- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- e2YT-275-1068/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01104-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- P. K., G. G., I. N., V. D., I. P., S. N., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. K., G. G., I. N., V. D., I. P., S. N., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškime nurodo, kad yra D. M., mirusios (duomenys neskelbtini) dukterėčia (iki pareiškėjos R. G. įvaikinimo fakto D. M. buvo jos biologinė motina). D. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėją R. G. dėl tuo metu buvusios sunkios biologinės motinos finansinės padėties įsivaikino D. M. sesuo I. N. ir jos vyras V. N.. Nors įvaikinimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini) juridine tvarka, tačiau faktiškai pareiškėja ir toliau liko gyventi su savo biologine motina D. M. ir jos sutuoktiniu P. M. ir jų namuose gyveno iki pat šių mirties, juos slaugė ir jais rūpinosi, o dabar prižiūri kapines. D. M. ir P. M. santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė. Iš pirmosios santuokos P. M. turėjo dvi dukras: P. K. ir G. G.. Po P. M. mirties visus jo asmeninius, namų apyvokos daiktus, gyvenamąjį namą faktiškai valdydama priėmė D. M., kuri šiame name gyveno iki pat savo mirties, o šiuo metu namą prižiūri, moka komunalinius mokesčius pareiškėja R. G.. Be to, Klaipėdos apskrities viršininkas 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 11968 D. M. atkūrė nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. U. iki nacionalizacijos valdytą žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą asmeniniam ūkiui į tenkančią 1,89 ha nekilnojamojo turto dalį. Šio įsakymo pagrindu D. M. suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis D. M. vardu yra įregistruoti žemės sklypai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais faktiškai naudojasi pareiškėja, t. y. ten sėja grūdines kultūras, deklaruoja pasėlius, moka mokesčius. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą ir faktiškai jį valdė; 2) kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), po tetos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė palikimą ir valdo jį iki šiol. Palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys P. K., G. G., I. N., V. D., I. P., S. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, nors apie iškeltą civilinę bylą pareiškėjos R. G. pareiškimo pagrindu buvo informuoti tinkamai.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nepareiškė, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo neprieštaravo dėl prašomų nustatyti juridinių faktų, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra D. M., mirusios (duomenys neskelbtini) dukterėčia (iki pareiškėjos R. G. įvaikinimo fakto D. M. buvo jos biologinė motina). (duomenys neskelbtini) D. M. ir P. M. sudarė santuoką, bendrų vaikų nesusilaukė. P. M. iš pirmosios santuokos turėjo dvi dukras – P. K. ir G. G.. P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. lapkričio 17 d. Kretingos rajono 3-iojo notaro biuro pažymos matyti, kad po P. M. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikimas nėra priimtas, o testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Po jo mirties visus asmeninius, namų apyvokos daiktus, gyvenamąjį namą faktiškai valdydama priėmė D. M., kuri šiame name gyveno iki pat savo mirties – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja R. G. (duomenys neskelbtini) buvo įvaikinta D. M. sesers I. N. ir jos sutuoktinio V. N. šeimoje, tačiau faktiškai ir toliau gyveno su savo biologine motina (juridiškai – su savo teta) D. M. ir jos sutuoktiniu P. M. adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos 2021 m. liepos 22 d. rašto Nr. V4-90 matyti, kad R. G. faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Be to, nurodyta, kad po P. M. ir D. M. mirties pareiškėja gyvena aukščiau nurodytu adresu, prižiūri pastatus, tvarko teritoriją. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos 2021 m. liepos 22 d. rašto Nr. V4-89 matyti, kad P. M. ir D. M. faktiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Po D. M. mirties, pareiškėja toliau liko gyventi gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (statiniai nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti), moka komunalinius mokesčius, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad D. M. vardu įregistruoti žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinės teisės neįregistruotos. Minėtais sklypais šiuo metu naudojasi pareiškėja, t. y. juose sėja grūdines kultūras, juos deklaruoja, moka žemės mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai apie sumokėtus žemės mokesčius, duomenys apie pareiškėjos pateiktas paraiškas dėl paramos gavimo. VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro duomenimis D. M. vardu testamentų ir palikimo faktų neregistruota.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą ir faktiškai jį valdė. Taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), po tetos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė palikimą ir valdo jį iki šiol. Suinteresuoti asmenys dėl pareiškėjos pareiškimo prieštaravimų nepareiškė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti ir palikimo, atsiradusio 1991 m. rugsėjo 16 d. priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir vertinant aukščiau išanalizuotas bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą ir faktiškai jį valdė.
Nagrinėjamoje byloje taip pat prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 2002 m. kovo 29 d. priėmimo faktą, t. y. palikimo, kuris atsirado įsigaliojus naujajam CK.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tą gali padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Įpėdinis, priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti pareiškimą, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), po tetos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė palikimą ir valdo jį iki šiol.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu pareiškėjai paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą ir faktiškai jį valdė.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), po tetos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė palikimą ir valdo jį iki šiol.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.