Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3370-1108/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
1-3370-1108/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26823-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3370-1108/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26823-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 2017 m. rugsėjo 12 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2019 m. birželio 18 d. apie 16 val. adresu (duomenys neskelbtini), ketvirtame namo aukšte žodinio konflikto su sutuoktine V. P. metu panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą ir sugriebdamas nukentėjusiajai V. P. už rankų sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 56-57), kad jis yra susituokęs su V. P., tačiau jau yra pateiktas prašymas į teismą skyrybų procesui. Su ja kartu negyvena, jis gyvena (duomenys neskelbtini), o kur ji gyvena nežino, neprisimena. Dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino dalinai, tik dėl 18 d. įvykio. Prisiminė, kad buvo pas jį namuose, (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir jo sutuoktinės V. įvyko žodinis konfliktas, jie susipyko dėl pavydo. Tada V. griebė į rankas peilį ir pradūrė pripučiamą čiužinį. Dėl šio įvykio jis ją išvarė iš namų. V. nubėgo į ketvirtą aukštą, o jis bėgo jai iš paskos. Tada sugriebė už rankos bei ją apspjovė. Galbūt tuo metu, kai sugriebė jai už rankos, ji pajuto fizinį skausmą, nes sakė, kad parašys pareiškimą. 2019 m. birželio 16 d. buvo kartu namuose, tarpusavyje nesipyko, jis prieš ją nesmurtavo, nesudavė smūgių į kairę koją ir negriebė už rankų, o iš kur pas ją sužalojimai, jis nežino. Tą dieną namuose buvo tik dviese, niekur nebuvo išėję. Prisipažįsta dėl 18 d. įvykio, kad jai sukėlė fizinį skausmą ir dėl to gailisi, 16 d. jis prieš ją nesmurtavo.

R. P. papildomai apklausiamas parodė (b. l. 60-61), kad 2018 m. susituokė su V. P.. Šiuo metu, jų santuoka jau nutraukta, kartu nebegyvena, tačiau pabendrauja, jų santykiai geri. 2019 m. birželio 18 d. nukentėjusioji buvo pas jį namuose (duomenys neskelbtini). Dienos metu, tai galėjo būti apie 16 val., tarp jų su V. kilo žodinis konfliktas dėl pavydo. Ji jam priekaištavo dėl santykių su kitomis moterimis ir paėmusi į rankas peilį pradūrė jo lovos čiužinį, dėl to jis ją išvarė iš namų. Matė, kad V. išbėgusi iš jo namų, nubėgo į laiptinę, į ketvirtą aukštą, o jis bėgo jai iš paskos. Kai ji sustojo, jis sugriebė jai už rankų, taip sukėlė jai fizinį skausmą, nes ji minėjo, jog dėl to parašys pareiškimą, bei ją apspjovė. Kodėl taip pasielgė, negali pasakyti, tuo metu buvo labai ant jos supykęs. Dėl šios nusikalstamos veikos jis prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Pasižada daugiau taip nesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 33), kad dėl sužalojimo, kuris buvo nustatytas teismo medicinos eksperto, tai yra kraujosruvos dešiniame žaste, ji pretenzijų niekam neturi. Dėl jo į policijos įstaigą ji nesikreipė, nes nepageidavo. Savo sutuoktiniui R. P. turi pretenzijų tik dėl birželio mėn. 16 d. ir 18 d. įvykių, kai R. prieš ją smurtavo, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio ji nereikš. Jai užtektų, kad R. jos nuoširdžiai atsiprašytų.

Iš 2019 m. birželio 26 d. pareiškėjos V. P. protokolo-pareiškimo (b. l. 4-6) bei iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 27-37) matyti, kad 2019 m. birželio 18 d. jie su kaltinamuoju susirašinėjo SMS žinutėmis. Apie 16 val. ji atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo. Jai būnant lauke prie šio namo, atėjo R.. Jis ją užsipuolė kaltindamas nebūtais dalykais, dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis ją išvadino įvairiais žodžiais: prostitute, kekše, vėliau jis kažkur nuėjo, o ji liko lauke. Po kurio laiko jis grįžo į lauką, kur rūkė ir ją kvietė grįžti pas jį. Jai nesutikus, vėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis vėl ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais (kekše, prostitute ir pan.) paskui nuėjo namo. Ji nutarė eiti pas pažįstamą A.. Jai lipant laiptais, ji išgirdo, kad kažkas ją vejasi. Atsisukusi ji pamatė savo vyrą, kuris jos pradėjo klausinėti kur ji eina. Pasivijęs ją (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) butu, jis sugriebė jai už dešinės rankos, tokiu būdu sukeldamas jai didelį fizinį skausmą, spjaudė ant jos, grasino, kad užmuš, teigdamas, kad ji eina pas kitą vyrą. Ji bijo savo vyro, nes yra ne kartą nukentėjusi nuo jo fiziškai, psichologiškai, taip pat bijo jo grasinimų. Su R. P. bendrą ūkį jie vedė tik kelis pirmus mėnesius, pastoviai kartu negyvena, t. y. būna kartu, kai jis būna blaivas. 2019 m. birželio 18 d. buvo atvykę policijos pareigūnai pagal R. pranešimą, todėl ji norėjo jiems (policininkams) paduoti ir jos rašytą pareiškimą, tačiau iš jos jis nebuvo paimtas, todėl 2019 m. birželio 20 d. ji pati parašė pareiškimą ir atnešė jį policijai. Prašė dėl jos 2019 m. birželio 16 d. sužalojimo, patirto artimoje aplinkoje nuo vyro R. P., ir 2019 m. birželio 18 d. patirto fizinio skausmo, pradėti ikiteisminį tyrimą, ją pripažinti nukentėjusiąją.

Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. akistatos tarp V. P. ir R. P. protokolo (b. l. 42-43) matyti, kad akistatos metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2019 m. birželio 18 d. apie 16 val. laiptinėje, ketvirtame aukšte, (duomenys neskelbtini), R. P. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, rankomis sugriebė jai už rankų, dėl ko ji juto fizinį skausmą, rankas spaudė ir tempė bei apspjovė veidą. R. P. patvirtino nukentėjusiosios V. P. duotus parodymus girdėjęs, juos suprato ir su jais sutiko, buvo taip kaip pasakojo V.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. P. smurtavo savo šeimos narės sutuoktinės V. P. atžvilgiu žodinio konflikto su sutuoktine V. P. metu panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą sugriebdamas jai už rankų nukentėjusiajai V. P. sukėlė fizinį skausmą. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia, t. y. suprantant, kad jam, vyrui, stipriai sugriebus moteriai už rankų ji neabejotinai pajus skausmą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji laikytini šeimos nariais (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

R. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 108-109).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. P. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 75-94), baustas administracine tvarka, nuobauda negalioja (b. l. 72-74), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje konsultuotas konsultacijų kabinete 2003 m. (b. l. 98), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 96). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. 93TPK-792/2019 konstatuota, kad R. P. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (b. l. 103).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę –1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuteistajam R. P. išaiškinama, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuteistajam R. P. išaiškinama, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė