimą į teismo posėdį (b. l. 83), todėl tenkinus ieškinį iš dalies atsakovei iš ieškovo priteistina 345 Lt už advokato pagalbą. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas (23,16 Lt) buvo apmokėtas valstybės lėšomis. 0,77 dalys dokumentų įteikimo išlaidų – 17,83 Lt valstybei priteistini iš atsakovės, o likusi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis – 5,33 Lt valstybei priteistina iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „JG Property developments“ (į. k. 300157225) naudai 9 825,20 Lt (devynis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt penkis litus 20 ct) skolos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

Kitoje dalyje ieškovo reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „JG Property developments“ (į. k. 300157225) naudai 2 526,20 Lt (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis litus 20 ct) už advokato paslaugas, 585,97 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 97 ct) žyminio mokesčio, 171,70 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt vieną litą 70 ct) turto arešto išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „JG Property developments“ (į. k. 300157225) atsakovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 345 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus) už advokato pagalbą.

Grąžinti ieškovui UAB „JG Property development“ ir atsakovei A. P. po 200 Lt (du šimtus litų) kiekvienam, kurie buvo sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą už liudytojų iškvietimą į teismo posėdį.

Priteisti iš atsakovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,83 Lt (septyniolika litų 83 ct) pašto išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „JG Propoerty development“ (į. k. 300157225) į valstybės biudžetą 5,33 Lt (penkis litus 33 ct) pašto išlaidų“.