Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Pauliaus Jasiukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią vadovaujantis BK 64-1 str. sumažinus 1/3 paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos) – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, kurią vadovaujantis 64-1 str. sumažinus 1/3 paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 pirmus laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlyginti nusikalstama veika UAB „M“ padarytą turtinę žalą – 21,48 Eur, per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Ž. kaltinamas tuo, kad 2023 m. vasario 18 d., apie 22.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, kilusio žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą B. S. atžvilgiu, t. y. ne mažiau 5 kartus trenkė delnu į veidą, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai B. S. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis D. Ž. 2023 m. vasario 21 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo savo kaltės nepripažino, tačiau 2023 m. liepos 19 d. įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. vasario 18 d. jis kartu su tėvu D. Ž. svečiavosi pas savo močiutę, gyvenančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , visi trys gėrė alų. Apie 22.30 val. jis paprašė močiutės iškviesti taksi, nes norėjo važiuoti namo. Močiutė iškvietė taksi. Po kelių minučių prie močiutės namų, prie keliuko automobiliu „Seat“ atvažiavo pavežėja, kurią jis iš karto atpažino. Tai buvo B, su kuria kartu dirbo įmonėje „D“. Jis atsisėdo į priekinę keleivio vietą, o tėvas D. Ž. atsisėdo į automobilio galą. Pasakius, kad gali važiuoti, B, kurios pavardės jis nežino, pradėjo važiuoti pirmyn ir atgal. Jis suprato, kad priekinis automobilio ratas įklimpo į purvą, todėl negalėjo pajudėti iš vietos. B pradėjo nervintis, keiktis ir pasiūlė išsikviesti kitą taksi. B pradėjo prie jo kabinėtis, jį pavadino „nemokša“, nes darbe nemokėjo gerai dirbti, dėl ko jis įsižeidė ir supyko. Po tokių B žodžių jis panaudojo fizinį smurtą, suduodamas delnu B į veidą. Tai įvykio senai, be to įvykio metu buvo neblaivus, tad tikrai neatsimena, kiek kartų jis sudavė B į veidą. Po to močiutės kaimynas jį ištempė iš automobilio „Seat“ ir kartu su broliu už tokius jo veiksmus vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, tačiau dėl to jis jokių pretenzijų nereiškia, į medikus nesikreipė (b. l. 66–68).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios B. S. pareiškimu bei parodymais, kad 2023 m. vasario 18 d., apie 22.25 val., per „Bolt“ vairuotojo programėlę gavo užsakymą atvykti adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžys. Jai priklausančiu automobiliu „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko nurodytu adresu. Įsukus link minėto adreso, netoli . (duomenys neskelbtini) g. namo, jos automobilis užklimpo. Jai mėginant pajudėti pamatė, kad iš priekio ateina du vyriškiai, kaip suprato, tai buvo jos klientai. Jaunesnis vyriškis atsisėdo į priekinę keleivio vietą, o vyresnis vyriškis atsisėdo į automobilio galą. Akivaizdžiai matėsi, kad abu vyriškiai yra neblaivūs. Jai pasakius, kad užklimpo ir niekur nevažiuos, jaunesnis vyriškis, kurį iš matymo žino kaip dirbusį „D“, ėmė sakyt, kad ji leistų sėsti už automobilio vairo ir šis automobilį išvairuos. Gale sėdintis vyriškis taip pat ėmė ją raginti, kad leistų jaunuolį už vairo. Ji atsakė, kad abu apsiramintų, kad ji nieko niekur neleis, o jei tai netinka, gali išlipti ir išsikviesti kitą automobilį. Jaunesnis vyriškis ėmė ją kolioti ir necenzūriniais žodžiais įžeidinėti. Jaunuolis elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus. Tada jaunuolis abiejų rankų delnais ėmė ją trankyti per veidą. Ji išsigando ir rankomis užsidengė veidą. Jai buvo suduota ne mažiau penkių smūgių, dėl ko jai skaudėjo. Suduodamas smūgius į veidą jaunuolis prakirto jai lūpą. Daugiau smūgių į šoną ar į kitas kūno vietas jaunuolis nesudavė. Įvykio metu ji labai išsigando ir ėmė šaukti, prašydama pagalbos. Tada kažkoks jai nepažįstamas vyriškis iš automobilio ištraukė tą vaikiną ir, kiek supranta, kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Po konflikto prie jos automobilio stovėjo, kiek atsimena, dvi moterys ir du vyrai, iš kurių vienas ją apgynė nuo agresyvaus jaunuolio. Jos atžvilgiu fizinį smurtą vartojo tik tas jaunesnis vyriškis. Į medikus ji nesikreipė, po įvykio pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko, nes susirgo. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 17–19);

3.2. Liudytojos L. T. parodymais, kad 2023 m. vasario 18 d., apie 22.50 val., pamatė į namo, esančio Panevėžyje, . (duomenys neskelbtini) g., kiemą įsukantį taksi automobilį. Netrukus iš draugo R. J. sužinojo, kad taksi automobilio vairuotoja užklimpo ir nebegali išvažiuoti. Po maždaug 2 minučių išgirdo įvažiavusios moters šauksmą, kuri šaukė: „padėkit“. Jai priartėjus prie minėto taksi automobilio pastebėjo, kaip vyras, sėdintis priekinėje keleivio vietoje, dešine ranka sudavė vieną smūgį vairuotojai į veidą. Pribėgus prie automobilio keleivio pusės ir atidarius dureles pastebėjo, kad vyriškis yra neblaivus, nes pastarajam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilio gale sėdėjo kitas vyriškis. Atbėgęs jos draugas R. J. ir V. J. sulaikė automobilio priekyje sėdėjusį vyriškį. Tuo metu brolio žmona G. B. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį (b. l. 23–27);

3.3. Liudytojo V. J. parodymais, kad 2023 m. vasario 18 d., apie 22 val., būdamas namuose pro savo namų langus išgirdo triukšmą. Išėjęs į lauką jis pamatė prie automobilio „Seat“ stovintį brolį, kuris ginčijosi bei stumdėsi su kažkokiu jaunuoliu. Viskas įvyko labai staigiai, todėl detalių įvykio aplinkybių neatsimena. Jis puolė jaunuolį, kurį atskyrė nuo savo brolio, nes atėjęs pamatė, kad nukentėjo jauna „Bolt“ vairuotoja, merginai iš lūpos bėgo kraujas. „Bolt“ vairuotoja skundėsi, kad jaunuolis šiai sudavė į veidą. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė minėtą jaunuolį. Vėliau iš L. T. ir G. B. sužinojo, kad įvykio metu būdamos maždaug 15 metrų atstumu šios matė, kaip minėtas jaunuolis delnu sudavė smūgį per „Bolt“ vairuotojos veidą. Pradėjus šaukti, atbėgo brolis R. J., kuris atidarė automobilio „Seat“ duris ir jaunuolį ištraukė iš automobilio (b. l. 85–87);

3.4. Liudytojo R. J. parodymais, kad 2023 m. vasario 18 d., apie 22.40 val., išėjęs į kiemą pastebėjo, kad į kitą kiemą atvyko „Bolt“ pavežėjos automobilis „Seat“. Nuėjus prie minėto automobilio, vairuotoja jam pasakė, kad užklimpo ir nebegali išvažiuoti. Šalia vairuotojos sėdėjo neblaivus iš matymo pažįstamas jaunuolis, ant automobilio galinės sėdynės sėdėjo minėto jaunuolio tėvas. Nuėjus nuo minėto automobilio tolyn, iš minėto automobilio salono pasigirdo triukšmas. L. T. ir G. B. įvykio metu buvo maždaug 15 metrų atstumu ir matė, kaip minėtas jaunuolis delnu sudavė smūgį per vairuotojos veidą. L. T. ir G. B. pradėjo šaukti, todėl jis pribėgo prie automobilio ir atidaręs automobilio duris ištraukė jaunuolį. Jis jaunuolį pargriovė ant žemės klausdamas, kodėl smurtauja prieš merginą. Tuo metu pribėgo jo brolis V. J., kuris griebė minėtą jaunuolį ir abu grūmėsi, kol atvyko policijos pareigūnai. Jis matė, kad merginai iš lūpos bėga kraujas. Mergina skundėsi, kad jaunuolis sudavė į veidą (b. l. 157–159);

3.5. Liudytojo D. Ž. parodymais, kad 2023 m. vasario 18 d. kartu su sūnumi D. Ž. jis atvyko pas J. M. mamą V, kurios pavardės neatsimena. Visi trys gėrė alų, buvo neblaivūs. Nusprendus važiuoti namo, V iškvietė „Bolt“ pavežėją. Kartu su sūnumi eidami per kiemą pamatė automobiliu „Seat“ atvažiavusią merginą. Pastebėjo, kad merginos vairuojamo automobilio priekiniai ratai buvo užklimpę. Jis atsisėdo į automobilio galą, o sūnus D. Ž. į priekinę keleivio vietą. Merginos vairuojamas automobilis vis klimpo gilyn. Jis kartu su sūnumi išlipo iš automobilio ir bandė rankomis išstumti automobilį, bet nepavyko. Po to mergina pasakė, kad jie nesikištų. Jokio kontakto tarp sūnaus D. Ž. ir „Bolt“ pavežėjos jis nematė ir kas vyko toliau, jis nežino, nes išėjo į namus. Eiti kartu su juo į namus D. Ž. atsisakė (b. l. 121–123);

3.6. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta namo, esančio Panevėžyje, . (duomenys neskelbtini) g., kieme. Šalia namo stovi automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinis, kairės pusės ratas įklimpęs į žemės gruntą. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nepaimta (b. l. 20–22).

4. Nurodytų bylos įrodymų, kurie iš esmės yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. Ž. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš B. S. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo D. Ž. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

5. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam D. Ž. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo 2023 m. liepos 19 d. surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam yra suprantama ir jis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 183–184).

6. Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis teistas; įvykio metu buvo baustas administracine tvarka; jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje; į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

8. Kaltinamajam D. Ž. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

9. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti D. Ž. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo vykdymo pradžios.

Išaiškinti D. Ž., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį adresu Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8 (41) 435502. Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir šią nutartį. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti D. Ž., kad atlikdamas arešto bausmę jis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50–57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. Ž., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.