Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1239-716/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
1-1239-716/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
A. M., O. C.
Kaltinamasis
V.K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1239-716/2013
Ikiteisminio tyrimo Nr. 1-10-1-02263-2008-6
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.13.1; 2.3.6.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui L. S., gynėjui advokatui Z. P., nukentėjusiesiems A. M., O. C., jo atstovui advokatui M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamą bylą, kurioje V.K., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pietų regiono direktoriu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

V. K. byloje buvo kaltinamas tuo, kad pagal 2004 m. gruodžio 31 d. darbo sutartį Nr. 488-5227 paskirtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus R. M. įsakymu nuo 2007-01-22 paskirtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus regioninės tarnybos viršininko pavaduotoju, o nuo 2008-01-07 direktoriaus R. M. įsakymu paskirtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus regioninės tarnybos viršininku, pagal 2007-11-22 potvarkį Nr. 26 būdamas paskirtas statybos darbų vadovu vykdant 2007-11-22 susitarimą dėl investicinių projektų darbų atlikimo Nr. 62262/5/140, pagal 2008-01-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Regioninės tarnybos viršininko pareigybės nuostatus būdamas atsakingas už darbų saugą, darbuotojų saugos taisyklių laikymąsi, privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus vykdant statybos montavimo darbus pagal 2007-11-22 susitarimo dėl investicinių projektų darbų atlikimo, netinkamai vykdė pareigas, nesiėmė tinkamų priemonių organizuoti darbą pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus, neužtikrino, kad būtų imtasi tinkamų atsargumo priemonių, saugių darbo metodų ir tvarkos 2008-10-07 vykdant neveikiančios orinės elektros perdavimo linijos gelžbetoninių atramų demontavimo darbus Pušyno kelyje, Vilniuje, neparengė šių darbų technologinio (vykdymo) projekto, kuriame būtų numatyti sprendimai darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 Statybos darbai“ 43 punkto (statybos darbų technologijos projektas privalomas<...> atliekant statybos darbus veikiančių inžinierinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų teritorijose) reikalavimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00“16 punkto (redakcija, galiojusi iki 2011 07 01) bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ 43 punkto reikalavimus, 2008-01-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Regioninės tarnybos viršininko pareigybės nuostatų 4.1.4, 4.1.9 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms 2008-10-07 apie 13.40 val., Pušyno kelyje, ties namu Nr. 13, Vilniuje, vykdant neveikiančios orinės elektros perdavimo linijos gelžbetoninių atramų demontavimo darbus, į 1,5 metro aukštį nuleista demontuota gelžbetoninė atrama išsikišo į važiuojamąją kelio dalį, ir į gelžbetoninę atramą atsitrenkė A. M. vairuojamas automobilis Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nuo gauto smūgio toliau judėdama gelžbetoninė atrama atsitrenkė į UAB „Rytra“ vairuotojo O. C. dešinę veido pusę, dėl ko O. C. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešinio skruosto srityje su aplinkine poodine kraujosruva dešinės akies obuolyje, dešinio skruostikaulio lūžiu ir apatinio žandikaulio vainikinės ataugos lūžiu, A. M. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimais kaktos kairėje, kairiame smilkinyje, kraujosruvomis kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, taip pat buvo apgadintas A. M. priklausantis automobilis Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko A. M. buvo padaryta 3800 Lt turtinė žala.

V. K. teisme parodė, kad nepamena, kada sužinojo apie įvykį. Jį tyrė aplinkos darbų vadovas A. G.. Buvo pristatyti dviejų darbuotojų nušalinimo protokolai su įrašu apie rastas promiles ir pažeidimus, darbuotojai buvo nušalinti nuo darbo. Iki praeitų metų birželio mėnesio su šiuo įvykiu jis nebuvo susijęs. Projektas ir dokumentai rodo, kad darbai buvo baigti iki įvykio, kuris įvyko spalio mėnesį. Tai liudija projekto sąmatos, darbų atlikimo aktai, pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Jo kaip statybos darbų vadovo pareigos toje vietoje ir pasibaigė. Įvykis įvyko jam nežinant, jis įvykio negalėjo įtakoti ir numatyti. Technologijos projekto nebuvo paruošta, todėl kad „Statybos techninio reglamento STR Statybos darbai“ 44 punkte parašyta, kad tokio projekto nereikalinga rengti nesudėtingiems statiniams. Jokio reikalavimo iš užsakovo nebuvo, vyko tipiniai kasdieniniai darbai. Be jo G. V. ir M. K. buvo atestuoti darbų saugos klausimais.

Nukentėjusioji A. M. teisme parodė, kad spalio mėnesį važiavo iš sanatorijos su vaiku. Važiavo pagrindiniu keliu, savo puse, lėtai. Matė, kad dirba statybininkai, elektrikai. Iš toli matė gelžbetoninį stulpą, kuris atsitrenkė į jos mašiną. Teritorija nebuvo aptverta. Jos sūnus patyrė didelį smūgį ir pas psichologus iki dabar vaikšto. Ji patyrė smūgį, nieko nepamena. Pabudo, kai greitoji atvažiavo. Stulpas atsitrenkė į jos mašiną. Ji be sąmonės buvo. Važiavo savo puse, po to smūgis į stiklą. Buvo kažkokie automobiliai. Matyt ji apvažinėjo kažkokią mašiną. Negali dabar prisiminti to, kas buvo. Stulpas jai iš kairės pusės buvo. Jos pusėje stulpas buvo išlindęs. Galvoja, kad važiavo savo eismo juosta. Tas kelias buvo platus. Avariją ji pamena kaip per miglą. Tuo metu, kai ji važiavo ir stulpą lenkė, matė, kad darbininkai dirbo ir buvo ant kažkokios virvės stulpas pakabintas. Gavosi, kad jai bevažiuojant stulpas krito, ar trūko. Po to stulpas tabalavo pasviręs.

Nukentėjusysis O. C. teisme parodė, kad V. K. yra jo įmonės direktorius. Tą dieną vyko atramų demontavimas. Buvo užsakyta transporto priemonė, buvo vykdomi darbai. Prieš tai buvo demontuota viena atrama. Šią jis pasikrovė į transporto priemonę, kurią paliko už gyvenamojo namo. Jis priėjęs žiūrėjo demontuojamą stulpą. Švietė saulė, jis pamatė mašiną atvažiuojančią. Mašina atsitrenkė į stukpą. „Fordas“, kuris rovė atramas, stovėjo užvažiavęs ant žalios vejos 90 laipsnių kampu. Atrama susiūbavo, ir jis nespėjo pabėgti, gavo su atrama, pargriuvo, šalmas įtrūko. Moteris iš gyvenamojo namo atnešė marlės, šalto vandens. Buvo kruvina nosis, svaigo galva. Atvažiavo greitoji ir juos išvežė. Jis matė kaip vaikas iš ponios mašinos išlipo. Stulpas galėjo būti pakeltas, kad žmogui būtų patogu dirbti. Jo mašina už 80-100 metrų buvo palikta. Apie darbo pobūdį, saugą tuo metu niekas neinstruktavo. Jis pats savo nuožiūra saugojosi. Viskas įvyko staigiai. Ten dirbo keturi darbininkai. Jis bendravo su visais. Negali pasakyti, kas sakė, kada privažiuoti. Darbo vieta nebuvo aptverta. Jis buvo su šalmu, kiti darbuotojai taip pat. Tą dieną niekas nepadarė įrašo, kad kranas pastatytas teisingai, kad galima dirbti. Jį išvežė su greitąja, todėl apie kelionės lapo likimą nieko negali pasakyti.

Liudytojas L. L. teisme parodė, kad paties įvykio jis nematė. Jis su J. K. toliau kasė duobes. Reikėjo demontuoti seną liniją, atramas. M. K. nurodė tai daryti. Ta linija buvo neveikianti, tik atramos stovėjo. M. K. liepė važiuoti ir rauti, sakė atvažiuos transportas. Rašytinio nurodymo jokio nebuvo, liepė važiuoti ir viskas. Atsakingo asmens iš viso nebuvo. M. K. yra inžinierius, tai jo objektas buvo. Jie negavo jokių dokumentų išvažiuodami. Žurnale pasirašė už nurodymą, bet nurodymo negavo, nors turėjo būti išrašytas specialus nurodymas. Pasirašyti davė M. K., jis pasirašė. Įvykis buvo įvykęs, kai jis atėjo iš toliau. Stovėjo Osvaldas, šio veidas kruvinas, jam pasakė. kas įvyko. Po to atvažiavo A. G., M. K., apžiūrėjo įvykį. Greitoji atvažiavo, Osvaldą apžiūrėjo. Jis paaiškinimą parašė, kai grįžo. G. V. paaiškinimą prašė rašyti. V. tą objektą perdavė tvarkyti M. K.. Jis to negirdėjo, jam sakė tai Mykolas. Dirbant su transportu nurodymas turėjo būti. M. K. turėjo išrašyti nurodymą. Ankščiau M. K. arba G. V. išrašinėdavo. Tas, kas turėjo objektą, tas turi ir nurodymus išrašinėti. M. K. buvo objekto statybos darbų vadovas. Kranų darbų vadovas turėjo būti. Šiuo atveju niekas neleido kranui dribti.

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad buvo demontuojamos atramos ir įvyko tas nelaimingas atsitikimas. Jis negali spręsti kas kaltas, kad taip įvyko. Visi kalti, kurie šiame procese dalyvavo. G. V. buvo tuo laiku grupės vadovas. Jis iš šio gavo užduotį, nes G. V. gavo transportą ir pasakė pabaigti linijos demontavimą. Jis tuo laiku buvo Vilniuje. Tą pačią dieną iš ryto jis toliau užduotį perdavė telefonu darbininkams, kad šie nevažiuotų dirbti į Santariškes, o važiuotų į Pušyno kelią. Jis sakė, kad atvažiuos ir pradės darbus. Vėliau jam paskambino K., kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Buvo jau pietūs. Iki pietų brigada turėjo nedirbti. Jis atvažiavo į vietą jau po autoįvykio. Matė mašiną sudaužytą, jau buvo ir greitoji atvažiavusi. Atvažiavęs paskambino G. V., pranešė apie įvykį. Jis kaip grupės vadovas privalėjo jam pranešti. Pats jokių dokumentų nerašė, paaiškinimų nerinko. Tuo metu atvažiavo A. G., kuris patikrino darbo vietą, patikrino žmonių būklę. Nurodymą jis turėjo atsivežęs, prieš išvažiuodamas įsidėjo į mašiną. Širvintose nurodymą surašė. Nurodymas buvo įsegtas į nurodymų žurnalą ir ten turėjo būti. Jis nežino, kada buvo priimti šito objekto darbai. Negali pasakyti, ar darbai buvo fiksuojami kaip nebaigti. G. V. galėjo būti šio objekto statybos darbų vadovu. Atsakingas už objektą gali duoti leidimą kranui dirbti. L. L. turėjo pažymėjimą, galėjo leisti kranui pradėti darbą. Į objektą G. V. nebuvo atvažiavęs. V. K. su visais objektais turėjo ryšį, atvykdavo tikrinti atliktų darbų kokybę, žmonių saugos reikalavimus. Technologinio projekto nėra buvę per darbo praktiką. Į nurodymą yra įrašomi saugos reikalavimai. Kranų darbų vadovas atsakingas už saugų darbą. Ant nurodymo būna parašyta, kas yra kranų darbų vadovas. Jis nuro, bet nepranešė tam asmeniui, kad jis yra paskirtas kranų darbų vadovu. Jis vežė nurodymą. Darbininkai negalėjo pradėti darbo be nurodymo. Nurodyme turėjo pasirašyti visi asmenys, kurie yra objekte, jie yra instruktuojama dėl saugos. Darbuotojus instruktuoja darbų vykdytojas instruktuoja. Pagal darbų priėmimo aktą jis turėjo būti atsakingas už trūkumų pašalinimą. Jis sulaukė skambučio dėl transporto, persiuntė žmones į šitą objektą, o pats važiavo rašyti nurodymo.

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad įvykus eismo avarijai J. J. dirbo su autokranu, buvo demontuojamos atramos. Į atramą atsitrenkė važiuojanti mašina. Įvykio jis nematė. Jam buvo pranešta, kad atsitiko avarija. Atvykus tikslas buvo įvertinti patį įvykį, įvertinti darbuotojų darbą ir subrangovų darbą, saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi. Daug priežasčių buvo, dėl ko tas įvykis ir įvyko. Darbuotojai dirbdami objekte demontuojant atramą neįvertino paties proceso, kad atrama gali išsikišti į važiuojamąją kelio dalį. Nukentėjo O. C., kuris pats yra atestuotas darbuotojas, turėjo laikyti nuo darbo vietos tam tikru atstumu. O. C. pažeidė saugos ir sveikatos taisykles, turėjo laikytis atstumo, tačiau jo nesilaikė. Vairuotoja, važiuodama automobiliu, taip pat turėjo laikytis kelių eismo taisyklių. Nebuvo darbų vadovo darbo vietoje, nebuvo nurodymo. Darbai neturėjo būti vykdomi, turėjo būti laukiama, kol atvažiuos į darbo vietą darbų vadovas, įvertinta darbo vieta, kurioje dirbama. Manoma, kad M. K. darbų vadovu buvo skirtas. Su M. K. įvykio vietoje jis bendravo, norėjo pamatyti nurodymą, bet šis jam nebuvo parodytas. Atsako darbų vadovas, kuris įvertina darbo vietą, visus pavojus. Autogrąžto mašinistas taip pat turi atsakomybę. Darbų vadovas turi vertinti, reikalinga ar nereikalinga aptverti. Kranu dirbi turi suteikti leidimą kranų darbų vadovas. Kadangi nebuvo nurodymo, kur surašoma, kas darbų vadovas, kranų darbų vadovas, tai jie kranų darbų vadovo nenustatė. Už krano pastatymo vietą atsako kranistas. Kelionės lape pasirašomas ir įforminamas leidimas. Konkrečiame objekte yra atsakingas darbų vadovas, tai numato pareiginė instrukcija.

Liudytojas P. V. S. teisme parodė, kad jis įmonėje buvo gamybos direktoriu. Kai įvykis buvo, jis jau nebedirbo. Jis buvo pasirašęs susitarimą su „Rytų skirstomaisiais tinklais“. Darbai buvo atlikti. Buvo sutartis dėl darbų atlikimo Pušyno kelyje rekonstrukcijos. Rekonstrukcija ankščiau buvo statybos darbai, dabar nebe. Darbų vykdymas buvo perduodamas vienam iš regionų, o regionas perduodavo savo ruožtu laisvam grupės vadovui. Šie darbai buvo Vilniaus regionui perduoti. Įpareigojimų nebuvo rašytinių, žodiniai buvo. V. K. yra regiono vadovas. Jis paskyrė darbus Širvintų grupei pagal užimtumą. Širvintų grupės vadovas buvo G. V.. Šis prisiima tą visą darbą, turi savo grupėje inžinierius, kuriems perduoda. M. K. buvo vienas jų. G. V. gali pats imtis vadovavimo. Technologinio projekto niekas nedaro tokiems darbams.

Liudytojas G. V. teisme parodė, kad buvo papildomi darbai skirti pabaigtam objektui. „Elektros tinklai“ rado pinigų ir per Širvintų grupę vykdė tuos darbus. Sutvarkius kabelinę liniją buvo demontuojama likusi oro linija, kurioje įvyko įvykis. Jis įvykio nematė, nebuvo įvykio vietoje. Už darbus atsakingas buvo inžinierius M. K., kuris buvo paskirtas žodiniu nurodymu, t. y. jo pasakymu prieš tų darbų pradžią. Atramų demontavimui reikalingas darbų nurodymas, pagal kurį vykdomi darbai. Nurodymus rašo darbų vadovas. M. K. turėjo surašyti nurodymą prieš darbų pradžią. Kiek jam žinoma, nurodymas nebuvo surašytas. Be nurodymo negalėjo dirbti darbuotojai. Jis kontroliavo rezultatą ir dokumentaciją. Iš savo tiesioginių viršininkų, tai yra iš Vilniaus regiono valdžios gavo pavedimą. Širvintų grupės patalpose būdavo langelis, būdavo paimami projektai ir daromi. Praktikje būdavo ir techniniai projektai, kur visi instruktuojami. Darbams instruktuojama išrašant nurodymą ir jame nurodoma, kas yra instruktuojama. M. K. jam sakė, kad darbų vykdytojas tą dieną buvo L. L.. Mėnesį laiko saugomi nurodymai Širvintų grupėje. Jis atsakingas už Širvintų grupės veiklą, tačiau nurodymo likimo nežino. Kol vyko tyrimas, tas nurodymas buvo. Kai atnaujintas tyrimas buvo, tai nurodymas jau dingęs buvo.

Liudytojas J. J. teisme parodė, kad privažiavęs prie stulpo jį demontavo. Jam pasakė stulpą paguldyti, ir jis paguldė stulpą ant pievutės, monteriai ėjo atsukinėti geležius. Tuo tarpu jis buvo prie mašinos pulto. Kalbėjo su Osvaldu, kad atsuk tas atramas šis privažiuos. Osvaldas ėjo prie mašinos, iš karto turėjo tą stulpą pakrauti į mašiną. Osvaldas pradėjo mojuoti rankom. Mašina iš dešinės pusės į kairę kelio pusę metėsi ir atsitrenkė į stulpą. Stulpas atsitrenkė į kėbulo atrtamą, šoktelėjo į viršų, suveikė krano stabdžių mechanizmas. Nuo inercijos pasisuko pati strėlė ir šios trajektorija pasidarė kitokia. Tada stulpas siūbavo virš mašinos, atsitrenkė į Osvaldą. Jis nežino, kas davė leidimą pradėti krano darbus. Tokio leidimo nereikėjo, nes stulpai buvo be laidų, be įtampos. Brigadininkas davė leidimą pradėti dirbti. Neatsimena vardo brigadininko. Jis savavališkai nieko nedarė, jam nurodė. Krano darbo teritoriją privalo aptverti darbdavys. Monteriai, kurie montuoja tuos stulpus, išrenka, kur geriau ir jam pasako, kaip dėti stulpą, kaip jiems patogiau. Monteriai liepė ten stulpą guldyti, liepė iškišti į gatvę. Kaip jam pasakė paguldyti tą stulpą, taip jis ir padarė.

Ludytojas J. K. teisme parodė, kad jie susirinko Širvintose, buvo paskyrimas dirbti į Vilnių. Nuvažiavo į Vilnių, į darbo vietą ir pradėjo dirbti. Nebuvo jokio rašytinio nurodymo, vyresnio nebuvo paskirta. Kiekvienas pasiskirstė darbus ir dirbo. Dviese rovė atramas, o jie iškasinėjo duobes. Kaip įvykis įvyko jis nežio, jo tiksliai ir nematė. Jis ėjo per kelią ir vos spėjo pasitraukti nuo stulpo. Niekaip nesuprato, kas ir kaip įvyko. Atsikėlė O. C., šio veidas buvo sumuštas, bėgo kraujas. Matė mašiną dešinėje pusėje, stiklas priekinis sudaužytas. Jis paskambino greitajai pagalbai. Po to M. K. paskambino, kad įvykis įvyko. Kai pradėjo darbus, M. K. nebuvo darbo vietoje. Atvažiavo Greitoji pagalba, po to policija, jie baigė darbus. M. K. buvo darbų vadovas, dėl to M. K. jis ir skambino. Ten daugiau nieko nebuvo iš inžinierių. Darbininkas neturėjo teisės vadovauti. Tokia tvarka buvo. M. K. davė nurodymą vykti į objektą. Buvo pasakyta nuvykti ten ir dirbti. Technika buvo samdoma. Grįžus į bazę vakare liepė pasirašyti, tikriausiai G. V. ir M. K.. Jie pasirašė ant nurodymo. Iki darbų pradžios su M. K. jis nekalbėjo telefonu, šis nesakė, kad jie nedirbtų.

Teisiamojo posėdžio metu apkslaustas specialistas T. D. parodė, kad jo pateikta išvada nesikeičia. Darbams atlikti buvo reikalingas statybos darbų technologijos projektas, senas pavadinimas darbų vykdymo projektas. Nuostatuose yra parašyta, kokiais atvejais jis būtinas. Gatvė aiškiai buvo ne įmonės teritorija, todėl nėra abejonės, kad projektas turėjo būti padarytas. Tą patį patvirtina ir liudytojai, tik jie vadiną šitą daiktą technologinėm kortom. Tai yra tas pats. Byloje buvo viena technologinė korta įdėta, tik joje nėra sprendinių kaip saugiai dirbti gatvėje. Toje kortelėje nebuvo parašyta, kaip užtikrinti trečiųjų asmenų saugą gatvėje. Technologinę kortelę daro rangovas, šiuo atveju Širvintai turėjo pasidaryti. Jeigu pievoje, tai ji būtų tikusi, o gatvėje – ne. Atliekant tyrimą geros kortelės jis nematė. Darbdavys turėtų įteisinti, patvirtinti ir duoti darbininkams projektą pasirašyti, kad šie dirbtų pagal tą kortelę. Projektas reikalingas tam, būtų žinoma, kaip saugiau dirbti. Kiekvienoje vietoje kažkas keičiasi, skirtingi pavojingi veiksniai, skirtingos aplinkybės įvairios. Statyboje viską skiriasi, todėl arba projektuojama originali kortelė, arba taikoma tipinė. Nuo projekto iki iki darbininkų, kurie dirba tuos darbus, turėtų būti visa grandinė. Darbininkai dirbo savieiga, kaip kas supranta, taip tas dirba. Suprojektuota nebuvo. Jeigu darbininkai nesupažindinti, tai nėra tikslo. Jeigu aprašas yra, tai darbininkas privalo dirbti pagal projektą. Jeigu darbai atitinkaaprašą, tai tam žmogui jokių pretenzijų nėra. Atsako tas, kas dirbo ne taip, kaip suprojektuota. Kai nieko nėra suprojektuotya, tai labai sudėtinga spręsti. Šiuo atveju svarbu, kas turėjo darbininkus instruktuoti darbo vietoje. Sistema tokia, kad padarius projektą, jį patvirtina darbdavys, projektas tampa norminiu aktu, su kuriuo darbininkus reikia supažindinti. Jeigu visa šita grandinė tinkamai įvykdyta ir darbininkai net pasirašo, tai yra tik tikimybė, kad įvykis neįvyks, nes darbininkai vis tiek gali dirbti savaip. Instruktuoja dėl darbų saugos tas, kam paveda paprastai padalinio vadovas. Kontroliuoti darbų saugą turėtų padalinio vadovas ar tie, kuriems darbdavys paveda tai daryti. Darbdavio pavedimas tūri būti įformintas. Statybos atveju darbų saugą privalo užtikrinti darbų vadovas.

Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo apie įvykį matyti, kad 2008 m. spalio 7 d. 13.42 val. gautas pranešimas, kad Pušyno kelias 25, Vilniuje, ant važiuojančio automobilio „Ford“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukrito remontuojamas stulpas, nukentėjo moteris (t. 1, b. l. 21).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, Pušyno kelias g. 13, Vilnius, ir automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); protokole konstatuojama, kad betoninė atrama (stulpas) į važiuojamąją kelio dalį išlindęs 1,40 m atstumu. Automobilio Ford Mondeo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priekinės kairės pusės durelės sulenktos, sudaužytas stiklas, sudaužytas priekinis stiklas, sulenktas stogas, nežymiai įlenktos galinės kairės pusės durelės (1 t., b. l. 5-14).

Iš darbų saugos specialisto išvados matyti, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad nebuvo imtasi tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų gelžbetoninių atramų demontavimo Pušyno gatvėje atveju, kaip tai numatyta (Darboviečių įrengimo statybvietėse) nuostatų [4] 43 p., o detaliai nustatyti tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmą pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima. Gelžbetoninių atramų demontavimo darbai Pušyno gatvėje, Vilniuje neatitiko (Darboviečių įrengimo statybvietėse) nuostatų [4] 43 p. reikalavimų apie tai, kad, jei pastato ar statinio griovimas gali sukelti pavojų, privalo būti imtasi tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų, ir tai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą (1 t., b. l. 154-157).

Iš darbų saugos tyrimo papildomos specialisto išvados matyti, kad įvertinus papildomai pateiktą medžiagą liko nepakitusi specialisto išvada, jog tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad nebuvo imtasi tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų gelžbetoninių atramų demontavimo Pušyno gatvėje atveju, kaip tai numatyta (Darboviečių įrengimo statybvietėse) nuostatų [4] 43 p. Gelžbetoninių atramų demontavimo darbai Pušyno gatvėje, Vilniuje neatitiko (Darboviečių įrengimo statybvietėse) nuostatų [4] 43 p. reikalavimų apie tai, kad, jei pastato ar statinio griovimas gali sukelti pavojų, privalo būti imtasi tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų, ir tai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą (1 t., b. l. 162-164).

Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad A. M. buvo padaryta nubrozdinimai kaktos kairėje, kairiame smilkinyje – paveikus šiurkštų nelygų paviršių turėjusiais daiktais, kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje – paveikus kietą buką paviršių turėjusiu daiktu; tikėtinai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-10-07). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, šiuo konkrečiu atveju bendro ar profesinio darbingumo praradimas nevertinamas (1 t., b.l. 172).

Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad O. C. padaryta odos nubrozdinimas dešinio skruosto srityje su aplinkine poodine kraujosruva bei kraujosruva dešinės akies obuolyje. Nustatytas sužalojimas padarytas veikiant kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2008-10-07, ir vertinamas nežymių sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 183-184).

Žemesnės instancijos teismas

Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad atlikus pakartotinį tyrimą konstatuota, kad O. C. buvo padarytas odos nubrozdinimas dešinio skruosto srityje su aplinkine poodine kraujosruva, kraujosruva dešinės akies obuolyje, dešinio skruostikaulio lūžiu ir apatinio žandikaulio vainikinės ataugos lūžiu. Nustatytas sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2008-10-07. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl skruostikaulio lūžimo bei apatinio žandikaulio vainikinės ataugos lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui. Nustatyto sužalojimo pobūdis bei išsidėstymas nukentėjusiojo padėties, sužalojimo padarymo jam metu, nenurodo. O. C. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesudaro 30% bendro ar profesinio darbingumo praradimo (1 t., b. l. 197-198).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu R. M. pateikė raštą dėl informacijos pateikimo, susitarimą dėl investicinių projektų darbų atlikimo, paraišką rekonstrukcijos užsakymų vykdymui (2 t., b. l. 12-18).

Iš Susitarimo dėl investicinių projektų darbų atlikimo Nr. 62262/5/140 Nr. 20240/570/49 matyti, kad UAB „Rytų skirstomiojei tinklai“ (užsakovas) sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rekonstravimo darbų atlikimo objekte 0,4kV OL nuo PP-5730 L-Kalvarijų ir 0,4kV OL nuo TR-1167 L-Pušyno kelias į KL. Darbai turėjo būti atlikti laikotarpyje tarp 2007-11-22 iki 2007-12-20 (t. 2, b. l. 15-16; t. 4, b.l. 4-5).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu G. V. pateikė nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnalą (2 t. b. l. 22, 26-27).

Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad 2011-09-26 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. K. atžvilgiu nesurinkus pakankami duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. (2 t., b. l. 53-55)

Žemesnės instancijos teismas

Iš Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regioninės tarnybos viršininko 2007-11-22 potvarkio matyti, kad už 2007-11-22 d. sutarties Nr. 62262/5/140 įvykdymą atsakingu paskirtas Širvintų grupės vadovas G. V.; statybos darbų vadovu skirtas VRT pavaduotojas V. K. (3 t., b. l. 35).

Iš 2004-12-31 darbo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. matyti, kad pastarasis buvo priimtas teritorinės grupės vadovo pareigoms (t. 3, b. l. 44-46). 2008-01-07 pervestas į Vilniaus regioninės tarnybos viršininko pareigas (t. 3, b. l. 47).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ regioninės tarnybos viršininko paregybės nuostatų matyti, kad regioninės tarnybos viršininkas atsako už darbų saugą ir aplinkosaugą; už darbuotojų saugos ir aplinkosaugos, priešgaisrinės bei civilinės saugos reikalavinų vykdymą, dabo tvarkos taisyklių laikymąsi (4.1.4 ir 4.1.9 punktai) (t. 3, b.l. 51, 52).

Iš kitų pareiginių instrukcijų ir nuostatų matyti jas pasirašiusių asmenų atsakomybė darbų saugos srityje: O. C. (1 t., b. l. 112-115), J. J. (1 t., b. l. 118-121), M. K. (1 t., b. l. 143-145), G. V. (3 t., b. l. 40-42),

Iš Darbuotojų atestavimo komisijos 2008 m. sausio 15 d. protokolo ir kvalifikacijos atestato matyti, kad V. K. suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos specialiųjų darbų vadovo pareigas, atestatas galioja iki 2011 m. lapkričio 13 d. (t. 3, b. l. 53, 54).

Iš 2007 m. gruodžio mėnesio 0,4kV OL nuo PP-5730 L-Kalvarijų ir 0,4kV OL nuo TR-1167 L-Pušyno kelio demontavimo atliktų darbų akto matyti, kad demontuota: 0,38kV vienstiebės g/b atramos, 14vnt; 0,38kV OL g/b su ramsčiu atramos, 8vnt; 0,38kV OL g/b su dviem ramsčiais atrama,1vnt (t. 4, b.l. 17-18).

Iš 2007 m. gruodžio 29 d. objekto 0,4kV įtampos OL nuo PP-5730 L-Kalvarijų ir nuo TR-1167 L-Pušyno kelio rekonstravimas į kabelio liniją Kalvarijų/Pušyno g.,Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti akto matyti, kad komisija pripažino, jog objektas tenkina nustatytus reikalavimus ir tinkamas naudoti (9 p.) (t. 4 , b.l. 146-147).

Iš 200-04-02 techninio įvertinim akto matyti, kad komisija patikrinusi TR 1167–L Pušyno k. rekonstrukciją nustatė trūkumus, kurie ištaisyti 2008-04-15 (t. 3, b. l. 59-61, t. 4 , b. l. 49-51).

V. K. byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį. Šios teisės normos pagrindu atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Būtini šio nusikaltimo objektyvūs požymiai - tai veika, kilę pavojingi padariniai ir priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikalstama veika šiuo atveju pasireiškia darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu. Pavojingi padariniai – tai nelaimingas atsitikimas žmonėms, turtui, kilusi avarija ar kitokie sunkūs padariniai. Pagal baudžiamojo kodekso 176 straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų lydimieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, teismas privalo spręsti, ar tų pareigų buvo laikomasi. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-267/2009, 2K-134/2010,2K-221/2011 ir kt.).

Vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas nustatė, kad 2008-10-07 apie 13.40 val., šalia Pušyno kelio, Vilniuje, vykdant neveikiančios oro elektros perdavimo linijos gelžbetoninių atramų demontavimo darbus įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu į nuleistą demontuojamą gelžbetoninę atramą, kuri išsikišo į važiuojamąją kelio dalį, atsitrenkė A. M. vairuojamas automobilis „Ford Mondeo“, dėl ko A. M. patyrė sužalojimus, įvertintus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo stipriai apgadintas A. M. vairuojamas ir jai priklausantis automobilis „Ford Mondeo“, nuo smūgio judėdama gelžbetoninė atrama atsitrenkė į šalia buvusio O. C. veidą, dėl ko O. C. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokią tiesą byloje patvirtina teisme apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, tyrimo protokoluose užfiksuotas eismo įvykio faktas ir jo aplinkybės, specialistų išvados apie padarytus sužalojimus ir kilusias pasekmes. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad dėl įvykio galimai buvo sužalotas ir kartu su A. M. automobilyje važiavęs jos sūnus, tačiau nesant kaltinimo dėl to teismas šios aplinkybės nenustatinėjo ir nevertino. Tokiu būdu byloje teismas nustatė ir patvirtino kilusias pasekmes – avariją ir jos metu padarytus sužalojimus nukentėjusiems asmenims.

Darbų saugos specialistas atlikęs įvykio vietoje vykdytų gelžbetoninių atramų demontavimo darbų saugos tyrimą konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo tai, kad nebuvo imtąsi tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų atramų demontavimui Pušyno gatvėje, kaip tai numatyta „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ 43 p., vykdomi demontavimo darbai neatitiko minėtų nuostatų 43 p. reikalavimų. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ 4 priede dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų statybvietėse 43 punkte numatyti privalomai taikomi reikalavimai griovimo darbams: 43.1. punktas privalomai reikalauja imtis tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos, jei pastato arba statinio griovimas gali sukelti pavojų; 43.2. punktas įpareigoja griovimo darbus planuoti ir atlikti tik kompetentingam asmeniui prižiūrint. Teisme apklaustas darbų saugos specialistas T. D. nurodė, kad oro linijos gelžbetoninių atramų demontavimo darbaio atitiko griovimo darbų kategoriją, darbai buvo vykdomi svetimoje teritorijoje, todėl darbams vykdyti buvo privalomas technologinis projektas, kuriame numatomi konkretūs sprendiniai bei priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą. Toks reikalavimas kyla remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtintų „Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 Statybos darbų“ 43 punkto nuostatomis, galiojusiomis įvykio metu. Jose buvo numatyta, kad statybos darbų technologijos projektas privalomas statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant ypatingus statinius, statinius saugomose teritorijose, statinius apsaugos zonose, nustatytose įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, taip pat atliekant statybos darbus sudėtingomis sąlygomis, veikiančios įmonės (kito objekto) ar veikiančių inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų teritorijose bei tretiesiems asmenims priklausančiuose sklypuose, taip pat atliekant žemės darbus greta esamų statinių, po vandeniu, po žeme ir pan. Statybos darbų technologijos projektą rengia rangovas, arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui. Teismas nustatė, kad Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regioninės tarnybos viršininko 2007-11-22 potvarkiu V. K. buvo paskirtas 2007-11-22 d. sutarties Nr. 62262/5/140 statybos darbų vadovu. Ši aplinkybė patvirtina, kad būtent V. K. buvo atsakingas tiesiogiai ar pavesdamas tai daryti kitiems asmenis už technologijos projekto paruošimą vykdant darbus pagal 2007-11-22 d. susitarimą Nr. 62262/5/140 dėl planinių rekonstravimo darbų atlikimo tiesiant elektros kabelio liniją Pušyno kelyje. Pagal minėtą susitarimą statybos montavimo darbai turėjo būti baigti iki 2007-12-20. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad formaliai statybos objektas buv pripažintas tinkamu naudoti 2007-12-27 surašytu aktu, nors nustatyti darbo trūkumai buvo taisomi iki 2008-04-15 dienos. Visgi įvertinus liudytojų, įvykio dieną atlikusių darbo funkcijas minėtame objekte, parodymus teismas pripažįsta, kad statybos griovimo darbai pagal minėtą susitarimą vyko ir toliau, o būtent įvykio dieną. Apklaustas teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ Širvintų regioninės grupės vadovas G. V. parodė, kad papildomi darbai pabaigtam objektui vyko radus finansines lėšas, todėl gacus pinigų ir transportą Širvintų grupės darbininkai toliau vykdė oro linijos demontavimo darbus. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad įvykio metu demontavimo darbai vyko pažeidžiant minėtas „Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 Statybos darbų“ nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00“ įvykio metu galiojusias 16 punkto nuostatas, leidžiančias pradėti statinio statybos (tame tarpe ir statyboms darbams priskiriamus griovimo) darbus tik parengus darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti sprendimai darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Teismas pripažįsta, kad už technologijos projekto paruošimą buvo atsakingas V. K., todėl pripažįsta jo neteisėtus veiksmus.

Nustačius darbų saugos norminių aktų pažeidimus ir kilusius padarinius teismas toliau vertino ir nustatinėjo šių dviejų inkriminuotos veikos objektyvių požymių priežastinį ryšį. Teisme apklaustas specialistas T. D. patvirtino, kad technologijos projekto paruošimas darbams tėra tik sąlyga, mažinanti nelaimingo atsitikimo riziką. Specialistas teisme nurodė, kuo nėra pagrindo abejoti, kad padarius technologijos projektą, kurį patvirtina darbdavys, su projektu būtina supažindinti visus darbų organizacinės ir tiesioginio vykdymo stadijose dalyvaujančius asmenis. Net tinkamai įvykdžius visus šiuos reikalavimus nelaimingas atsitikimas vis tiek gali įvykti, nes darbininkai gali dirbti savaip, t. y. nevykdydami numatytų darbo saugos reikalavimų. Ši aplinkybė ir priežastini ryšio teisės teorija leidžia pripažinti, kad šiuo atveju technologinio projekto nebuvimas įtakojo nagrinėjamą nelaimingą atsitikimą, bet nelėmė jo kilimo. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad tarp V. K. neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra netiesioginis priežastinis ryšys, kuris nėra pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal baudžiamojo kodekso 176 straipsnį realizuoti. Ištyręs įrodymus teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju dėl darbų saugos reikalavimų vykdymą buvo tiesiogiai ir vien tik atsakingas paskirtas statybos darbų vadovu V. K.. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad didesnę atsakomybę dėl objekte padarytų saugaus darbo pažeidimų turėtų būti atsakingas tiesioginis vykdytų darbų vadovas, o būtent davęs užduotį darbams asmuo. Byloje nustatyta, kad statybos darbai pagal 2007-11-22 d. susitarimą dėl investicinių projektų darbų atlikimo buvo pavesti Širvintų regininei grupei, kurios vadovą G. V. jo pareiginė instrukciją taip pat įpareigojo vykdant funkcijas užtikrinti saugų darbą (2.12. p.), atsakyti už saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimus (4.6. p.). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad būtent G. V. vairuotojo O. C. kelionės lape atžymėjo ir parašu tvirtino įrašą, kad 2008-10-07 „Kranas pastatytas teisingai. Kranininkas ir stropuotojai instruktuoti. DIRBTI SU KRANU LEIDŽIAMA“ (1 t., b. l. 86). Be to, teismas įvertinęs liudytojų G. V., M. K., P. V. S., J. K. ir L. L. parodymus nustatė ir pripažįsta, kad gelžbetoninių atrtsmų demontavimo darbų organizavimas ir priežiūra, taip pat jų kontrolė įvykio dieną buvo pavesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus regioninės tarnybos Širvintų grupės vyresniajam inžinieriui M. K.. Pareiginiai nuostatai vykdant M. K. funkcijas įpareigojo jį vykdyti pačiam ir reikalauti iš pavaldžių darbuotojų laikytis saugos ir sveikatos darbe, saugos norminių aktų, saugos instrukcijų reikalavimų (2.17. p.), taip pat prisiimti atsakomybę už darbuotojų saugos bei civilinė saugos reikalavimų vykdymą, darbo tvarkos taisyklių laikymąsi (4.3. p.). M. K. apklaustas teismui teigė neleidęs dirbti darbininkams iki pats atvyks į objektą, tuo patvirtindamas teismo nustatytą aplinkybę, kad jis buvo atsakingas už saugų darbą ir nurodymo darbininkas pateikimą bei supažindinimą pasirašytinai iki darbų pradžios. Tyrimo metu ir teisme nebuvo galimybės įvertinti rašytinį nurodymą atliekamiems darbams, kuriame privalomai turėjo būti įrašytas ir tiesioginis darbų vadovas. Rašytinis nurodymas, kurį patvirtina registracijos žurnalo įrašai, dingo nenustatymos aplinkybėmis. Remiantis L. L. ir J. K. parodymais teisme nustatyta aplinkybė, kad rašytinį nurodymą darbininkai pasirašė tik po įvykio, grįžę į Širvintų bazę, tai daryti juos vertė G. V. ir M. K..

Šios aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo, kuriuos specialistas įvertino ir teismas pripažino kaip tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos nebuvimą, nelaimingo įvykio metu buvo tiesiogiai atsakingas ne V. K., bet kitas asmuo, rašytiniame nurodyme įvardintas kaip darbų vadovas ar vykdytojas. L. L. teisme parodė, kad statybos objektas, kuriame jie dirbo, buvo M. K., šį objektą M. K. perdavė G. V.. M. K. teisme teigė, kad G. V. gavo transportą ir jam davė komandą pabaigti oro linijos demontavimo darbus; jis telefonu davė nurodymą darbininkas vykti į Pušyno kelią. A. G., kuris įmonėje buvo atsakingas už darbų saugos reikalavimų ir darbo vietų kontrolę, buvo atvykęs į įvykio vietą ir tyrė įvykio aplinkybes, teismui nurodė, kad tikėtina, jog minėto objekto darbų vadovu buvo skirtas M. K.. G. V. teisme parodė, kad atsakingu už darbus minėtame objekte jo žodiniu nurodymu buvo M. K.. Liudytojas J. K. teisme parodė, kad M. K. davė nurodymą vykti į objektą. Teismo įvertintų tokių duomenų ir jau minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti prielaidą, kad tiesioginiu darbdavio paskirtu darbų vadovu ar atsakingu vykdytoju dėl gelžbetoninių atramų demontavimo Pušyno kelyje galėjo būti M. K., kurio atžvilgiu prokuroras ikiteisminį tyrimą byloje nutraukė nesurinkęs pakankamai duomenų, pagrindžiančių šio asmens kaltę. Teismas nustatė, kad neesant šiuo atveju būtinam pagal teisės normų reikalavimus technologijos darbų projektui būtent tiesioginis įvykio metu atliekamų darbų vykdytojas ar vadovas buvo atsakingas už saugos darbe norminių aktų padarytus pažeidimus ir tarp tokio asmens veikos bei kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Toks asmuo atitinka baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo specialų subjektą, t. y. darbdavio įgaliotą asmenį, ir tai akivaizdžiai nebuvo V. K.. Be to, teismas nustatė, šiuo atveju neigiami padariniai atsirado kaltininkui veikiant nusikalstamo nerūpestingumo forma. Nusikaltimo, padaryto dėl nusikalstamo nerūpestingumo pagrindą sudaro asmens sąmoningas ir valingas poelgis, pasireiškiantis veikimu arba neveikimu. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame Kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ne kaltinamasis V. K., bet tiesiogiai už objekte vykstančius darbus atsakingas asmuo turėjo ir galėjo numatyti, jog dėl elementarių ir neleistinų darbuotojų veiksmų, sąlygojusių gelžbetoninės atramos išsikišimą į važiuojamąją dalį, kils pavojingi padariniai.

Tokiu būdu įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą teismas nors ir nustatęs kaltinamojo V. K. neteisėtus veiksmus, nenustatė jo kaltės, subjekto ir priežastinio ryšio būtinų požymių, todėl neturi pagrindo pripažinti, kad jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl priverstas jį išteisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 176 str.1d. požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 328 str. 1 d. 4 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. pareiškė 50 000 litų (t. 1, b. l. 168), nukentėjusysis O. C. 120 000 litų (t. 1, b. l. 180) civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl einančių savo darbiones (tarnybines) pareigas darbuotojų kaltės, privalo atlyginti samdantis darbuotojus asmuo. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu šie asmenys veikia atitinkamo juridinio ar fizini asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Šiuo atveju civilinis ieškinys byloje buvo pareikštas kaltinamajam V. K., kurio atžvilgiu teismas byloje priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p. nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais.

Tyrimo metu kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, buvo paimtas nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnalas. Žurnalo įrašų kopijos yra byloje, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus žurnalas grąžintinas pagal priklausomybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus regioninės tarnybos Širvintų grupei.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 ir 303 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamoj nusižengimo požymių.

A. M. 50 000 (penkiasdešimties tūkstančių) litų ir O. C. 120 000 (vieno šimto dvidešimties tūkstančių) litų civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnalą grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus regioninės tarnybos Širvintų grupei (jos atstovui).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas