- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- A-3183-552/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00025-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Iveta Pelienė
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsienietės L. I. A. B. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsienietės L. I. A. B. O. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 22S58529 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas užsienietės L. I. A. B. O. (toliau – ir pareiškėja, Užsienietė) skundas, kuriuo prašyta panaikinti 2022 m. sausio 18 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) sprendimo Nr. 22S58529 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl L. I. A. B. O. judėjimo laisvės apribojimų ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti L. I. A. B. O. užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Šalies argumentai
2. Skunde Užsienietė nurodė, kad Departamentas Sprendimu įleido ją į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Kartu buvo nuspręsta apgyvendinti Užsienietę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140 ⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
3. Sprendimas motyvuotas tuo, kad apeliantė neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyta ir pristatyta į užkardą, skirtingais prieglobsčio procedūros etapais nepakankamai bendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų tarnautojais, teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja su Sprendimu dalyje dėl jos laikinojo apgyvendinimo nesutinka. Ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jos tapatybė nustatyta, ji bendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų tarnautojais, neatsisakė pateikti duomenų apie save, neketina slėptis. Nurodė, kad gali būti apgyvendinta apgyvendinimo centre ar apgyvendinimo vietoje, ar apgyvendinimo patalpose, ar laikinajame būste ar kitose tam pritaikytose vietose arba tokiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos ir kur būtų užtikrintas žmogaus teisių laikymasis.
Atsiliepimas
5. Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti. Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
7. Departamentas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą.
II.
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
9. Byloje teismas nustatė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21M46999, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes pareiškėja apskundė jį teismui.
10. Pareiškėja MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. liepos 17 d., pareiškėja yra prieglobsčio prašytoja, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140 ⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjos kelionės tikslas, pareiškėja gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja gali pasislėpti, Departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendė, kad Departamentas ginčijamo Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsienietės situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, pareiškėjos nesutikimas su priimtu Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas Sprendimas minėtoje dalyje paliktinas galioti.
III.
12. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
13. Teigia, kad nors teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nepatvirtino, kad ji kelia grėsmę, nes būdama Lietuvos Respublikoje nepažeidė įstatymų, tačiau nesutiko jai taikyti apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nors Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis leidžia šiuo atveju pasirinktinai taikyti būtent šią priemonę. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra nepilnametė, todėl judėjimas bent gyvenamosios vietovės ribose yra ne tik pateisinamas, bet ir būtinas.
14. Mano, kad pagrindų riboti jos judėjimo galimybę nėra. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad be judėjimo laisvės ji patiria nuolatinį stresą. Be to, pats Departamentas netikrino, kaip pareiškėja elgiasi Centre, neapklausė centre dirbančių darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų jos elgesiu, ar ji pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles ar kitus teisės aktus.
15. Teigia, kad nors ir atvyko į Lietuvos Respubliką galimai neteisingu būdu, tačiau nėra įstatymų pažeidėja, todėl netikslinga taikyti pačią griežčiausią alternatyvią priemonę - apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Atsiliepimas
16. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Visų antra, pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėja teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Byloje kilo ginčas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė Užsienietės skundą, kuriuo ji prašė pakeisti jai šiuo metu taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje į švelnesnę priemonę - apgyvendinti Užsienietę Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė Užsienietės skundą, padaręs išvadą, kad Užsienietė pasiprašė prieglobsčio tik sulaikoma pareigūnų, į tai, kad ji neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neteisėtai kirto šalies sieną.
20. Užsienietės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ji jau beveik metus yra faktiškai sulaikyta, jai, kaip nepilnametei reikalinga judėjimo laisvė.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietė kartu su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 5 d. Užsienietė MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. liepos 17 d. Departamentas 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjai ir jos šeimai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti ją į kilmės šalį. Aptariamas sprendimas įsigaliojo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetus užsienietės ir jos šeimos narių apeliacinį skundą. Taigi, Užsienietė nebeturi prieglobsčio prašytojos statuso.
22. Departamentas 2022 m. sausio 18 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti ją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
23. Užsienietei netekus prieglobsčio prašytojo statuso, VSAT, atsižvelgdamas į tai, kad Departamento Sprendimu išspręsti Užsieniečių, turinčių prieglobsčio prašytojų statusą, kurio jos neteko priėmus galutinį sprendimą jų prieglobsčio byloje, apgyvendinimo ir judėjimo laisvės klausimai, turi priimti naują administracinį sprendimą dėl Užsienietės apgyvendinimo režimo (Įstatymo 140⁸ str. 7 d.). Taigi, spręstina, jog pasikeitus Užsienietės statusui (nebesant prieglobsčio prašytojai) Departamento Sprendimas nebegali būti toliau taikomas.
24. Užsienietės statuso pasikeitimo aspektu taip pat nurodytina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22 602/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jo priėmimo metu.
25. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punktą priimti skundžiami Departamento Sprendimai, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Departamentas nepagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėja piktybiškai nebendradarbiavo su pareigūnais. Tokios išvados jau buvo padarytos kitose administracinėse bylose, kuriose pareiškėjos tėvai bei kiti artimi giminaičiai, ginčijo Departamento sprendimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidė apgyvendinimo taisykles, mėgino pasišalinti iš laikino apgyvendinimo vietos ir pan. Vien aplinkybė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, nepatvirtina Departamento teiginių apie pareiškėjos nebendradarbiavimą.
27. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dėl asmens galimybės judėti teritorijoje, kurioje asmens laisvė judėti yra labai ribota, yra nurodęs, jog tai prilygsta faktiškai sulaikymui (2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje C-808/18 Europos Komisija prieš Vengriją).
28. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko gerovės negalima apriboti iki šeimos laikymo kartu, o institucijos privalo imtis visų būtinų veiksmų, kiek tai yra įmanoma, kad būtų ribojamas sulaikymo taikymas šeimoms su vaikais ir būtų efektyviai saugoma teisė į privatų gyvenimą (2018 m. balandžio 10 d. sprendimo Bistieva ir kiti prieš Lenkiją 77, 78, 85 p., pareiškimo Nr. 75157/14).
29. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. ratifikuotos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3, 4 straipsniuose nurodyta, kad nepilnamečiai vaikai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, todėl tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus. Tos pačios konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Vadinasi, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, būtina atsižvelgti į geriausius nepilnamečio vaiko interesus.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietei ir jos šeimos nariams judėjimo apribojimai taikomi nuo 2021 m. liepos mėn., t. y. beveik metus, todėl tolesnis jos judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas, nes nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje, ir neatitiktų nepilnamečio vaiko geriausių interesų.
31. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsienietės laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti, nagrinėjamu atveju nėra būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Tokios nuostatos analogiškose situacijose laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose (2022 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2045-815/2022; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2301-556/2022).
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes proporcingumo ir vaiko geriausių interesų kontekste, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, tenkinant Užsienietės skundą ir panaikinant Departamento Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nesuteikta teisė judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
33. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Užsienietės L. I. A. B. O. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 22S58529 dalį dėl (duomenys neskelbtini) pilietei L. I. A. B. O. teisės judėti Lietuvos Respublikoje nesuteikimo.
Pritaikyti L. I. A. B. O. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Sprendimas neskundžiamas.