Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretysis asmuo Kauno miesto apylinkės teismas, dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo, padėties, buvusios iki pažeidimo, atstatymo bei padarytos žalos atlyginimo (Nr.2-2282-34/2005).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, (tretysis asmuo Kauno miesto apylinkės teismas), prašydamas pripažinti jo konstitucinių teisių pažeidimą, atstatyti buvusią iki pažeidimo padėtį ir įpareigoti atsakovą priversti K. T. paneigti paskleistas ir tikrovės neatitinkančias žinias, pripažinti, kad ieškovui buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, ir priteisti 210 262,66 Lt žalos atlyginimą. A. B. nurodo, kad žinios apie jį buvo paskleistos 1996-05-14 pareiškime Kauno m. apylinkės prokurorui, dėl ko iškelta A. B. baudžiamoji byla. Kauno m. apylinkės teismas 2000 m. spalio 31 d. sprendimu iš dalies patenkinęs jo ieškinį (c.b. Nr. 2-5566/2000), įpareigojo atsakovą K. T. raštu paneigti Kauno m. apylinkės prokurorui paskleistas apie A. B. tikrovės neatitinkančias žinias, priteisė iš atsakovo K. T. 4000 Lt neturtinės žalos ir 210,66 Lt teismo išlaidų, tačiau šis teismo sprendimas nėra įvykdytas. Vykdomasis raštas dėl Kauno miesto apylinkės teismo kaltės buvo išsiųstas 2002-04-12, nors teismo sprendimas įsiteisėjo 2000-11-14, teismas nepagrįstai vilkino termino atsakovui nustatymą įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką. Nurodytoje civilinėje byloje teismas 2003 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paskelbė atsakovo K. T. paiešką ir 2004-04-05 atsakovas buvo surastas, kuris atsisakė įvykdyti teismo sprendimo įpareigojimą ir paneigti paskleistas žinias. Teismas 2003 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė terminą atsakovui įvykdyti teismo sprendimą, tačiau atsakovas įpareigojimo neįvykdė, todėl teismas 2004 m. kovo 23 d., 2004 m. rugpjūčio 9 d., 2005 m. vasario 1 d. nutartimis paskyrė atsakovui baudas ir nustatė naują terminą įvykdyti teismo sprendimą. Tokiais veiksmais teismas tik vertė ieškovą mokėti vykdymo išlaidas, baudė už reikalavimą įvykdyti teismo sprendimą, vertė atsisakyti jo įvykdymo, nes atsakovas, neturėdamas lėšų, nemokėjo paskirtų teismo baudų, iš jo negalima išieškoti teismo sprendimo vykdymo išlaidų. Teismo paskirtos baudos neefektyvios, teismo sprendimas neįvykdytas. Kauno m. apylinkės teismas ir kiti teismai netaikė prievartinių sankcijų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, ir netaikė CK 2.24 straipsnyje numatytų sankcijų. Teismai suteikė privilegijas atsakovui ir leido jam neįvykdyti teismo sprendimo, savo neveikimu pažeidė ieškovo teisėtus interesus, todėl Lietuvos Respublika (valstybė) turi atlyginti ieškovui 110 262,66 Lt žalą, kurią sudaro teismo sprendimu priteista moralinė žala ir teismo išlaidos, turėtos pašto išlaidos nuo 2000 m. susirašinėjant su įvairiomis valstybės institucijomis, bei teismo nutartimis ieškovo naudai priteistos baudos, taip pat teismo priteistas 100 000 Lt civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005, o žalos dydį įrodo civilinėje bei baudžiamojoje bylose surinkti įrodymai. Atsakovo skleidžiama dezinformacija apie ieškovo teistumą ir bausmės atlikimą sufabrikuotoje byloje, pasinaudojant jo bloga sveikatos būkle, invalidumu, toliau daro jam žalos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė proceso teisės normas, neatsižvelgė į LR Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas, jų taikymo praktiką, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį (LR Konstitucijos 6 str., 138 str. 3 d., CPK 3 str. 1 d., 302 str., 329 str., 330 str.).

Kiekvienas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas, o civilinės bylos teisme iškėlimas yra konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aktas (LR Konstitucijos 30 str., CPK 5 str. 2 d.).

Pagal CPK 137 straipsnio antros dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, kai jis nenagrinėtinas teisme, t.y., jei byla nepriskirtina bendrosios kompetencijos teismui ir nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas dėl žalos atlyginimo, tarpe jų dėl atlyginimo žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais ar neveikimu, kurios nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai (CK 6.263 str., 6.271 str., CPK 25 str., ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.).

Pagal LR Konstitucijos 138 straipsnio trečią dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, todėl CPK 137 straipsnio antros dalies 1 punkto norma taikytina kartu su Konstitucijos 30 straipsnio, CPK 5 straipsnio pirmos dalies nuostatomis bei su Konvencijos 6 ir 13 straipsnių nuostatomis, kaip išaiškino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis c.b. Tereza Lukošienė prieš Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, Nr. 3K-3-390/2005). Be to, Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) 2003 m. kovo 23 d. sprendime byloje Jasiūnienė prieš Lietuvą pažymėjo, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirma dalis užtikrina kiekvienam asmeniui teisę kreiptis į teismą dėl civilinių teisių gynybos („teisė į teismą“), tačiau minėta teisė būtų iliuzinė ir paneigta, jei valstybės teisinė sistema negarantuotų galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, nes teismo sprendimo įvykdymas suprantamas kaip „teisės į teismą“, numatytos Konvencijos 6 straipsnyje, sudedamoji dalis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas, tačiau toks atidėjimas negali paneigti pačios teisės esmės; nepriimtina bei nesuderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatomis situacija, kai įsiteisėjęs teismo sprendimas yra nevykdomas, o valstybės valdžios institucijos delsia imtis priemonių ir apginti žmogaus teisę į tinkamą ir efektyvią teisminę gynybą. Be to, minėta nuostata pakartota ir kitose EŽTT bylose (1999 m. liepos 28 d. sprendimas byloje Immobiliare Saffi prieš Italiją, 1997 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Hornsby prieš Graikiją), o 2002 m. gegužės 7 d. sprendime byloje Burdov prieš Rusiją EŽTT yra nurodęs, jog valstybė negali pateisinti teismo sprendimo nevykdymo lėšų (finansavimo) stygiumi.

Pagal ieškovo ieškinyje suformuluotus reikalavimus, matyti, kad jis, remdamasis LR Konstitucijos 29, 30 straipsniais, Konvencijos 6, 14, 41 straipsniais, kreipėsi į teismą dėl atlyginimo žalos, padarytos teismo neveikimu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, padarytą įsiteisėjusio 2000 m. spalio 31 d. teismo sprendimo nevykdymu, o tokie ieškininiai reikalavimai gali būti nagrinėjami teisme (CPK 5 str. 1 d., 25 str., CK 6.271 - 6.273 str.). Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio ir t.t.), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti arba ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str.). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, gali atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio antroje dalyje nustatytais pagrindais, teismo nutartyje nurodęs, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jei byla nenagrinėtina ar neteisminga tam teismui, į kurį jis kreipėsi, arba kaip pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti ieškinį (CPK 137 str. 3 d., 5 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas negali atsisakyti priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, jog ieškovas neįrodė materialiojo teisino pobūdžio priežasčių, nes tai teisminio nagrinėjimo dalykas, kuris nesprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis c.b. UAB “Akvilegija” prieš V. G. Nr. 3K-3-244/2003).

Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str., 330 str., 320 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perduoti A. B. ieškinio priėmimo klausimą tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.