- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-07
- Bylos Nr.
- 2-679/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Audronė Jarackaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Ž. J. komercinės firmos bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriaus ieškinį ir iškėlė Ž. J. komercinei firmai bankroto bylą dėl įmonės nemokumo (b. l. 20). Įmonės bankroto administratoriumi paskyrė A. M.
Šalies argumentai
Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 31). Nurodė, kad bankrutuojančios įmonės savininkas Ž. J. (B.) turto neturi, o pagal VĮ Regitra duomenis firmos vardu yra registruotas lengvasis automobilis. Taip pat pagal VĮ Registrų cento Nekilnojamojo turto registrą įmonės savininko sutuoktinės R. B. vardu yra registruotas 1996 metais įsigytas nekilnojamasis turtas: du žemės sklypai, esantys Kęsčių ir Girininkų kaimuose, Tauragės rajone. Administratorius teigė, kad siekiant užtikrinti įmonės kreditorių bei administratoriaus teises, reikalinga įmonės ir įmonės savininko sutuoktinės vardu esančiam turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 16 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino ir areštavo R. B. priklausančius žemės sklypus, uždrausdamas disponuoti šiuo turtu. Teismas nurodė, kad Ž. J. komercinė įmonė įregistruotas 1993 m. rugsėjo 13 d., santuoka tarp įmonės savininko ir R. B. įregistruota 1994 m. rugsėjo 24 d., o nutraukta 2005 m. lapkričio 30 d. Teismas nustatė, kad minėti žemės sklypai buvo įsigyti 1996 m. gegužės 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi bei įregistruoti R. B. vardu (b. l. 35). Teismas sprendė, kad šie sklypai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jie nėra padalinti kaip santuokinis turtas (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Dėl to, siekiant apginti įmonės kreditorių interesus ir išvengti turto perleidimo, teismas areštavo minėtus žemės sklypus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu R. B. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad jos santuoka su Ž. J. (B.) buvo nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu, Tauragės rajono apylinkės teismui 2005 m. spalio 27 d. sprendimu patvirtinus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurios pirmame punkte nurodyta, kad pareiškėjai gyvendami santuokoje bendro turto neįgijo, todėl dėl jo padalijimo vienas kitam pretenzijų neturi. Apeliantė teigė, jog prieš paduodami ieškinį dėl santuokos nutraukimo su buvusiu sutuoktiniu susitarė, kad nurodyti žemės sklypai, įgyti santuokos metu, atiteks apeliantei. Šį turtą apeliantė valdė ir naudojo savo nuožiūra nuo pat jo įsigijimo, be to, už jai atitekusius ginčo sklypus su Ž. J. ji atsiskaitė teismo patalpose sumokėjusi jam 1 000 Lt. Abu buvę sutuoktiniai suprato, jog turtą yra pasidaliję gera valia, todėl jo neįtraukė į santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Apeliantės nuomone, esant aiškiai materialinės teisės normos taikymo klaidai, turi būti atnaujintas procesas Tauragės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1589-220/2005, kurioje patvirtinta minėta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, ir teismo sprendimas iš dalies pakeistas (CPK 366 str. 1 d. 9 p., CK 3.53 str. 3 d.), todėl buvę sutuoktiniai padavė minėtam teismui prašymą. Dėl šių aplinkybių apeliantė nurodė, kad du žemės sklypai, kuriuos areštavo teismas skundžiama nutartimi, yra apeliantės asmeninė nuosavybė, nes tokia buvo sutuoktinių valia pasidalijant santuokoje įgytą turtą. Apeliantė nurodė, jog nutraukiant santuoką ji nieko nežinojo apie savo buvusio sutuoktinio komercinės firmos skolas, nes jie santuokoje jau negyveno ne mažiau kaip trejus metus ir jokio bendro ūkio nevedė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyrius prašo minėtą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nei apeliantė R. B. , nei Ž. J. nustatyta tvarka neinformavo kreditoriaus VSDFV Tauragės skyriaus apie minėtų žemės sklypų, tai yra turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, padalijimą. Ž. J. komercinė firma buvo įregistruota 1993 m. rugsėjo 13 d., tai yra prieš įregistruojant santuoką, o šios įmonės skola VSDFV Tauragės skyriui susidarė už 1996 m. sausio 1 d. – 2000 m. vasario 9 d., tai yra santuokos laikotarpiu. Apeliantė po santuokos su įmonės savininku sudarymo įgijo CK 3.88 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte numatytas prievolines teises, susijusias su įmone, tai yra jei iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
Atsiliepimu bankrutuojančios įmonės administratorius prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jei apeliantė teigia neturinti turtinių teisinių santykių su Ž. B. ir žemės sklypai yra jos nuosavybė, tai nuosavybės teisę ji galėtų įrodinėti pareikšdama ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo pagal CPK 603 straipsnio nuostatas. Taip pat nurodė, jog iš skundo galima daryti išvadą, kad apeliantė ir bankrutuojančios įmonės savininkas 2005 metais turtą dalijosi apeidami kreditorių interesus. Įmonės likvidavimas vyksta nuo 2000 metų, tačiau buvę sutuoktiniai įmonės nesidalijo ir teismui nenurodė, kokį turi turtą bei skolas, todėl pažeidė CK 3.126 ir 3.118 straipsnių nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias sprendžiamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantė, skųsdama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Ž. J. komercinės firmos bankroto byloje, nurodo, kad šios įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti buvo areštuotas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas argumentas neduoda pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą teismo nutartį. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė VSDFV Tauragės skyrius, apeliantės santuoka su Ž. J. buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 44), o nutraukta teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 60). Ginčo turtas buvo įsigytas 1996 m. gegužės 7 d. (b. l. 35), tai yra santuokos metu. Pagal CK 3.88 straipsnio pirmosios dalies pirmą punktą turtas, o taip pat ir prievolės, įgyti po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad turtas bei prievolės yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.88 str. 2 d.). Be to, pagal CK 3.88 straipsnio pirmosios dalies 4 punktą, jei įmonė iki santuokos sudarymo nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Byloje nėra duomenų, kad buvę sutuoktiniai būtų pasidalinę šį turtą, todėl, jei prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jo prievolės atsako juridinio asmens dalyvis, šiuo atveju buvę sutuoktiniai (CK 2.50 str. 4 d., 2.45 str.).
Apeliantė, siekdama pagrįsti atskirojo skundo argumentus, pateikė Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo, kuriuo taip pat buvo patvirtinta jos ir Ž. J. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis (b. l. 60). Šioje sutartyje nurodyta, kad šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl bendro turto padalijimo. Taigi ginčo turtas nebuvo padalintas, todėl laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o byloje nepateikta tinkamų, leistinų įrodymų, kurie paneigtų tokią išvadą (CPK 185, 178 str.).
Apeliantė nurodė, kad su buvusiu sutuoktiniu padavė prašymą Tauragės rajono apylinkės teismui atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1589-220/2005, kurioje buvo patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis (b. l. 56). Taigi tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad R. B. bei Ž. J. (B.) santuokoje įgytas ir skundžiama nutartimi areštuotas ginčo turtas yra asmeninė apeliantės nuosavybė, jai neužkirstas kelias įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir minimo turto arešto panaikinimo (CPK 603 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.