Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

- V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (2006-04-27 H. O. turto vagystės epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (2006-04-28 H. O. turto vagystės epizodas ) ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (2006 07 01 Lietuvos R. K. draugijos Kupiškio komitetui iš priklausančių patalpų turto vagystės epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 5 p., 72 str. 2 d. 3 p., jam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, bei iš jo konfiskuoti turto 15 Lt (2006 04 27 epizode), ir 5 Lt (2006 04 28 epizode) sumai, viso konfiskuoti V. P. turto 20 Lt sumai kaip iš nusikalstamos veikos gautus pinigus.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

R. J. pagal BK 24 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Iš nuteistųjų V. P. ir H. V. priteista valstybei po 26.50 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-05-04 nuosprendžiu kaltinama V. K., kuri to pačio teismo 2007-05-04 nutartimi pripažinta kalta pagal BK 178 str. 2 d. ir taikyta jai priverčiamosios medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas H. V., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 27 d. apie 10 val., kartu su V. K., pasinaudodamas jos psichine būkle, pro langą įsibrovė į patalpą – H. O. priklausantį negyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė H. O. priklausančio 66 litų vertės 33 kg juodojo metalo.

Be to V. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 28 d. apie 11 val., pro langą įsibrovė į patalpą - H. O. priklausantį negyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė H. O. priklausančią 40 litų vertės kvarcinę lempą “Saulė”.

Be to, V. P., H. V. nuteisti už tai, kad 2006 m. liepos 1 d. apie 15 val. veikdami bendrininkų grupėje, V. P. išlaužus durų staktą, įsibrovė į patalpą – Lietuvos R. K. draugijos Kupiškio komitetui priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė bendros 24.12 Litų vertės 36 kg miltų, bendros 14 litų vertės 10 kg makaronų, bendros 11.30 litų vertės 10 kg ryžių, viso pagrobė Lietuvos R. K. draugijos Kupiškio komitetui priklausančio turto 49.42 litų sumai.

R. J. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 24 str. 3 d. ir 178 str. 2 d., kad jis 2006 m. liepos 1 d. apie 15 val. veikdamas kartu su bendravykdytojais V. P., H. V., V. P. išlaužus durų staktą, įsibrovė į patalpą – Lietuvos R. K. draugijos Kupiškio komitetui priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė bendros 58.96 litų vertės 88 kg miltų, bendros 42 litų vertės 30 kg makaronų, bendros 70.06 litų vertės 62 kg ryžių, taip bendrais veiksmais su V. P. ir H. V. padarydamas Lietuvos R. K. draugijos Kupiškio komitetui bendrą 171, 02 litų turtinę žalą.

teismas nepilnai atsižvelgė ir į tai, kad kiekvienoje veikoje yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - visos trys veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, vieną veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, todėl V. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė turėtų būti didesnė už LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.

Teismas išteisindamas R. J. neatsižvelgė į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu teigė, kad jis pripažįsta kaltę, parodymų patikrinimo vietoje metu, kur neprieštaraujant visoms bylos aplinkybėms parodė pro kurį langą buvo įsibrauta į patalpą, kur buvo dedami maisto produktai, į R. J. aktyvų vaidmenį realizuojant pagrobtus maisto produktus. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. ir H. V. duodami parodymus nurodė, kad ir R. J. ėmė nuo palangės maisto produktus ir dėjo juos ant žemės. Taip pat įrodyta, kad R. J. tą pačią dieną dalyvavo išnešant dalį produktų iš įvykio vietos, kitą dieną vėl apsilankė nusikaltimo vietoje ir vėl iš ten nešė pagrobtus maisto produktus. Teismas nesiėmė tinkamų priemonių įrodymams ištirti, neklausė apie parodymų pakeitimo priežastis, negarsino parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, nemotyvavo, kodėl patikėjo teisme duotais parodymais, o ne ankstesniais, kurie sutampa su kita bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūra, parodymų patikrinimais vietoje.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjos prašo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl R. J. išteisinimo

Apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą ir nekeliančią abejonių išvadą, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog R. J. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą- vagystę iš R. K. draugijos patalpų.

Vagystė yra laikoma baigtu nusikaltimu nuo svetimo turto užvaldymo momento. Vadinasi ir prisidėti prie šio nusikaltimo darymo galima tik iki šio momento. Vagystė, padaryta įsibrovus į patalpas teismų praktikoje laikoma baigta nuo šio turto išgabenimo iš patalpų momento, kada kaltininkas turi neribotą galimybę šiuo turtu disponuoti.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad į patalpas, iš kurių buvo įvykdyta vagystė, pateko tik vienas V. P., o lauke prie pastato liko H. V. ir R. J.. Iš V. P., H. V. ir R. J. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme darytina išvada, kad jie tarpusavyje prieš V. P. patenkant į patalpas apie vagystės darymą nesitarė, kaip nurodė V. P. jis, kadangi pamatė pravirą langą, į patalpą įlipo apsižiūrėti ir, ten radęs maisto produktų, juos paėmęs, nunešė ir dėjo ant palangės. Ikiteisminio tyrimo metu visi įtariamieji šio nusikaltimo padarymu buvo apklausti po keletą kartų, padaryti jų parodymų patikrinimai vietose.

R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visą laiką davė vienodus parodymus, teigdamas, kad jis nieko iš V. P. ant palangės padėtų daiktų nelietė, jų ant žemės nenukėlė ir visą laiką pripažino savo kaltę tik dėl to, kad kartu su V. P. vėliau, praėjus tam tikram laiko tarpui po vagystės, kurios įvykdymą matė, realizavo dalį pagrobtų daiktų (T.1 b.l. 170-171, 174, 178-179, T.3 b.l. 59) Tik R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad „R. J. parodė langą, pro kurį jis ėmė maisto produktus“ T.1 b.l. 182-184).

H. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 3 kartus, pirmų dviejų apklausų metu nurodė, kad būtent jis ėmė nuo palangės V. P. ten atneštus daiktus ir dėjo juos ant žemės, paskutinės apklausos metu nurodė, kad produktus nuo palangės ėmė kartu su R. J.. (T.2 b.l.6, 9-10, 14-15). Parodymų patikrinimo vietoje protokole aplamai nėra užfiksuoti H. V. parodymai apie daiktus nuo palangės nukėlusius asmenis (T.2 b.l.18-20). Teisiamojo posėdžio metu H. V. neparodė, kad R. J. ėmė daiktus nuo palangės (T.3 b.l.60)

V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nešė pastate rastus produktus ir dėjo juos ant palangės, o juos nuo ten ėmė H. V. ir R. J. (T.1 b.l. 124-125, 128-130, 134-135). Parodymų patikrinimo vietoje protokole nėra užfiksuoti V. P. parodymai apie daiktus nuo palangės nukėlusius asmenis (T.1 b.l.138-140) Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad jis iš tikrųjų nematė, kad R. J. būtų ėmęs jo atneštus produktus nuo palangės, nors pastarasis prie lango stovėjo, tačiau tikrai matė, kad paskutinį kartą atneštus produktus nuo palangės paėmė H. V. (T.3 b.l. 59, 60)

Esant tokiems parodymams, kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad R. J. būtų dalyvavęs vagystės padaryme, todėl jo atžvilgiu priimtas teisingas ir pagrįstas išteisinamasis nuosprendis. Pažymėtina, kad V. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie R. J. veiksmus negali būti vertinami kaip prieštaraujantys vieni kitiems ir nėra pagrindo laikyti, kad V. P. savo parodymus teisme pakeitė, siekdamas padėti R. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš jo V. P. parodymų visumos darytina išvada, kad jis, matydamas, jog R. J. kartu su H. V. stovi prie lango, manė, jog ir pastarasis ėmė produktus nuo palangės, tačiau, teisme uždavus atitinkamą klausimą, jis nurodė, kad iš tikrųjų jis negali patvirtinti, kad R. J. tikrai tai darė, kadangi tokio fakto nematė.

Be to, atsižvelgiant į V. P., H. V. ir R. J. asmenybes, į jų gyvenimo būdą, į tai, kad jie pastoviai vartoja alkoholį, yra pagrindo manyti, kad jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nedalyvaujant gynėjams, protokoluose galėjo būti užrašyti netiksliai.

Dėl V. P. skirtos bausmės

Apylinkės teismas V. P. bausmę paskyrė griežtai laikydamasis BK VIII skyriaus nuostatų.

V. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. Šios nusikalstamos veikos yra apysunkiai nusikaltimai, už kurių padarymą įstatymo sankcijoje nusikaltimo vykdytojui, padariusiam baigtą nusikaltimą numatytos bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į : 1. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, 2. kaltės formą ir rūšį, 3. padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, 4. nusikalstamos veikos stadiją, 5. kaltininko asmenybę, 6. asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kurį turi atsižvelgti teismas skirdamas bausmę, vagystės atveju visų pirma apsprendžia nukentėjusiajam padarytos žalos dydis, kadangi šios veikos padarymo būdas, šiuo atveju- įsibrovimas į patalpas- yra kvalifikuojanti nusikalstamą veiką aplinkybė, numatyta įstatymo. V. P. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už 66 litų, 40 litų ir 49,42 litų vertės turto vagystes. Taigi, kiekvienu atveju V. P. pagrobto turto vertė yra itin nedidelė.

Vagystė gali būti padaroma tik tyčia, neatsargiai šio nusikaltimo padaryti neįmanoma. Vagystės tikslas paprastai yra, o ir šiuo atveju buvo, siekimas svetimą turtą paversti nuosavu.

Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju parenkant V. P. skirtinos bausmės rūšį ir dydį apsprendžia pagrobto turto vertė, kaltininko asmenybė bei jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Apylinkės teismas atsižvelgė į V. P. asmenybę bei jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, t.y. į tai, kad jis buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas, anksčiau eilę kartų teistas, nusikaltimus padarė esant neišnykusiam teistumui, todėl visiškai pagrįstai, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d. nuostata, jam, kaip recidyvistui, skyrė laisvės atėmimo bausmes.

V. P. dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų savo kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, t.y. prisipažino, kad nusikaltimus padarė jis, nurodė jų padarymo aplinkybes ir, ką nuosprendyje pažymėjo ir apylinkės teismas, tuo padėjo išaiškinti šiuos nusikaltimus. Šią aplinkybę apylinkės teismas visiškai pagrįstai laikė pakankamai svarbia atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes, priešingu atveju, šių nusikaltimų tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, būtų žymiai apsunkintas. Epizode dėl vagystės iš R. K. draugijos patalpų V. P. nepripažinimas aplinkybės, kad jis įsibraudamas į patalpas nieko nesugadino, negali būti vertinamas kaip savo kaltės nepripažinimas, kadangi jis neginčijo paties vagystės fakto ir veikos kvalifikavimo. Atsižvelgiant į kaltės pripažinimą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad V. P. nesigaili padaręs nusikaltimus, ką jis nurodė teisiamajame posėdyje. Kolegijos nuomone, V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė vienodus parodymus ir ta aplinkybė, kad jis, kaip beje ir kiti įtariamieji šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakankamai išsamiai apklausti apie kitų asmenų vaidmenį epizode dėl vagystės iš R. K. draugijos patalpų, nereiškia, kad V. P. davė parodymus, siekdamas padėti išvengti atsakomybės R. J..

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad V. P. gyvena antisocialiai, t.y. nedirba, neturi teisėto pajamų šaltinio, tačiau be pateisinamų priežasčių neatlygino nusikaltimais padarytos žalos ir tai anot prokuroro rodo, kad jis nesigaili dėl nusikaltimo.

Šis teiginys yra nelogiškas, nes, atsižvelgiant į tai, kad V. P. neturi jokių oficialių pajamų, jis žalos ir negalėjo atlyginti, o žalos neatlyginimas nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Apeliaciniame skunde neteisingai interpretuojama BK 61 str. 2 d. nuostata, kad bausmės dydis parenkamas tik atsižvelgiant į kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį ir tuo remiantis nustatomas bausmės dydis, skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Šiame įstatyme pasakyta, kad nustatant bausmės rūšį ir dydį atsižvelgiama į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju apylinkės teismas, nustatydamas V. P. tiek atskirų, tiek subendrintos bausmės dydžius, šios nuostatos nepažeidė, atsižvelgė ne tik į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, bet ir į pagrobto turto vertę, jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, todėl paskirtosios bausmės tiek už atskirus nusikaltimus, tiek subendrintoji, negali būti laikomos aiškiai per švelniomis ir griežtinti jų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija, -

nutarė:

Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas apeliacinį skundą atmesti.