Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-24 · Byla Nr. N-575-814-12

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
N-575-814-12
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00390-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. N575-814/2012Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00390-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 42.22(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarimu pripažino A. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 51²⁴ straipsnio 11 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 7 500 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. nustatyta, jog A. M., būdamas UAB „Avitelos prekyba“ generaliniu direktoriumi, neužtikrino, kad bendrovė laiku organizuotų ir dalyvautų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemoje, t. y. 2009 metais bendrovė importavo ir į Lietuvos vidaus rinką išleido 0,56 tonos apmokestinamųjų gaminių (nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių), tačiau nei savarankiškai, nei per kompetentingas organizacijas neorganizavo šių baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo (surinkimo ir perdirbimo), kad būtų įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 patvirtintos apmokestinamųjų gaminių atliekų perdirbimo užduotys (toliau – ir Užduotys) – 80 procentų kiekio, išleisto į vidaus rinką. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies reikalavimus.

A. M. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą kaip neteisėtą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino – Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, jog sutinkamai su Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, baterijų ir akumuliatorių tvarkymo užduotys vykdomos 2007-2013 metais, tačiau nenustatyta, jog nurodytas procentas turi būti pasiekiamas kasmet. Tuo tarpu bendrovė atliekų tvarkymo programoje pradėjo dalyvauti iki termino pabaigos, užduotis vykdo tinkamai. Be to, Institucijos nustatyta aplinkybė, kad bendrovė sudarė galimybę vartotojams nemokamai atiduoti ginčo atliekas platinimo vietose, įrodo, jog ji tvarkė ginčo atliekas.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Nurodo, jog Atliekų tvarkymo įstatymo 349 straipsnyje numatyta, kad baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo iki 2009 m. rugsėjo 26 d. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą, tuo tarpu UAB „Avitelos prekyba“ sutartį dėl baterijų (galvaninių elementų) ir akumuliatorių tvarkymo organizavimo ir tvarkymo finansavimo su Asociacija EEPA sudarė tik 2010 m. gegužės 28 d. Tuo tarpu 2009 metais Asociacija EEPA nebuvo sudariusi nei vienos sutarties su atliekų tvarkytojais dėl ginčo atliekų tvarkymo. Dokumentai, patvirtinantys surinktų atliekų kiekį bei tolesnį jų perdavimą tvarkytojams, nebuvo pateikti. UAB „Avitelos prekyba“ nors ir sudarė galimybę vartotojams nemokamai atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas platinimo vietose, tačiau šių atliekų tolesnis surinkimas ir perdirbimas 2009 m. ir 2010 m. nebuvo organizuotas.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. M. Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 51²⁴ straipsnio 11 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad būdamas UAB „Avitelos prekyba“ generaliniu direktoriumi, neužtikrino, kad bendrovė laiku organizuotų ir dalyvautų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemoje, t. y. 2009 metais bendrovė importavo ir į Lietuvos vidaus rinką išleido 0,56 tonos apmokestinamųjų gaminių (nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių), tačiau nei savarankiškai, nei per kompetentingas organizacijas neorganizavo šių baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo (surinkimo ir perdirbimo), kad būtų įvykdytos Užduotys – 80 procentų kiekio, išleisto į vidaus rinką. Tuo pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas bylą A. M. atžvilgiu nutraukė, iš esmės konstatavęs, jog Vyriausybė nutarimu patvirtino užduotis 2007-2012 metams, todėl jų įvykdymo terminas protokolo surašymo metu dar nebuvo pasibaigęs, be to, Užduotyse nenurodyta, kad jos turi būti įvykdomos kasmet. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, su šia pirmosios instancijos teismo argumentacija sutinka. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N12-150/2004). Tuo tarpu Vyriausybės nutarime nėra aiškiai nurodyta, jog 80 procentų į vidaus rinką išleisto akumuliatorių ir galvaninių elementų kiekio turėtų būti perdirbama kasmet, todėl nesibaigus galutiniam terminui, negalima konstatuoti, jog šis reikalavimas nebuvo įvykdytas.

Kita vertus, formuluojant A. M. kaltinimą, protokole nurodyta, jog jo veika pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 2 dalies reikalavimus. Įstatymo 34⁹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo: 1) iki 2009 m. rugsėjo 26 d. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus; 2) užtikrinti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka per visuomenės informavimo kampanijas ir kitais būdais turi informuoti vartotojus apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas. Iš šių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas suformulavo aiškų reikalavimą iki konkrečios datos, t. y. iki 2009 m. rugsėjo 26 d. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą bei užtikrinti, kad po šios datos atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos laikantis reikalavimų. Tuo tarpu bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė, ar iki 2009 m. rugsėjo 26 d. UAB „Avitelos prekyba“ organizavo atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą bei ar užtikrino, kad šios atliekos būtų reikiamai perdirbtos, nebuvo vertinta, ar bendrovė iki šio laikotarpio ėmėsi bent kokių veiksmų Įstatymo reikalavimams įgyvendinti. Pažymėtina, kad vien sutarties su asociacija EEPA, kuri licenciją atliekų tvarkymui gavo tik 2009 m. gruodžio 14 d. (t. y. po Įstatyme numatyto reikalavimų įvykdymo termino) sudarymas neleidžia daryti išvados dėl Bendrovės dalyvavimo atliekų tvarkymo sistemoje. Taip pat visiškai nevertintas ir kaltinime nurodytos Įstatymo 34⁹ straipsnio 2 dalies pažeidimo inkriminavimo pagrįstumas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Jis naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas