- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 1-317-851/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01267-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
- Kaltinamasis
- N. S.
- Civilinis ieškovas
- V. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji N. S. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata :
Ji 2011-09-14 06.43 val. vairuodama automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Vilniuje, Gabijos gatve ir sukdama sankryžoje į kairę link Ukmergės gatvės, buvo neatidi ir neatsargi, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir nepraleido perėja ėjusio pėsčiojo V. S., kurio judėjimo kryptį kirto, partrenkė pėsčiąjį, dėl to nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 34, 37 punktų reikalavimus.
Apklausta teisme kaltinamoji N. S. prisipažino padariusi jai inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad 2011-09-14 apie 06.40 val. važiavo automobiliu į darbą. Sukdama į Ukmergės gatvę, važiavo 30 k/h greičiu, tačiau ją apakino per veidrodėlį, todėl nepamatė pėsčiojo nukentėjusiojo, ėjusio pėsčiųjų perėja, ir šį partrenkė. Nukentėjusysis atsitrenkė į jos automobilio priekinį stiklą. Ji iš karto sustojo, pribėgo prie nukentėjusiojo. Ji laikė nukentėjusiojo galvą, kad negulėtų ant asfalto, sutvarstė galvą, ir praeivės paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Ji daug kartų skambino nukentėjusiojo sutuoktinei, siūlė savo pagalbą, tačiau pagalbos atsisakė, taip pat lankė nukentėjusįjį ligoninėje.
Kadangi kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų N. S. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais :
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo V. S. parodymais, jog 2011-09-14 apie 06.40 val. ėjo šalia Gabijos gatvės nuo Pašilaičių gatvės pusės link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per pravažiavimą link Ukmergės gatvės. Priėjęs prie perėjos, sustojo ant šaligatvio, praleido 3 automobilius. Gabijos gatvėje, maždaug 20 m atstumu nuo pravažiavimo, jis pastebėjo automobilį, kuris važiavo nuo Justiniškių gatvės pusės ir tuo metu dar buvo prie kitos pėsčiųjų perėjos per Gabijos gatvės važiuojamąją dalį. Būdamas tikras, kad eiti saugu, jis įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir pradėjo eiti link kitos gatvės pusės. Netikėtai, kai jam iki saugumo salelės liko apie 1 m, šalia jo iš kairės pusės pamatė minėtą automobilį, kuris staigiai pasuko į pravažiavimą ir priekine dalimi jį kliudė. Smūgis buvo į kairę koją ties keliu. Jis trumpai prarado sąmonę. Kai atsigavo, pamatė, kad guli ant saugumo salelės. Prie jo buvo moteris, kuri verkė. Jis suprato, kad ši moteris yra jį partrenkusio automobilio vairuotoja. Ji buvo šalia jo, kol atvažiavo medikai. (b.l. 35-36). Specialisto išvadoje Nr. T-A 6680/11(01) konstatuota, jog eismo įvykio metu V. S. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 44) VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R., išnagrinėjęs V. S. ligos istoriją Nr. 2011/38590, asmens sveikatos istoriją bei rentgeno nuotraukas, ir susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai - muštinės žaizdos viršugalvyje ir smakre, kairio kelio raiščių patempimas ir minkštųjų audinių kraujosruva kryžkaulio srityje, kurios gydymui reikėjo atlikti chirurginę operaciją-inciziją ir drenavimą, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padaryti eismo įvykio metu (b.l. 38).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo P. K. parodymais, jog 2011-09-14 apie 06.40 val. važiavo automobiliu Hyundai, kurį vairavo J. P., nuo Ukmergės link Gabijos gatvės. Kai jiems iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos prie pat susikirtimo su Gabijos gatve buvo likę apie 50 m, Jurijus atkreipė jo dėmesį į tai, kad perėja ėjo jų pažįstamas Vladimeras, su kuriuo kažkada dirbo. Pasižiūrėjęs pėsčiųjų perėjos kryptimi, jis Vladimero nepamatė. Kai privažiavo prie pat perėjos arčiau, jis pamatė skiriamojoje salelėje gulintį Vladimerą ir už perėjos stovintį automobilį. Pasukę į dešinę, sustojo ir kartu su Jurijumi nuėjo į įvykio vietą. Prie gulinčio Vladimero pamatė moterį, kuri pasakė, kad policija ir medikai jau iškviesti. Vladimeras skundėsi skausmais. Paėmę daiktus, nuėjo į Vladimero namus pranešti apie eismo įvykį Vladimero žmonai (b.l. 50-51).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. P. parodymais, jog 2011-09-14 apie 06.40 val. vairavo automobilį ir kartu su bendradarbiu P. K. važiavo tarp Ukmergės ir Gabijos gatvių. Kai iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos prie susikirtimo su Gabijos gatve buvo likę apie 50 m, jis pastebėjo, kad prie perėjos iš kairės pusės priėjo ir į kelio važiuojamąją dalį įžengė jų pažįstamas Vladimeras, su kuriuo kažkada dirbo. Jis matė, kaip Vladimeras ėjo pėsčiųjų perėja ir artėjo link viduryje esančios saugumo salelės. Kai Vladimerui iki salelės buvo likę apie 2 žingsniai, pastebėjo Gabijos gatve iš dešinės atvažiuojantį ir į kairę sukantį tamsios spalvos Mitsubishi markės automobilį. Matė, kad artėdamas prie perėjos automobilis visiškai nemažino greičio ir kliudė Vladimerą priekiniu kairiuoju kampu. Nuo smūgio Vladimeras užkrito ant automobilio variklio dangčio, atsitrenkė į priekinį stiklą, po to nuo variklio dangčio nuslydo. Automobilis, pavažiavęs dar apie 10 m, sustojo. Jie sustojo ir grįžo į įvykio vietą. Prie Vladimero buvo moteris ir jaunas vaikinas. Jis suprato, kad Vladimerą partrenkusį automobilį vairavo moteris, kuri sakė, kad pėsčiojo nematė. Kažkas iškvietė policiją ir medikus. (b.l. 54-55).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 6693/11 (01) nurodyta, kad eismo įvykio metu N. S. buvo blaivi, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 26).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1607 nurodyta, kad 2011-09-14 08.35 val. atliekant N. S. medicininę apžiūrą ir jos kraujo tyrimą nustatyta, kad N. S. yra blaivi (b.l. 19).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra ties Gabijos g. 65 pastatu, Vilniuje, įvykio vietoje rastas automobilis Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat kraujo dėmė , esanti 2,2 m už pėsčiųjų perėjos. ( b.l. 5-12 )
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad kaltinamosios automobiliui po eismo įvykio įbrėžtas variklio dangtis, sudaužytas priekinis stiklas, įskilęs priekinis bamperis. (b.l. 8, 12 )
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad N. S., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, o būtent Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, bei 34 p. reikalavimus „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas“, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta V. S. sveikata. Jos kaltę visiškai patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Kaltinamosios veiksmai sukeliant eismo įvykį, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta V. S. sveikata, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, dirba, todėl N. S. skirtina bauda.
V. S. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 16600 Lt dydžio neturinei žalai bei 2000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kadangi dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ( b.l. 99-100 ), jos turi būti atlygintos kaltinamosios, todėl iš N. S. priteistina V. S. 2000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. V. S. 16600 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti motyvuoja tuo, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patyrė kūno sužalojimus, ilgą laiką negalėjo normaliai judėti, atlikti įprastų sveikam žmogui judesių, iki šiol jaučia skausmus, sunkiai vaikšto, tapo dirglus, prislėgtos nuotaikos, sumažėjo darbingumas, pablogėjo miegas. Absoliučiai pasikeitė visas jo gyvenimas. Dėl patirtų traumų negali bendrauti su bendraamžiais, nesilanko renginiuose.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl N. S. neatsargių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jam sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusiajam teko ilgą laiką gydytis. Neabejotina, kad po įvykio nukentėjusiajam išliko liekamieji reiškiniai, nukentėjusysis jaučia skausmą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Byloje yra duomenų, kad kaltinamoji dirba, jos mėnesio pajamos yra apie 1500 lt. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai 9000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamosios N. S. transporto priemonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo atlyginti žalą. Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimali suma neturtinei žalai atlyginti yra 8632,00 Lt. kaip matyti iš pateiktų dokumentų, AB „Lietuvos draudimas“ V. S. yra atlyginusi 3400 lt neturtinės žalos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog draudikas nustatė mažesnį nei teismas neturtinės žalos dydį, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. (Baudžiamoji byla Nr. 2K-207/2009). Dėl to 5232 lt. priteistina V. S. iš AB „Lietuvos draudimas“, o likusi neturtinės žalos dalis - 3768 lt. priteistina iš kaltinamosios N. S..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskirti jai 10 MGL ( 1300 lt. ) dydžio baudą, įpareigojant baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš N. S. 2000 Lt V. S. naudai proceso išlaidoms atlyginti.
V. S. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti jam iš AB „Lietuvos draudimas“ 5232 lt, o iš N. S. – 3768 lt. neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.