- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- ATP-158-300/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00031-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo K. V. pripažintas kaltu ir nubaustas:
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą 100 Lt (vieno šimto litų) bauda;
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. nubaustas už tai, kad 2012-12-01, 20.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, jog tai daryti saugu, atsitrenkė į UAB (duomenys neskelbtini) degalinės pastato sieną ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apgadinta pastato siena. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 234, 119 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. V. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad pareigūnai visas abejones išsprendė ne jo naudai, nors nebuvo surinkta jokių jo kaltės įrodymų, kad jis pažeidimą padarė tyčia. Taip pat nurodo, jog tiek policijos pareigūnai, tiek teismas visiškai neatsižvelgė į jo paaiškinimą, kad jis nepajuto smūgio, į tai, kad už sienos apgadinimą nereikėjo nieko mokėti degalinės savininkui, o reikėjo tik apmokėti už nuo lentynos nukritusius butelius, visiškai nebuvo išreikalauti objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai iš degalinės, kuriame aiškiai būtų matęsi, kad jis tikrai galėjo nepajusti smūgio. Mano, kad buvo visiškai neatsižvelgta ir į tai, kad jo vairavimo stažas tik keli mėnesiai, į tai, kad automobilyje buvo įjungtas magnetofonas, o teisme apklausta kartu važiavusi jo keleivė parodė taip pat nepajutusi jokio smūgio. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu teisėja uždavinėjo menamus klausimus liudytojams ir siekė gauti tokius atsakymus, kurie leistų jai apkaltinti jį dėl eismo įvykio. Teigia, kad surinkti įrodymai bei jo parodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, o ir visos abejonės turi būti išspręstos jo naudai. Apelianto įsitikinimu, ši administracinė teisės pažeidimo byla yra su trūkumais (visiškai nebandyta rinkti daugiau įrodymų apie galimą eismo įvykį, kai kurių aplinkybių nebegalima nustatyti vien todėl, kad operatyviai nebuvo paimti įrodymai – vaizdo medžiaga), tai neleidžia nustatyti tikrojo kaltinimo turinio ir apimties bei trukdo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, o, sprendžiant apie pažeidimo esmę ir darant prielaidas, pažeidžiami ne tik administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliami uždaviniai, bet ir tokie principai kaip teisėtumas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad K. V. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas (apgadintas) kitam asmeniui priklausantis turtas. Dėl to ginčo byloje nėra, esminis šios bylos klausimas, ar K. V. veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, Nr. N575-2198/2009). Nr. N261-45/2011). Darant išvadą dėl pažeidėjo tyčios būtina įvertinti objektyviuosius veikos požymius, t. y., būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011)).
Įvertinęs konkrečios bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog faktinė situacija bei byloje esantys įrodymai duoda pagrindą neabejotinai teigti, kad K. V. pajuto įvykusį kontaktą tarp jo vairuojamo automobilio ir degalinės pastato ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Iš policijos darbuotojo, atvykusio pagal pranešimą į įvykio vietą, tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į degalinės pastato sieną (11 b. l.). Iš K. M., dirbusio įvykio dieną degalinėje, tos pačios dienos paaiškinimo ir jo parodymų apylinkės teismo posėdžio metu, matyti, kad jis, dirbdamas degalinėje pajuto smūgį į pastato sieną, nuo kuriuo nuo lentynos nukrito ir sudužo keli buteliai, išėjęs į lauką pamatė, jog važiuodamas atbuline eiga į pastato sieną atsitrenkė automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir staigiai pasišalino iš eismo įvykio vietos (12, 45 b. l.). Taigi, automobilio apgadinimo pobūdis (16 b. l.), po smūgio į degalinės pastato sieną nuo lentynos nukritę ir sudužę buteliai, staigus, po atsirėmimo į pastato sieną, automobilio pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra tie objektyvūs duomenys, kurie leidžia daryti išvadą, kad smūgis buvo gana stiprus, todėl K. V. negalėjo nesuprasti, kad yra apgadintas svetimas turtas, o jo staigus pasitraukimas iš įvykio vietos rodo jo siekį išvengti atsakomybės. Visi šie duomenys patvirtina, kad skundo teiginiai, jog vairuotojas nepajuto kliudęs degalinės pastatą, yra nepagrįsti, o objektyvių aplinkybių, kad K. V. neturėjo galimybės pranešti apie eismo įvykį policijai, byloje nenustatyta. Šių duomenų visuma rodo, kad K. V. suprato dėl neatsargumo padaręs KET pažeidimą, nulėmusį turto apgadinimą, tačiau jis nevykdė KET 231 punkto ir 234 punkto, nurodančių eismo dalyvių pareigas, įvykus eismo įvykiui, reikalavimų ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, K. V. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčią, ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo objektyvųjį požymį – žalą.
Dėl administracine tvarka nubausto asmens – K. V. ir liudytojos G. Č. parodymų, kai jie nurodo nejutę smūgio į pastato sieną, ir šių jų parodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tokių parodymų prigimtį. K. V., kaip atsakomybėn traukiamas asmuo, gali sąmoningai duoti melagingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos, kitaip nei nukentėjusiajam ar liudytojui. Dėl paminėtų aplinkybių, K. V. teisme duotas paaiškinimas, kad jis nepajuto, kad atsitrenkė į pastato sieną, vertintinas kaip gynybinė versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Vertinant liudytojos G. Č. parodymus, būtina kreipti dėmesį į galimą subjektyvių ar objektyvių faktorių įtaką jos parodymams, liudytojos santykius su apeliantu – G. Č. ir K. V. – draugai. Dėl to apygardos teismas liudytojos G. Č. parodymų nelaiko objektyviais ir sprendžia, kad remtis jais kaip teisingais, besąlygiškai patvirtinančiais K. V. versiją, esant anksčiau išdėstytiems ir išanalizuotiems duomenims, nėra pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. vasario 26 d. nutarimą K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą, ir pagrįstą nutarimą, todėl naikinti šį teismo nutarimą, kaip to prašo apeliantas, ir administracinę bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą ir K. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.