Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-03 · Administracinė byla Nr. A-261-1748-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-03
Bylos Nr.
A-261-1748-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
Ž. Š.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-1748/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui Ž. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. ir atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl išvados panaikinimo, neišmokto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Ž. Š. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Kauno apskrities VPK) pareiškėjui išmokėti 5348,90 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d., kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų ir 3611,55 Lt delspinigių už 3 metus pavėluotai mokamą negautą darbo užmokestį bei panaikinti Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2007 m. kovo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 63-G-4947.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde (t. I, b.l. 4-5) ir patikslintame skunde (t. I, b. l. 160-162) nurodė, kad su skundžiama tarnybinio patikrinimo išvada (toliau – ir Išvada) pareiškėjas buvo supažindintas tik gavęs 2009 m. rugsėjo 29 d. atsakovo atsiliepimą į skundą. Atsakovas nurodė tik vieną darbo užmokesčio nemokėjimo motyvą – teismo sprendimo civilinėje byloje turinį, tačiau Išvada nesirėmė.

Išvada buvo priimta po 2007 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo pareiškėjo atžvilgiu. Šis nuosprendis visas buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartimi, todėl 2007 m. kovo 13 d. Išvados pagrindas išnyko, 2007 m. spalio 17 d. Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 63-TE-110 pripažintas netekęs galios Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko 2007 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. 63-TE-33 „Dėl viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulio, vyresniojo policininko Ž. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Atsakovas akivaizdžiai ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį bei Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko 2007 m. spalio 17 d. įsakymą. Pareigas po nušalinimo pareiškėjas pradėjo eiti 2006 m. gruodžio 20 d., tačiau iki šiol jam nėra išmokėtas 5348,90 Lt negautas atlyginimas už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d. nei delspinigiai nuo šios sumos. Delspinigiai pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus dėl delspinigių dydžio patvirtinimo (2009 m. sausio 27 d. Nr. A1-32; 2008 m. sausio 24 d. Nr. A1-29; 2007 m. sausio 29 d. Nr. A1-21 ir 2006 m. vasario 1 d. Nr. A1-43) yra 0,06 procento per dieną iki 2009 m. vasario 1 d., ir 0,07 procento per dieną nuo 2009 m. vasario 1 d. Atitinkamai 2,5 metų laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d. skolos sumai susidarė 2928,32 Lt delspinigių, o paskutiniu pusmečiu, nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 683,32 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 58-59) nurodė, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, todėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos. Nors pareiškėjas yra išteisintas, tačiau teismo nuosprendžiuose nebuvo konstatuota, jog pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, todėl nėra pagrindo jam mokėti darbo užmokestį ir delspinigius.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo Ž. Š. skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui Ž. Š. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą 2686,24 Lt darbo užmokestį už laikotarpį 2006 m. rugsėjo 7 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d. ir 2096,90 Lt delspinigių. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad skundžiamojoje Išvadoje nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Išvada taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad Išvada negali būti laikoma individualiu teisės aktu, kadangi ji yra tik siūlomojo pobūdžio, todėl traktuojama tik kaip individualaus akto dalis, kuri nesukelia tiesioginių pasekmių ir Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Teismui gali būti skundžiamas individualus administracinis aktas, kuris priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada ir sukelia teisines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau –ir LVAT) 2008 m. spalio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-560/2008). Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnis numato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu, t.y. nagrinėjamu atveju, kai tarnybinis patikrinimas baigtas tarnybinio patikrinimo išvados surašymu, tai institucijos vadovas turi administracinę procedūrą pabaigti administracinio sprendimo priėmimu. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas 2007 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. 63-TE-35. Teismas padarė išvadą, jog Išvada nėra individualus administracinis aktas, o tik jo dalis, nes ja remiantis 2007 m. kovo 14 d. Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas priėmė įsakymą „Dėl Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulio, vyresniojo policininko Ž. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. 63-TE-35, kuris 2007 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 63-TE-110 3 dalimi buvo pripažintas netekęs galios. Kadangi Išvada negali būti laikoma administraciniu aktu, teismas skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2007 m. kovo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 63-G-4947 atmetė.

Teismas, remdamasis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 dalimi (2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) padarė išvadą, kad vien tarnybinio patikrinimo pradėjimas yra pakankamas pagrindas pareigūną nušalinti nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalyje yra nustatytos taisyklės, pagal kurias pareigūnui yra atlyginamas jo prarastas darbo užmokestis už nušalinimo laiką, nepasitvirtinus tarnybinio ar kitokio nusižengimo faktams, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

LVAT šio pobūdžio bylose taip pat nekartą pasisakęs, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalį (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX 1538 redakcija) fakto, jog tarnybinis nusižengimas nepadarytas, konstatavimas, taip pat įstatymo nustatyta tvarka nušalinto pareigūno nepripažinimas kaltu dėl nusikaltimo padarymo (tuo atveju, kai buvo atliekamas ir pasibaigė atitinkamas veikos tyrimas) yra pakankami pagrindai nušalintam pareigūnui išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų taip pat – delspinigius. <...> nušalinimas nuo pareigų laikytinas pagrįstu, kai tikrinimo metu nustatyta (prieita prie išvados), jog nušalintas pareigūnas padarė drausminį nusižengimą arba (tuo atveju, kai buvo atliktas atitinkamas tyrimas administracinės ar baudžiamosios teisės taikymo aspektais) buvo nustatytas administracinės teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktas. Ir, priešingai, nušalinimas laikytinas nepagrįstu, kai tikrinimo metu nenustatyti nei drausminio nusižengimo, nei administracinės teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktai (Administracinė byla Nr. A11-798/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 276 288); Administracinės bylos Nr. A502-35/2008, Nr. A-438-697/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjas buvo visiškai išteisintas ir Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko 2007 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 63-TE-110 nuo 2007 m. spalio 17 d. grąžintas į ankstesnes pareigas. Kadangi pareiškėjo faktinio nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu, t. y. nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d., pareiškėjas buvo išteisintas, jo veikoje nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo faktas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas, todėl minėtas nušalinimo nuo pareigų laikotarpis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalies taikymo prasme laikytinas nepagrįstu.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, t. y. tokiems reikalavimams yra taikytinas 3 metų ieškininės senaties terminas. Vadovaujantis Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2007 m. spalio 24 d. Pažyma dėl neišmokėto darbo užmokesčio Nr. 63-S-7103, neišmokėtas darbo užmokestis priteistinas nuo 2006 m. rugsėjo 7 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d. paskaičiuojant vienos dienos darbo užmokesčio vidurkį 38,09 Lt. ir priteisiant viso 2686,24 Lt neišmokėtą darbo užmokestį bei paskaičiuojant nuo šios sumos delspinigius susidariusius iki 2009 m. vasario 1 d. – 1413,58 Lt, o nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 683,32 Lt.

II.

Pareiškėjas Ž. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti pilnai. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2007 m. kovo 13 d. Išvada pareiškėjui sukėlė tiesiogines pasekmes. Išvados ir Kauno apygardos teismo nuosprendžio pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos, nutarta jam nemokėti darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nepagrįstai rėmėsi LVAT 2008 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-146-560/2008, kadangi minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos. Be to, LVAT kaip tik pripažino, kad Tarnybinio patikrinimo išvada gali būti skundžiama teismui, o byla dėl jos panaikinimo negalėjo būti nutraukta. LVAT minėta nutartimi nesuformavo vieningos taisyklės visiems panašių išvadų ginčijimo atvejams.

3. Statutiniuose santykiuose Darbo kodeksas nėra taikomas. Valstybės tarnybos įstatymo 4, 23-26¹ straipsnių nuostatos ieškinio senaties nenumato.

4. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 3 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, tačiau atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties.

5. Ieškinio senatis pagal Darbo Koksą ir Civilinį kodeksą yra skaičiuojama nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą ar reikalavimo teisės atsiradimą momento (CK 1.127 str., DK 27 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė reikalavimo teisės atsiradimo momento. Ši teisė pareiškėjui atsirado vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalimi ne anksčiau kaip 2007 m. gruodžio 21 d.

6. Dėl atlyginimo priteisimo nušalinimo laikotarpiu pareiškėjas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui buvau pareiškęs ieškinį iš karto po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo. Pagal Civilinio kodekso 1.130 straipsnį ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka.

7. Teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo vienos darbo dienos užmokesčio vidurkis yra 38,09 Lt. Priteisinat neišmokėtą darbo užmokestį reikia remtis ne vienos dienos vidurkio, o visų nušalinimo laikotarpiu neišmokėto darbo užmokesčio sumos reikšme, nurodyta minėtoje pažymoje (1142,61 + 1142,61 + 1142,614-1142,61+778,46 = 5348,90).

8. Teismas neteisingai apskaičiavo delspinigius.

Šalies argumentai

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (t. II, b.l. 1-2) grindžiamas šiais argumentais:

1. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalyje (2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. IX1538 redakcija) yra akcentuojamas ne pareigūno grįžimas (grąžinimas) į pareigas, bet teisei priešingų veiksmų pareigūno veikloje nenustatymas atitinkamo tyrimo metu. Pareigūno grįžimas (grąžinimas) į ankstesnes pareigas yra įprasta pasekmė tos priežasties, kad pareigūno veikloje nenustatomi teisei priešingi veiksmai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kurį Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi paliko galioti, pareiškėją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį išteisino, tačiau pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukė pripažinus, kad jo veika dėl dokumentų klastojimo yra mažareikšmė. Tai reiškia, jog baudžiamosios bylos tyrimo metu buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai.

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. kovo 4 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartimi konstatavo jog ieškovui Ž. Š. negali būti atlyginama turtinė žala už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, kadangi nušalinimas nuo pareigų nėra pripažintas neteisėtu.

Šalies argumentai

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo Ž. Š. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b.l. 10).

Pareiškėjas Ž. Š. su atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo komisariato apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 11) nurodė, kad nenustačius nusikalstamos veikos ar administracinės teisės pažeidimo padarymo fakto, nei pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalį, nei pagal LVAT formuojamą teismų praktiką nėra pagrindo nemokėti pareiškėjui darbo užmokesčio bei delspinigių už nušalinimo laikotarpį. Atsakovas klaidingai aiškina Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalies normas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jos atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Bylos ginčas iš esmės yra dėl darbo užmokesčio bei delspinigių priteisimo už nušalinimą nuo pareigų laikotarpį.

Pirmosios instancijos teismas taikė ginčo santykiams Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnį, pagal kurį priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, sumažino prašomą priteisti sumą bei delspinigius ir priteisė pareiškėjo naudai iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą 2686,24 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 7 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d. ir 2096,90 Lt delspinigių. Teismas taip pat nustatė, kad išvada negali būti laikoma administraciniu aktu ir skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2007 m. kovo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 63-G-4947, atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliantai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinius skundus grindžia faktinių aplinkybių nustatymo ir teisės taikymo ginčo santykiams nesutikimo argumentais.

Bylos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo nušalinimo yra nustatytos tinkamai ir jos pagrįstos įrodymais. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo jų nevertina. Pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d. yra įrodytas. Pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjas buvo visiškai išteisintas ir Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko 2007 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 63-TE-110 nuo 2007 m. spalio 17 d. grąžintas į ankstesnes pareigas. Pareiškėjas buvo išteisintas dėl veikų baudžiamoje byloje dėl kurių ir buvo nušalintas nuo pareigų, todėl nušalinimas nuo pareigų Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalies taikymo prasme laikytinas nepagrįstu ir todėl pareiškėjas įgijo teisę į darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2007 m. kovo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 63-G-4947 nesukelia tiesioginių pasekmių pareiškėjui ir Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Nurodytos išvados pagrindu Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas priėmė 2007 m. kovo 14 d. įsakymą Nr.63-TE-35 „Dėl viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulio, vyresniojo policininko Ž. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (b. l. 55). Tokiu būdu pareiškėjas galėjo skųsti šį įsakymą, jei manė, kad įsakymas priimtas atlikus tarnybinį patikrinimą pažeidė jo teises ar interesus. Ginčijant įsakymą turėjo galimybę reikšti nesutikimo argumentus ir dėl Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2007 m. kovo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 63-G-4947. Atskirai tarnybinio patikrinimo išvada negalėjo būti skundžiama teismui, todėl šioje dalyje pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą dėl išvados panaikinimo, priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Pareiškėjas prašė priteisti darbo užmokestį ir delspinigius už nušalinimo laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d. Pirmosios instancijos teismas šiam reikalavimui taikė trejų metų ieškininę senatį ir sutrumpino laikotarpį, už kurį buvo prašomą priteisti darbo užmokestį, bei priteisė darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 7 d., o ne nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. kaip to prašė pareiškėjas ir atitinkamai sumažino priteistinų delspinigių dydį.

Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Tačiau Statutu nėra nustatyta ginčų dėl darbo užmokesčio sprendimo tvarka. Todėl šiam ginčui taikytinas panašius santykius reguliuojantis teisės aktas, t. y. Darbo kodeksas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti Darbo kodekso normas, spręsdamas ginčą dėl darbo užmokesčio priteisimo, tačiau taikydamas ieškinio senatį turėjo vadovautis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis, o ne šio Kodekso 298 straipsniu. Taip pat remiantis Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalimi privalėjo taikyti ir Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį, kuria nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas prašė taikyti ieškinines senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti senaties termino ir tuo pagrindu mažinti priteistinų sumų. Taip pat pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistiną darbo užmokesčio sumą bei delspinigius, rėmėsi atsakovo 2007 m. spalio 24 d. pažyma apie pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokestį. Tačiau byloje yra pateikta ir atsakovo 2009 m. spalio 12 d. pažyma Nr.20-63-S-7225 apie pareiškėjui išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 173). Teismas, apskaičiuodamas darbo užmokestį šios pažymos nevertino, nors duomenis apie darbo užmokestį yra skirtingi. Remiantis ABTĮ 86 straipsnio 2 dalimi teismas privalėjo konstatuoti, kurį aplinkybė yra nustatyta ir kurį nėra nustatyta, kuriais įrodymais teismas remiasi bei kuriuos atmeta kaip nepagrįstus. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas. Panaikinus sprendimą byla dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes būtina surinkti naujų įrodymų, t. y. pareikalauti iš atsakovo pateikti darbo užmokesčio paskaičiavimą pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu, t. y. nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d., nurodant vidutinį darbo užmokestį bei vienos dienos darbo užmokestį ir tuo pašalinti byloje esantį prieštaravimą.

Remiantis šiais argumentais ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Ž. Š. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo ir šioje dalyje perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė