Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei S. I. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė paršo teismo priteisti jai iš atsakovės 120,38 Eur skolos, 4,33 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje pareikštas prašymas priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. vasario 29 d. atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu specialiame internetiniame tinklalapyje „www.teismai.lt“. Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo per teismo nustatytą terminą. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis byloje duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys atmestinas.

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė ir pirminė kreditorė UAB „Omnitel“ 2010 m. spalio 8 d. viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. OM932508, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, už kurias atsakovė įsipareigojo sumokėti pagal PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl liko skolinga pradinei kreditorei. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2012 m. gruodžio 28 d. pasirašė skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią UAB „Omnitel“ perleido reikalavimą į atsakovės skolą ieškovei. Ieškovė nurodo, kad atsakovė skolinga jai 124,71 Eur: 120,38 skolos, 4,33 Eur delspinigių.

Ieškovė 2016 m. vasario 8 d. prašyme nurodo, kad ji išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo ir prideda registruotos pašto siuntos įteikimo AB „Lietuvos paštas“ sąrašą, iš kurio matyti, kad ieškovė 2013 m. sausio 27 d. įteikė Vilniaus 11-ajam paštui registruotą siuntą, adresuotą atsakovei adresu Vilniuje, Darbininkų g. 21-72, bet nepateikė duomenų apie jo įteikimą atsakovei.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2013). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-7-168/2010). Sprendžiant, tinkamai skolininkas informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą ar ne, svarbu nustatyti du esmines aplinkybes: 1) ar pranešime nurodyta informacija apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui; 2) momentą, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Analizuojamu atveju ieškovė pateikė teismui duomenų, kad 2013 m. sausio 27 d. įteikė AB „Leituvos paštas“ registruotą siuntą, skirtą atsakovei, bet nepateikė įrodymų apie šios siuntos įteikimą. Be to, ieškovė pridėjo prie ieškinio atsakovei adresuotą 2013 m. birželio 10 d. pranešimo apie reikalavimo perleidimą kopiją, kuriame nurodoma skola, paskaičiuota 2013 m. birželio 7 d., bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šis pranešimas siųstas atsakovei ar kad atsakovė gavo nurodytą pranešimą, reikalavimo perleidimo sutarties kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovei įteiktas pirmiau nurodytas pranešimas apie sudarytą cesijos sutartį.

Pažymėtina, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nenustatyta pareigos teismui informuoti skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą. Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą, kai procesiniai dokumentai atsakovui įteikiami asmeniškai arba per atstovą. Šioje byloje ieškinys atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodytas įteikimo būdas yra procesinių dokumentų įteikimo fikcija, nes adresatas iš tikrųjų realiai negauna dokumentų ir nesusipažįsta su jų turiniu. Tokiu būdu įteiktas ieškinys negali būti prilygintas viešam paskelbimui apie reikalavimo teisės perleidimą CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta tvarka ir būti laikomas tinkamu pranešimu apie cesijos faktą materialiosios teisės prasme (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-111-781/2015). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytose kasacinio teismo bylose buvo kitokios faktinės aplinkybės. Aptariamose bylose procesiniai dokumentai adresatui įteikti asmeniškai ir jis realiai susipažino su ieškinio turiniu bei sužinojo apie cesijos faktą. Nagrinėjamos bylos atveju faktinės aplinkybės skiriasi nuo kasacinio teismo nagrinėtų bylų. Šiuo atveju atsakovė realiai apie cesijos faktą nieko nežino. Darytina išvada, kad atsakovei tinkamai pranešta apie nagrinėjamą bylą, bet ne apie reikalavimo teisės perleidimą. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybės, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog tinkamai įvykdytas CK 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimas pranešti atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimo faktą. Dėl to ieškovė įgyto reikalavimo pagal cesijos sutartį negali panaudoti prieš atsakovę.

Kiti ieškinyje nurodyti argumentai išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, jie neturi įtakos šalių ginčui išspręsti, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisako.

Dėl visų šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio jame išdėstytais argumentais, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei S. I. dėl skolos priteisimo.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodamas per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Venckus