Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, kaltinamajam T. L., jo gynėjai advokatei B. P., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir civilinio ieškovo atstovei specialistei S. Č., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d., 140 str. 2 d., aprašytų 2015 m. rugsėjo 25 d. kaltinamajame akte, padarymu. Teismas nustatė: T. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2014-03-22 iki 2014-10-21, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, jog jo sutuoktinės dukra A. U., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, kuriai iš mažens yra konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, ne mažiau kaip du kartus, panaudodamas nukentėjusiosios nepilnametės A. U. atžvilgiu psichinį smurtą, grasindamas su ja susidoroti, bei panaudodamas nukentėjusiosios A. U. atžvilgiu fizinį smurtą, užlauždamas ranką, per prievartą lenkdamas jos galvą link savo lytinio organo, tokiu būdu palauždamas nukentėjusiosios valią bei atimdamas galimybę jai priešintis, savo ranka lietė A. U. krūtinę ir lytinius organus bei kišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną prieš jos valią, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja nepilnamete A. U. prieš jos valią oraliniu būdu, tai yra jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d., padarymu; be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2010-02-16 iki 2010-10-01 (beveik prieš penkis metus iki kaltinamojo akto surašymo momento), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, jog jo sutuoktinės dukra A. U., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, kuriai iš mažens yra konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajai A. U. per nugarą plastikiniu įrankiu, skirtu kilimams daužyti, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą, tai yra jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymu. Toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Kaltinamajame akte įrodymais įvardinti duomenys atmestini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 2-4 p. pagrindu. Įrodymų tyrimas ir jų analizė. Kaltinamojo parodymai. Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokių nusikalstamų veikų jis nedarė. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Kaltinamasis parodė: „A. U. yra mano įdukra, mano sutuoktinės dukra. Aš nesu tėvas jai, nesu jos įsivaikinęs. Su A. U. motina kartu pradėjau gyventi nuo 2010 metų gegužės vidurio. Anksčiau gyvenau pas tėvus. Gyvenome su N. L. jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kai atsikrausčiau gyventi pas N. L., A. U. jau ten gyveno su mama. Šiuo metu ji pas močiutę L. I., (duomenys neskelbtini). Ne pas motiną ji gyvena šiuo metu, kadangi neleidžiama joms kartu gyventi. Nuo 2014 metų kovo mėnesio 22 dienos iki 2014 metų spalio 21 dienos tame laikotarpyje, kuo esu kaltinamas, tai, kad du kartus tenkinau lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią oraliniu būdu, - to nebuvo. Tikrai nesu naudojęs mergaitės atžvilgiu smurto. Mano santykiai su A. U. normalūs, kalbamės, nesame susipykę. Su žmona N. L. irgi geri santykiai. Kodėl A. U. tai pasakė kažkuriuo momentu, negaliu pasakyti, negaliu pasakyti, kodėl taip atsitiko. Per tą laiką, kai gyvenau su žmona N. L. buvo atvejų, vieną kartą, kai likome vieni su vaikais, kai N. L. su dukra gulėjo ligoninėje, tai buvo rugsėjo mėnesio pabaiga, spalio mėnesio pradžia, tai buvo 2014 metais. Dar bute buvo mano sūnus 1,5 metų, nelikome su A. dviese. Šiaip su žmona auginu du bendrai susilauktus vaikus, dar A. - žmonos vaikas. Išlaikau vaikus. Smurtą kategoriškai neigiu, kad esu vartojęs A. U. atžvilgiu ir auklėjimo veiksmams, nesu mušęs su daiktu, skirtu kilimams dulkinti, su tam skirta šluotele. Su J. I. ir E. I. mano santykiai tokie, kad kiek per šventes susitikdavome, o šiaip nebuvo santykių, kad bendrauti, tik per šventes susitikdavome. A. U. nemanau, kad galėjo pasakyti J. ar E., kad prieš ją naudojamas smurtas. Pas mus namuose yra kilimams daužyti šluotelė, kabo ant sienos, ji skirta kilimams daužyti. Alkoholį vartoju tik per šventes. J. ir E. I. išsikraustė, kai aš atėjau gyventi pas N. L. (2010 metais). Jie tvarkėsi, susipykę buvo su tėvais, bet tiksliai negaliu pasakyti, kodėl iki to ten gyveno. Tik gegužės mėnesį aš atsikrausčiau. Žmona man pasakojo, kad jie su uošviais susipyko. Kai aš atsikrausčiau, jie išsikraustė atgal. Pas mano žmoną jie pragyveno 2010 metais gal iki rugsėjo mėnesio, kažkurį laiką mes matėmės. Gegužės mėnesį, kai atsikrausčiau išvažinėdavome į kaimą, nematydavau jų daug, tik vakarais, kai namuose susirinkdavome. Tai, kad aš, J., E. ir A. buvome namuose to nebuvo. Kad vieni būtumėm nebuvo tokio atvejo. J. ir A. santykiai tokie, kad jie įnikdavo į telefonus, apie nieką nekalbėdavo, versdavo, darydavo išdaigas. Per krikštynas išmėtė ant kaimynų galvų obuolius. Aš išsakiau vaikam dėl tokio elgesio, kai buvo skambutis į duris, atidariau duris, pasakė moteris, kad mėto vaikai obuolius, taip pat mano žmona N. kalbėjo, atsiprašėme kaimynų. Kai aiškinomės J. suvertė ant A. kaltę. Tuo metu J. mama sėdėjo prie stalo, nepareiškė nieko savo sūnui, nekalbėjo nei apie įvykį su sūnumi, tėvas daugiau ėmėsi iniciatyvos”. Aprašęs kaltinamojo parodymus teismas konstatuoja, kad jo parodymai yra nuoseklūs: tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis davė tokius pačius parodymus. Sakydama baigiamąją kalbą prokurorė akcentavo, kad byloje yra surinkti tik netiesioginiai įrodymai, kuriais remdamasi ji prašo pripažinti kaltinamąjį kaltu dėl kaltinamajame akte išdėstytų veikų padarymo. Teismas konstatuoja. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str.: 1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. 2. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. 3. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. 4. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. 5. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas, toliau aprašomų byloje surinktų duomenų pagrindu daro išvadą, kad jokių įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas, byloje nėra surinkta, o įrodymais laikyti byloje surinktus duomenis nėra pagrindo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 1 d., 2 d., 5 d. nustatytais pagrindais. Liudytoja N. L. parodė: „Su T. L. 2010-10-22 susituokėme. T. pradėjo gyventi pas mus prieš vestuves, gegužės mėnesį. Kai atsikėlė T. I. dar pas mane gyveno. Gyveno jie dar keturis mėnesius, ir vyras gyveno. Vasarą daugiau remontais, statyba buvo užsiėmę, I. daugiau pas senelius buvo, nelabai ir būdavo jų, vasara buvo mažai. Buvo, remontu užsiėmę. Žinau dėl ko byla. Manau, kad mano vyras nepadarė nusikaltimų, kuriais kaltinamas. A. U. labai sudėtingas charakteris, ji linkusi pameluoti, turi daug fantazijos, kalba nėra rišli, sunku suprasti ką nori pasakyti. Vidutinis neįgalumas jai nustatytas tik 2012 metais susitvarkėme neįgalumą, nuo pirmos klasės lankėmės centre. Dabar šiuo metu pas močiutę L. I., mano mamą gyvena A., ne pas mane, nes neleidžia pas mane, nuo tada, kai buvo paimta 2014-10-23. Dėl to įvykio ji buvo paimta. Šiaip kartu visada gyvenome, puikiai sutarėme visi. Ikiteisminio tyrimo metu mano duoti parodymai buvo. Sakiau, kad mokykloje elgėsi keistai A. su berniukais. Buvo didelių problemų jau nuo antros klasės, pirmoje klasėje dėl muštynių, elgesio, antroje klasėje jau priekabiavo ji prie berniukų, tai nori meiliai apsikabinti, dar kažkas. Paskui vėliau, jau pati, pertraukų metu, kai buvo muzika, pasikeldavo drabužius, krūtinę apnuogindavo, sprendėme su mokytoja K. problemas, kitoje mokykloje kai mokėsi bandėme spręsti taip pat problemas. Kaip su psichologais bendravau sakė, kad ankstyva lytinė branda, ji lytinių santykių nėra turėjusi. Su kaltinamuoju A. santykiai normalūs, jie gana puikiai sutaria, nebuvo nesutarimų. Šiuo metu A. jau atsisakiusi savo žodžių. Kodėl taip ji yra pasakiusi, kalbėjau. Pradžioje kalbėjau. Kai buvo palaužta ji nesuvokė, kodėl atsidūrė vaikų namuose ,,Pastogė“, ji nesuvokė to, klausinėjo, kodėl T. neaplanko jos, kodėl neina pas ją. Nesuvokė, kodėl atsidūrė ten. Aš pasakiau, kad pati pasakei, kad T. priekabiavo, o ji man atsakė, kad niekam nieko nesakė. Rugsėjo mėnesį aš kalbėjau su ja, ji sakė, kad nori namo, pasiilgo namų. Paklausiau kaip buvo, ji pradėjo pasakoti, kad su J. tą vakarą žiūrėjo filmus, J. rodė filmukus negražius. J. nemėgsta T., sakė, kad pasakyčiau, kad tai T. man darė. J. 15 metų, jie žiūrėjo pornografinius filmus, J. turi geresnį telefoną, kompiuteris laisvai prieinamas. Aš su savo mama apie tai kalbėjau, buvo tokia situacija, 2014-10-06 gal diena buvo, kai J. sako, kad A. pasiguodė, kad ją prievartauja, tada T. gavo iš A. telefonu žinutę, parašyta ,,ar tu mane myli“, man keista buvo, mes namuose buvome, A. buvo kaime, buvo keista, kad be klaidų buvo, mano mergaitė rašo tikrai su klaidomis. Sakau mamai, kas vyksta, paklausiau paskambinus, mama sako, kad vaikai kikena. Paklausiau kas per žinutės, tuo ir baigėsi. Mama nuėjo, juos nuramino, pasakė, kad visą vakarą jie juokėsi, nebuvo jokio verkimo. Mano mama nežinojo, kad vaikai žiūri pornografinius dalykus. Kalbėjau su mama, mama sakė nematė nieko, sakė žaidė jie telefonu, buvo televizorius, sakė žiūrime televizorių, žaidžiama telefonu, mama nepriėjo pažiūrėti ką vaikai žiūri. E. I. mano brolio sutuoktinė. Mes bendraujame tiek kiek reikia, per šventes. Susituokę mano brolis ir žmona. Kai gyveno bute E., gyveno brolis su šeima kartu. Ir brolis, ir E. I., ir J. I.. Su broliu kalbėjau apie kaltinimus vyrui, jo nuomone absurdas, nesąmonė, vaikų prisigalvojimas, paistalai. Mažai po to apie jį kalbame. G. I. mano brolis. Jis šiuo metu gyvena Marvelės gatvėje Kaune, tiksliai namo numerio nepasakysiu. Kalbėjau su brolio žmona I., su E. kalbėjau tik tada, kai viskas įvyko, kai mergaitę nuvedė pas ginekologę, kai reikalavo atėjusi į mano svečius, žinojo, kad nuo mažens pas A. nelaiko šlapimo. Nedarėme kitų tyrimų, nes tyrimai buvo geri, reikėjo laukti, kol išaugs tai, kai neišaugo kreipiausi pas gydytoją, ji paskyrė tyrimus, viską žinojo E., kad tiriama žiūrima mergaitė. Nesikišo pradžioje E., nežinau kodėl tas įvykis įvyko, kodėl taip pasielgė, ji nuvedė mergaitę pas ginekologę. Kaip paskui atsidūrė pas psichologę, aš to nežinau. Namuose yra daiktas skirtas kilimams daužyti. Jis virtuvėje užkištas toli toli. Stovi padėtas, užkištas, nesinaudojame, prie kriauklės buvo padėtas. Vasarą kai tvarkėmės, ėjome purtyti kilimą. Manau, kad mano vyras tikrai to negalėjo padaryti. Būčiau mačiusi kažką, būčiau to neleidusi. Nemačiau jokių mušimo žymių pas A., ji niekada man nesiskundė, niekada nėra pasakiusi, kad prie jos kaltinamasis priekabiavo. Turiu tris vaikus, su T. du. Sugyvename su T. labai gerai. Mano vaikams - 5 metai mergaitei, 2 metukai berniukui. Jaunesnioji dukra niekada nesiskundė tėvo elgesiu, labai myli, laukia kiekvieną vakarą kada tėtis grįš, kada pasiims iš darželio. Visus metus aš buvau namuose, auginau vaikus, T. mus išlaikė. Nemačiu detalės kad galima būtų laiko atžvilgiu nuskriausti A., padaryti kažką, mes su vaikais kartu. Buvau ligoninėje 2014 metų rugsėjo gale, spalio pradžioje, penkios dienos, kai su mažąja mergaite buvau ligoninėje. Kiekvieną dieną pas mane A. ateidavo į ligoninę, padarydavome pamokas, pasiskambindavome, pamokos paruoštos, valgyti padaryta buvo, T. prižiūrėjo ir A., ir mažylį namuose, kuriam reikėjo ištisos priežiūros ir dieną ir naktį. A. 2014-10-23, kai pirmą kartą grįžo namo po vizito pas psichologą, tada tai buvo spalio 23 diena, ją I.s parvežė iš jų namų, pamačiau vien įeinant, kad nuteiktas vaikas, net prie manęs bijojo prieiti, per dvi paras buvo pakeistas vaikas, buvome artimos, dabar ir artimos. Tada vaikas bijojo prieiti man kažką pasakyti. Per dvi dienas pakeitė vaiką. Aš klausiau kas atsitiko, ji man sako T. nieko nepadarė, sakau kodėl taip sakei, sako nieko nesakiau, gal filmą mačiau, sako nieko nekalbėjau su psichologe, klausiau ko psichologė klausė, sakė to žodžio negražaus klausė. Paklausiau ar išprievartavo klausė, sakė taip, bet sako to žodžio nežinau, nieko nepiešiau. Nieko blogo nepadarė T.. Pasakė, kad apkabino, sakė suspaudė stipriai, pasakė, kad myli, kaip dukrytę, gal stipriau paspaudė krūtinę. Daugiau nieko nesakė. Dėl nuvežimo pas gydytoją, I. tą dieną atėjo, pirmas buvo klausimas kaip A. reikalai dėl šlapimo nelaikymo, sakiau, kad buvome pas gydytojus, sakė ji pažįsta gerą ginekologę, kuri dirba Dainavos poliklinikoje, tik šį vakarą, paskui tris mėnesius nebus, išvažiuoja, sako lengviau priims, apžiūrės. Apžiūrai pas ginekologę su mano žinia išvežė E. I. mergaitę. Nelaikė šlapimo mergaitė, skuba, bėga dieną nieko, naktį padarydavo bemiegant, įmigdavo labai. Dabar per metus, kai darėme tyrimus, kai ta situacija įvyko, darėme tyrimus, ištyrė, rado šlapimo pūslės reflekso nebuvimą, nejaučia, kai prisipildo pūslė. Man teko bendrauti su V. L.. Su V. L. 2014-10-22 bendravau, ne tą pat dieną, sekančią dieną, kai A. pas ją buvo. Buvau pakviesta, ji paklausė ar žinau kodėl atvykau, pasakiau, kad dėl šlapimo nelaikymo, sako ne dėl to, bet dėl įtarimo, kad vyras prievartauja mergaitę. Man buvo šokas, aš pasakiau, ar ji žino, kad vaikas specialiųjų poreikių turi invalidumą, jai buvo visiškai nežinoma apie tai. Aš teiravausi, klausiau ką pasakė A., kad gali įtarti, ji atsakė, kad negali man pasakyti. Nieko man neįvardijo ką pasakė A. apie T.. A. pas psichologę atsirado, kai 2014-10-21, kai ją išleidau su E. pas ginekologę, man žinutę parašė E., kad veda pas kitą specialistą. Aš nežinojau, kad pas psichologę. Sužinojau, jau kai buvo išėjusi, paskambino E. vakare, pasakė, kad A. pavargusi, nori pasimatyti su J., vežasi ją pas save. Psichologė žinojo, kad vaiką atvedė ne motina, kita moteris. Kitą dieną mane pasikvietė psichologė. Vieną kartą buvome susipykę su T. ne dėl išgėrimo, tuo metu buvo sunki materialinė padėtis, reikėjo namuose remonto, nes mažoji serga astma, buvo pelėsis, viso namo reikėjo kambarius tvarkyti, buvo šeimyninis konfliktas, išėjau iš namų, nenorėjau, kad vaikai matytų tėvų barnius. Pakviečiau brolį, tada buvo E.. Brolis atvažiavo dėl to, kad ir pas juos buvo problemų šeimoje, tada mane kviesdavo pagalbos. Mes tokia šeima, kad nesinori kreiptis į svetimus, šeimoje spręsti problemas. Į policiją dėl to neskambinau. Tas konfliktas 2014 metais buvo konfliktas dėl remonto. Tai buvo 2014 metais liepos 6 d., buvo nedarbo diena, grįžome iš kaimo, buvo daug darbų. Toks įvyko tarp mūsų šeimyninis barnis. Dėl to, kad A. pasisakė, kad su J. žiūrėjo pornografinius filmus, nesakiau ikiteisminio tyrimo metu, nes apie šiuos filmus man tik rugsėjį A. papasakojo, o apklausoje buvau birželio mėnesį, man tik 2015 m. rugsėjį papasakojo, kai ji buvo globoje pas močiutę. Atsidūrė artimoje aplinkoje, tada pradėjo atsigauti. Matėsi ant pačios, pradėjo valgyti, kalbėti, bendrauti, o kai ateidavau į vaikų namus ,,Pastogė“, vaikas pasimetęs buvo, bijojo visko. Žinutė iš A. T. telefonu buvo parašyta spalio mėnesį 2014 metais, T. parašė iš A. telefono, tai buvo spalio 6 diena. Kaime A. buvo, nes tais metais 2014 metais neturėjome mašinos, mama gyveno viena, buvo darbų, A. kiekvieną savaitgalį važiuodavo mano mamai padėti, tai buvo šeštadienis, savaitgalis. Mamai mano padėdavo, mes su mažais vaikais, nebuvo galimybės nuvažiuoti. Daugiausia su mama bendravome. Nei man, nei kam kitam, išskyrus psichologę nėra nieko pasakiusi panašaus, kas parašyta kaltinime. Šiuo metu A. nori namo, daug klausinėja apie T.. Nuo susipažinimo su T., kai mes susipažinome, džiaugėsi, kad turėsime šeimą, kad kažkas atstos tėtį, bendravimas buvo šiltas. Švenčių metu padarydavo dovanėlę, parašydavo sveikinu tėtę. Net vaikų namuose ,,Pastogė“ būdama, kai buvo tėvo diena, kai ją pas močiutę tą savaitgalį išleido, sako noriu po mokyklos susitikti, nuvažiavau prie mokyklos, sako mama perduok T., padariusi rėmelį buvo parašiusi T., kad sveikina su tėčio diena,. Visada, kai susitinkame, sako perduok T.. Nemanau, kad jei žmogus ką blogo padaręs būtų taip jį mylėtų. Lankiau A. vaikų namuose ,,Pastogė“ kiekvieną dieną po du kartus, ten eidavau su vaikais. Apleista ji buvo, buvo niežai, plaučių uždegimas, utelės. Bendravome kiekvieną dieną su vaiku, kai buvo ji vaikų namuose ,,Pastogė“. Tarpusavio J. ir A. santykiai tokie, kad A. nepatiki kažkokių nuoskaudų J., nes J. pasityčiodavo nuo mažens iš jos, susitikdavo kaime J. sakydavo ,,valgyk žemę“ ji ir valgydavo, jis žinojo, kokia ji ir naudojosi. Padarydavo kažką, kaltindavo A.. Ji priimdavo tai, paskui tik pasipasakodavo. Kai ruošiausi mažylio šventei krikštynų, J. pradėjo obuolius mėtyti, atėjo kaimynai, pasakė, tada apkaltino A. J.. J. mėtė obuolius, liko kalta A.. E. net nepakilo pasiaiškinti kas įvyko, jai buvo neįdomu, niekada jai neįdomu. Kai su mumis gyveno jie, kai susipyko su tėvais, kai atėjo pas mus gyventi, buvo atvejis, J. davėme atskirą kambarį, nes keturi kambariai, nes lipnia juosta užklijuodavo, kad A. negalėtų įeiti į kambarį, neleisdavo, pas A. rasdavau ir baldus išstumdytus, virtuvėje betvarkę, visada apkaltindavo A., ji niekada to nedarydavo, manęs klausdavo. J. teigė, kad mano akivaizdoje buvo mušama mergaitė to nebuvo tikrai. Prie mano akių, kad kažką darytų to nebuvo, jei mano vaiką muštų, aš net negyvenčiau su juo, aš vaiką užstočiau, man vaikas pirmiausia. E. I. yra skundusis dėl mano brolio, jos vyro, elgesio, girtavimo. Būdavo, paskambindavo viduryje nakties. E. I. teigė, kad T. vartoją alkoholį, nežinau dėl ko, tai netiesa. Mano vyras jai nepatiko, buvo ta priežastis, kad iš kaimo, T. nuo pradžių nepatiko. Man pasakyta, kai tik pradėjome bendrauti, kam man reikalingas jis, sako neturiu kuo rūpintis ko man reikia, pradėjo aiškinti kaip man toliau gyventi. Man aiškino kaip vaikus auklėti, kaip gyvenimą kurti. Santykiai T. ir E. buvo įtempti, ji jo nemėgo, bendravo iš reikalo, per šventes. Nesuprantu, ar mano motinystės teisės apribotos, ar neapribotos, bet vaikas ne pas mane. Man nieko neaiškino. Kai atėjau per A. apklausą mane išprašė, man pasakė, kad apribotos motinystės teisės, aiškinausi, pasirodo kad tai dėl to, kad A. atsidūrė vaikų namuose ,,Pastogė“ vaikų namuose ,,Pastogė“ tik prie kamerų bendravimas būdavo, negalėjau kalbėti, telefonu negalėjome kalbėtis. Nedaviau nei raštiško, nei žodinio sutikimo vesti pas psichologą mano mergaitę. Manau, kad buvo įvykis toks, kad A. yra tokia kad būna pykčio priepuoliai, turi elgesio sutrikimą, kai ruošiame pamokas būna pykčio priepuolis, gal mes susipykome, supyko, T. gal norėjo apkabinti, paguosti. Būdavo daug pykčio pas A.. A. elgėsi neadekvačiai, apsinuogindavo mokykloje, tai buvo iki T. L. atėjimo gyventi pas mus. Apie lytinį gyvenimą mano dukra žinojo. Tas domėjimasis buvo, kai prasidėjo mėnesinės, aptarimas buvo, kad iš mergaitės tampa mergina. Pokalbiai mano ir mano dukros apie lytinį gyvenimą – kontaktą imant su berniukais buvo kalbėta. Manęs neklausė kokių formų būna lytinis bendravimas kaip vyksta. Kartais, kai žiūrėdavo filmą, sakydavo ,,fui kaip negražu“, ji nusisukdavo. Manau, kad ji neįsivaizdavo. kas tai yra lytinis gyvenimas, koks jis gali būti”. Aprašęs liudytojos N. L. parodymus teismas konstatuoja, kad: ji niekam nedavė leidimo vesti savo dukrą A. U. pas psichologą ir nedalyvavo psichologei V. L. su dukra bendraujant; kad ji niekada iš savo dukros A. U. lūpų negirdėjo, kad jos sutuoktinis T. L. būtų priekabiavęs prie jos ar lytiškai prievartavęs; kad ji pati netiki, kad kaltinamasis, jos vyras, dviejų mažamečių vaikų tėvas, ką nors blogo galėjo padaryti A. U.. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. L. sutuoktinė N. L. savo parodymais nepatvirtina T. L. pareikšto kaltinimo, jos parodymai, duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje yra nuoseklūs. Liudytoja L. K. parodė: „Dirbu vaikų globos namuose ,,Pastogė“. Pas mus globos namuose buvo A. U.. Galiu apibūdinti, kad tai pakankamai rami mergaitė su lakia vaizduote, fantazija, didelių problemų neturėjome su ja. Jos laki vaizduotė, fantazija buvo. Kartais mėgdavo pafantazuoti, vaikai tą sakydavo, juokdavosi, kad fantazuoja. Seksualizuotas elgesys skyrėsi nuo kitų vaikų. Mėgdavo sakyti, kad neva bučiuojasi su berniuku. Jei kalbėdavausi akis į akį, ji atsiribodavo, nutildavo ir tylėdavo iš karto. Panašių atveju esu turėjusi, kiti vaikai prabildavo. Kiek su A. kalbėjau nieko nesakė man ji. Apie berniukų įsimylėjimus ji kalbėdavo, neišskirdavo kad vieną vaikiną turi, vieną dieną vienas berniukas, kitą dieną vėl ateina iš to pat rato jau kitą įsimylėjusi. Vartojo tik žodį ,,laižiakas“, bet paklausus jos apie tai tylėdavo. Paprašydavo ,,padaryti laižiaką“ kalbėdavo vaikams, visiem pasakojo tai. Tai, kad T. L. ją mušdavo, bandžiau klausti, man niekada nieko nesakė, sakė kad labai nesutariu, bet ar mušė ją man ji nesakė. Vaikai ateidavo, sakydavo ką kalbėjo. Man užstrigo jos žodžiai, kai kažką pasakydavo sakydavo ,,aš nesu tuo tikra“, ji dažnai tai sakydavo. Galvodavau, gal mergaitės atsilikimas. Sakydavo aš bučiavausi, bet nesu tuo tikra. G. G., U. G. seserys, sakė, kad A. šoka nuoga. Buvo toks vakaras, kai atėjau į kambarį, kalbėjomės, man jos tarsi tarp kitko sako, kaip čia yra, ta A. pasakojo, kad pirmoje klasėje ant stalo šoko nuoga mokykloje, pasakė, kad ją patėvis išprievartavo, bet ji nėra dėl to tikra. Aš atsakiau, kad nežinau, pakalbėsiu su ja. Pasikalbėti, kai pakviečiau A. nutilo ir nieko nesakė. Sakė mergaitės kad ji neva su ,,E. po laiptais darė seksą“ kai bandžiau kalbinti A. apie tai, ji tylėjo. E. yra mokykloje berniukas, pas mus negyveno, o ar jis iš vis egzistuoja negaliu pasakyti. Kai kalbėjome apie E. ir seksą gal ji pradėjo juoktis, sakė, kad tai nesąmonė. A. ryšys su mama geras, stiprus, ji laukdavo mamos, stiprus jų ryšys, geras, mačiau kaip lanko. Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad: liudytoja iš A. U. negirdėjo, kad ją seksualiai kaip nors būtų išnaudojęs T. L.; kad ji mėgsta fantazuoti; kad ji dažniai pasakydavo, kad ką nors darė, bet nėra tuo tikra. Teismas konstatuoja: šios liudytojos parodymai nepatvirtina kaltinamojo kaltės. Kartu teismas pastebi, kad šios liudytojos parodymai, kartu su kitų proceso dalyvių parodymais, aprašomais toliau, leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamų veikų. Liudytoja K. U. parodė: „Dirbu vaikų globos namuose ,,Pastogė“. A. U. buvo apgyvendinta 2014 metų spalio mėnesį pas mus globos namuose. A. nepastovios nuotaikos, kartais linksma, pasakoja ką patinka veikti, šokti, žaisti, kartais būna susijaudinusi, nervinga, nerimastinga. Jei tema sunki, pradeda nagus kramtyti. Gal būt ir fantazuodavo ji. Yra sakiusi, kad galbūt aš prisižiūrėjau filmų. Nepasakojo, bet sakė, kad kartais viena žiūrėdavo televizorių, tai, kad su pusbroliu kartu žiūrėjo, nėra sakiusi. Kai išgirdau, kad prisižiūrėjau filmukų, nieko per daug nežinau, kokie tai filmukai. Man A. nėra sakiusi, kad prie jos priekabiavo, kai pirmą dieną kalbėjau, paklausiau kaip jai atrodo, kodėl ji pateko į globos namus ,,Pastogė“, ji atsakė, kad dėl to įvykio, paklausiau dėl kokio, tada ir pasakė nežinau, sako gal aš filmų prisižiūrėjau, gal aš pati išsigalvojau. A. man yra pasakiusi, kad pasiilgo T.. Yra tai pasakiusi. Nuo gruodžio vidurio pasakė, kad jau noriu namo, pasiilgau T.. ,,atsiprašau, kad mane išprievartavo, to nebuvo“ šitą man atrodo sakė per apklausą, ne vaikų globos namuose ,,Pastogė“. Esu psichologė. Dalyvavau A. U. apklausoje. A. verbalinį elgesį, tai ką pasakojo ar atitiko jos emocijas, jos elgesį – per apklausą, apklausos metu, kai pati pradžia buvo ji labai išsigando ausinių, buvo dėl to labai išsigandusi, įsitempusi. Tas labai jautėsi. Kažkokį sakinį vis kartojo. Kai pabaigoje pasibaigė, atsiduso su palengvėjimu, ji apklausoje buvo labai įsitempusi. Per apklausą sunku buvo susidaryti įspūdį dėl T. L. veiksmų. A. nieko tokio nepasakė. Vaikų globos namuose ,,Pastogė“ man teko bendrauti su A., dažniausia ji į klausimus atsakydavo - nežinau. Klausdavome, ar gali papasakoti, ką pasakojai pusbroliui, sakė ne. Sako sutinku, kad pusbrolis papasakotų. Dainavos psichologei, esu girdėjusi ką pasakojo, Dainavos psichologė papasakojo. Klausėme ir pačios A. ką ji pasakojo psichologei Dainavos poliklinikoje. Per apklausą A. nesakė, kad suklydo pasakodama, ką sakė kitai psichologei, bent to aš neatsimenu. Tai, kad Dainavos psichologei melavo ar sakė, neatsimenu taip pat. Per apklausą esu girdėjus, kad T. kai pamatys atsiprašys, kad to nebuvo, su T. sutaria draugiškai. Sakė, kad jis padėdavo jai ruošti pamokas”. Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad: liudytoja iš A. U. negirdėjo, kad ją seksualiai kaip nors būtų išnaudojęs T. L.; kad ji mėgsta fantazuoti; kad pasiilsta T. L.; kad ji išsigalvojo, prisižiūrėjusi filmų. Teismas konstatuoja: šios liudytojos parodymai nepatvirtina kaltinamojo kaltės. Kartu teismas pastebi, kad šios liudytojos parodymai, kartu su kitų proceso dalyvių parodymais, aprašomais toliau, leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamų veikų. Liudytoja I. D. parodė: ,,Dirbu vaikų globos namuose ,,Pastogė“. 2014-10-23 bendravau su A. U., esu psichologė. Dirbu su kolege U.. Šis atvejis kitoks buvo, pagalvojome, kad apklausti kartu turime mergaitę, tokią praktiką taikome. Kartu kalbėjomės. Tada buvome su kolege K. U., vėliau daugiau jau kolegė K. ją konsultavo. Mergaitė jautėsi šiek tiek neramiai, įsitempusi. Mergaitė draugiška pasirodė. Šiek tiek nedrąsi, nerimastinga, tiek iš kūno kalbos, iš rankų judesių nerimastingų, nagų kramtymo tą galima buvo pastebėti, toks buvo pirminis įspūdis. Dėl adaptacinių dalykų galiu pasakyti tiek, kas vien vaikas jau buvo globos namuose, tai jau jautėsi nerimas. Atsakinėjo mažai mergaitė. Pagrinde ką galiu prisiminti, tai senas laikotarpis, kiek bandau prisiminti, dažnai kartojosi, tokie žodžiai ,,nežinau“, ar grįžti noriu namo, ar patinka čia atsakydavo - nežinau. Daug dalykų ,,nežinau“ kartojo. Apie filmukus sakė, kad ,,gal prisižiūrėjau filmų“ kažką tokio sakė, buvo tokia frazė apie filmus ištarta. Ar ji žino, dėl ko atsidūrė vaikų globos namuose ,,Pastogė“ bandėme apklausti, nepavyko. Ji tik išsidavė sakydama, kad turbūt dėl to įvykio“ paklausus kokio įvykio, daugiau nieko nesakė, dažnai kartojo ,,nežinau“. Kai pradėjome kalbėti daugiau, ar buvo įvykis, kada tas įvykis, pavyko išklausti, kad vakare, bet nekonkretus pasakymas buvo. Kažkuriuo momentu pasakė, kad mama buvo namuose. Kai bandėme daugiau detalių sužinoti, pasakė, kad vakare, paklausėme ar viena buvo, sakė, viena, mama sakė buvo kitame kambaryje su vaikais. Su mažiukais vaikais. Tai tiek pavyko išklausti paklausus kam pasakojai, sakė pusbroliui, kad kalbėjo su pusbroliu. Dar pasakė ,,man gėda“, gėda kalbėti jai buvo. Ar galėtų pusbrolis pasakyti buvo paklausta, ar norėtų, kad pusbrolis pasakytų, ar sutiktų. Mergaitė pasakė, kad sutiktų. Ar sakė, kad pasiilgo šeimos, ar nori grįžti namo buvo klausimas, pasakė, kad nežino. Gali būti, kad neatsimenu, jei sakiau apklausos metu, galėjo būti taip. Man daug užsifiksavo ,,nežinau“. Ikiteisminio tyrimo metu daviau parodymus, sakiau, kad kai mergaitės pasiteiravau apie įvykį, ji sakė, kad pusbroliui pasakė. Tai galėjo būti. Su A. U. teko bendrauti du kartus. Esu medicinos psichologė. Dviese klausinėjome mergaitę. Tai nestandartinis atvejis, nes susijęs su įtarimais, kas liečia prievartą prieš vaiką. Paprastai vaikai patenka iš asocialių šeimų, rizikingų šeimų. Nusprendėme dviese apklausinėti, kadangi tai nestandartinis atvejis”. Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad: liudytoja iš A. U. negirdėjo, kad ją seksualiai kaip nors būtų išnaudojęs T. L.; kad ji mėgsta fantazuoti; kad ji prisižiūrėjo filmų; kad pasiilgo šeimos. Teismas konstatuoja: šios liudytojos parodymai nepatvirtina kaltinamojo kaltės. Kartu teismas pastebi, kad šios liudytojos parodymai patvirtina aplinkybę, kad dar ikiteisminio bylos tyrimo metu A. U. buvo prisižiūrėjusi filmų apie seksą, tačiau tai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama. Kartu su kitų proceso dalyvių parodymais, įskaitant pačios A. U. parodymus, aprašomais toliau, leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamų veikų. Liudytoja D. L. parodė: ,,Dirbu vaikų globos namuose ,,Pastogė“, esu socialinė darbuotoja. A. U. pas mus pateko 2014 metais spalio mėnesį 23 dieną, ji buvo mūsų globoje. Dėl jos savybių galiu apibūdinti, kad ji mandagi, draugiška mergaitė, ne itin atvira, uždaro būdo, mėgsta būti su kitais vaikais dėmesio centre. Neminėjo, kad jos atžvilgiu šeimoje būtų naudotas smurtas. Pasiteiravau jos, ką kalbėjo Dainavos poliklinikoje, į tai atsakė, sunku man atsiminti. Aš žinojau kokie yra įtarimai. Neatsimenu, ką man atsakė tada mergaitė. Mergaitė sakė, kad nežino, kodėl pateko į vaikų globos namus ,,Pastogė“. Ką kalbėjo Dainavos poliklinikoje paklausus atsakė - nežinau. Apie tai, kad šeimoje naudotas smurtas, to nesakė. Mama lankė mergaitę, dažnai lankydavo. Su mama bendraudavo A. ir telefonu. Telefonas buvo grąžintas A., ji norėjo jo. Neatsimenu, ar prašydavo, bet kai pateko į vaikų globos namus ,,Pastogė“ kol nebuvo apklausos, buvo apribojimai, lapkričio 25 grąžintas jai telefonas, mergaitė apsidžiaugė, kad turi ryšį. Kai mama lankė mergaitę jos galėjo kalbėti konfidencialiai, kad niekas negirdėtų, auklėtoja pradžioje stebėjo, bet tuo metu buvo galimybė pakalbėti atskirai manau, negalime to garantuoti. Savarankiškai į mokyklą mergaitė važinėjo, niekas jos nelydėdavo. Mergaitę pas ekspertus aš vežiau, lydėjau. Prieš ekspertizę, po ekspertizės A. dieną prieš kontaktavo su mama, prieš tą pat dieną prieš ekspertizę nekontaktavo, po apklausos Vilniuje jai buvo telefonas atiduotas, bendravo su kuo norėjo. Bendravo mergaitė. Negirdėjau kad kalbėtų, bet telefonas buvo jos žinioje. Apie dvi valandas apklausa Vilniuje užtruko. Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad: liudytoja iš A. U. negirdėjo, kad ją seksualiai kaip nors būtų išnaudojęs T. L. ar kas nors kitas; pastebėjo, kad ji mėgsta būti dėmesio centre prisižiūrėjo filmų; į klausimą, ką kalbėjo Dainavos poliklinikoje pokalbio su psichologe metu atsakė - nežinau; kad šeimoje būtų naudotas smurtas nesakė. Teismas konstatuoja: šios liudytojos parodymai nepatvirtina kaltinamojo kaltės. Kartu teismas pastebi, kad šios liudytojos parodymai patvirtina aplinkybę, kad A. U. į vaikų globos namus pateko 2014-10-23, tai yra praėjus tik dviems dienoms po to, kai kartu su teta E. I. apsilankė pas psichologę Dainavos poliklinikoje, o po apsilankymo negrįžo namo ir nakvojo pas tetą E. I. (liudytoją šioje byloje). Kartu su kitų proceso dalyvių parodymais, įskaitant pačios A. U. parodymus, aprašomais toliau, aprašyti liudytojos parodymai leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamų veikų. Liudytoja S. Š. parodė: “dirbu VTAS vedėjos pavaduotoja. Teko 2014-10-23 bendrauti su A. U.. 2014-10-22 skambino psichologė V. L., pasakė, kad konsultavo A. darbo vietoje iš pokalbio atsiskleidė informacija, kad mergaitė patyrė prievartą, kaip elgtis, pasakiau pateikti informaciją skyriui raštu. 23 dieną paskambino telefonu, prisistatė mergaitės teta E. I., telefonu skambino L. 22 spalio. 23 dieną, ryte E. I. man į darbą paskambino, pasakė, kad nuogąstauja dėl A., todėl, kad jai paskambino mama, prašė parvežti A. namo. Pokalbio pas psichologę metu buvo sutarta, kad mergaitė pabus pas tetą laikinai, pernakvos pas ją, išaiškėjo, kad mergaitė galimai patiria prievartą namuose, A. išsigando, pradėjo drebėti, sakė nenori grįžti, tiesiog informavo ir prašė pagalbos teta. Iš V. L. raštu skyrius gavo trumpą informaciją. Raštu gauta informacija labai trumpa, kad mergaitė konsultuota. Ne konsultacijos kortelė buvo, gautas raštas 23 dieną. Aš pakviečiau mamą telefonu, kad su mergaite atvykti į skyrių pakalbėti. Pokalbis prasidėjo nuo pokalbio su mergaite, mamos paprašiau palaukti laukiamajame, dviese kalbėjomės. Tokia praktika teisinga, mes VTAS specialistai. Aš neapklausinėjau mergaitės, nevykdžiau vaiko apklausos. Nesiimu spręsti, dėl ko mergaitė bijojo pareiti namo, įvardiju, ką man mergaitė pasakė. I. pasakė, kad vyko konsultacija pas psichologę. Aš neklausiau I., iš kur sužinojo, neatlieku tyrimo, man pateikta informacija, kad mergaitė patiria psichologinę prievartą. Aš nežinojau, nesigilinau, iš kur I. tai žinojo. Tai ne mano pareiga. Iš psichologės V. L. gavau informaciją, iš kur I. sužinojo neatsakysiu. Kai mergaitė pasakė, kad viskas gerai, prisižiūrėjo filmų. Aš klausiau ar kas prašė, kad nesakytų psichologei, dabar neatsimenu jos atsakymo, sakė namuose, ikiteisminio tyrimo tyrėjai tiksliau įvardijo. Byloje yra tarnybinis pranešimas skyriaus vedėjai, aš kalbėjau su mama, paaiškinau, kad perdavėme informacija policijai ir prokuratūrai dėl galimo seksualinio smurto prieš vaiką, bus vykdomas tyrimas. Tokiu atveju, mergaitė pakankamai didelė, su ja galimai vyks įvairūs pokalbiai, pasakiau mamai, kad būtų tikslinga apgyvendinti vaikų namuose ,,Pastogė“, kol tyrimas bus atliktas, mama nepriekaištavo, sutiko, pati palydėjo mergaitė į vaikų namus ,,Pastogė“. Liudytoja V. L. parodė: ,,Šiuo metu dirbu paramos vaikams centre. Prieš metus dirbau Dainavos poliklinikoje. 2014 metais atėjo E. I., atvedė A. U.. Aš žinojau, kad tai teta, ne motina mergaitei. Bendravau su mergaite be motinos pagal tai, kad tuo metu atrodė, kad gresia mergaitei pavojus. Ne iš motinos pavojus grėsė. Iš tetos sužinojau, kad gresia pavojus mergaitei. Teta E. I. pasakė, kad jos sūnus, neprisimenu šiuo metu vardo, iš A. U. išgirdo, kad ją liečia patėvis būdais, kurių nenorėtų, sunerimo dėl to. Įtarimai iš jos pusės buvo, gal ir smurtas, ji pati sužinojo iš savo sūnaus, atvedė į konsultaciją pas ginekologę, tada ginekologė mergaitę apžiūrėjo berods. Bendravau su mergaite viena. Sakiau E. I. palaukti už durų. Nuo 16 metų be tėvų sutikimo mergaitė apklausiama. Kitą dieną mergaitės mama buvo atėjusi. Kai bendravau su A., nedalyvavo jos mama, kartais taip būna, kai negali atstovas dalyvauti. Su mama mačiausi kitą dieną. A. kalbėjo apie šeimą, buvo įsitempusi kai kalbėjo apie santykius šeimoje, pasakė, kad jai nepatinka, neramu, kai patėvis būna išgėręs, su mama konfliktai būna, apsistumdymų. Buvo įsitempusi. Paklausėme ar liečia, kai ji to nenori, pasakojo, kad taip. Parodė paveikslėlius, kur ją liečia patėvis. Aš liepiau nupiešti. Nupiešiau ,,tešlinukus“ prašiau parodyti vietas kur ją liečia patėvis, su kuriom kūno dalimis. Organai jau būna paveikslėliuose, jai nereikėjo piešti, apvedė vietas, kur liečia ją. Aš žinojau, kad ji turi lengvą protinį atsilikimą. Teta pasakė. Sunku pasakyti, ar prieš tai teta pasakė, ar po to apie protinį mergaitės atsilikimą. Tai, kad mergaitė linkusi fantazuoti, tuo metu man nebuvo įtarimų. Aš nežinojau to. Tai, kad mergaitė linkusi bendrauti su berniukais, to nežinojau. Tada mačiau tą mergaitę pirmą kartą. Ar tą pačią dieną teta, ar kitą dieną mama, man sakė, kad ji su berniukais bendrauja. Kelių savaičių bėgyje buvau pakviesta į vaikų namus ,,Pastogė“, tada bendravau su psichologėm. Iš jų apie A. U. ką sužinojau, negaliu pasakyti, gal mama sakė, kad A. kabinėjasi prie berniuku, kažkuriuo momentu gavau tą informaciją, iš ko negaliu pasakyti, ar iš tetos, ar mamos, ar vaikų namų ,,Pastogė“ psichologų. Prie bylos medžiagos pridėtas piešinys, du žmonių kontūrai, kuriuos A. apvedė pieštuku, parodė vietas, kur ją liečia. Pas mane buvo šablonas, pati mergaitė apvedė vietas. Aš uždaviau klausimus jai. Prieš tai kalbėjomės apie santykius su patėviu, klausiau ar būna, kad jis elgiasi taip, kaip ji nenori, ji buvo įsitempusi, kad sunku kalbėti, pasakiau, kad nupiešti paprasčiau, buvo vienas klausimas, kur moteriška figūra sakiau, kad apvestų vietas, kur jai liečia, ji apvedė krūtinę, kur kelnaitės būna apatinę vietą, kitas paveikslėlis buvo ir klausimas kuriomis kūno dalimis ją liečia, apvedė rankas, dar pasimetė, apvedė lytinį organą ir sakė burna jai liepė liesti lytinį organą. Mergaitė kalbėjo apie patiriamą smurtą, sakė, kad užlaužia rankas, laiko ją jėga. Sakė su mama susistumdė. Kartais tą ji mato, kad smurtaujama namuose. U. apklausos metu man A. U. mintys, kūno kalba atrodė, kad buvo išsigandusi mergaitė, įsitempusi, kalbėjome tema, kuri jai jautri. kalbėjome kaip jaučiasi, ji bijojo namo grįžti tą vakarą, dėl to be sutikimo buvo pokalbis. Ji pasakė, kad bijo grįžti namo, bijo mamos reakcijos, kas bus su ja, su patėviu bijo. Pasakė įvykį, ji jautėsi įsitempusi. Tai buvo ne apklausa, pirminis pokalbis. Jei būčiau žinojusi, kad mergaitė turi protinį atsilikimą – pirminį pokalbį ar būčiau turėjusi, galiu atsakyti, kad aš tuo metu buvau įsitikinusi, kad atstovė teta. Teta atvedė pas gydytoją mergaitę, kartais taip būna. Kai pas mane ateina vaikai su lengvu protiniu atsilikimu, kalbu su jais. Pokalbiai vyksta ir su tokiais, kurie turi lengvą protinį atsilikimą. Apie tokį įvykį vaikų teisėms pranešama. A. buvo neramu grįžti namo, tetai buvo neramu, nusprendė, kad A. bus pas tetą, sutarėme, kad kitą dieną teta ateis su mama. Oficialiai pranešiau VTAS po to, kai buvo mergaitė. Tą informaciją, kad mergaitė turi lengvą protinę negalią turėjome, prieš pranešant VTAS. Pranešėme VTAS, girdėdama mergaitės pasakojimą, man, kaip psichologei kėlė nerimą, man tai buvo nerimas. Šlapinimasis į lovą, kabinėjimasis prie berniukų, pokalbis su pusbroliu šie visi simptomai man kėlė nerimą. Mama atrodė išsigandusi, šoko būsenoje, jai sunku buvo patikėti. Taip buvo mamai paaiškinta, kad man kelia tai per daug nerimo. Man nebuvo tuo metu tai panašu į fantazijas. Su mergaite bendravome kelis kartus, kadangi buvo sutarta apie pasiruošimą apklausai. Nežinojau, kada bus apklausa. Susitikimai po apklausos buvo. Mergaitės paskutinės konsultacijos metu sakė, kad daugiau to nepasikartos, jai pažadėjo, kad daugiau to nebus. Taip mergaitė sakė, kad jai namuose pažadėjo, kad daugiau to nebus, kaip buvo namuose, kaip su ja elgėsi, kad nebus tų lietimų. Tas žodis ,,fantazuoti“ negaliu pasakyti kaip pasakiau ikiteisminio tyrimo metu, tačiau visi vaikai linkę fantazuoti. Atsakė mergaitė, kad šį mėnesį to dar nebuvo, spalio mėnesio gale taip pasakė. Tuo metu man nesusidarė įspūdis, kad mergaitė būtų linkusi fantazuoti. Jei paaiškėtų, kad mergaitė linkusi fantazuoti, kad linkusi ieškoti ryšių su berniukais, jei tai būčiau žinojusi tuo metu, man tai atrodytų seksualizuotas elgesys, ne pagal jos amžių, kas man kelią nerimą. Konsultacijos pirmos metu tokių duomenų neturėjau. Seksualizuotas elgesys tai patiriamos tiesioginės prievartos simptomas. Gal ir filmukų pasekmė. Mačiau toje vietoje, kad mergaitė įsitempusi, daviklis, kuris kėlė nerimą, iš kur tai patiria, buvo nerimu. Pas ginekologą ji buvo su mamos žinia. Jei būčiau turėjusi informaciją (apie mergaitės sveikatos būklę) sunku atsakyti kaip būtų. Kliento kortelę pateikiau ikiteisminio tyrimo metu medžiagai b.l 159 – pateikta vaiko informacija, kai ėjau į apklausą pas tyrėją, po apklausos. Aš surašiau tai. Tai surašyta iš karto po konsultacijos, kadangi taip darau, būna konsultacija, paskui aprašau. Duomenys iš tetos, mergaitės, mamos konsultacijų. Duomenys sudėti tikriausia dalis mamos, dalis tetos, dalis mergaitės. Tai nebuvo apklausa, pildžiau po pirminio pakalbėjimo, kitą dieną. Konsultacija vakare buvo, mano darbo laikas iki 20 val., manau, kad pildžiau kitą dieną, pildžiau iš mamos duomenų pateiktų. Mergaitės gimimo data buvo surašyta iš mamos. Kai pas mane ateina klientas neprašome gimimo liudijimo. Pas mane atėjo kaip klientas. Kadangi esame jaunimo centras, poliklinikos skyrius, sutikimas yra bendras, kaip poliklinikos. Tai bendra kortelė, kurią pildome. Su mergaitės mama toks sutikimas buvo. Mama atėjusi kitą dieną parašė sutikimą. Aš vaiko neapklausiau, vyko pokalbis. Iki 16 metų turi būti kliento atstovo sutikimas, kai tokia situacija, kai gresia pavojus atstovė buvo teta, kitą dieną pakviesta mama. E. nepateikė dokumentų, netikrinau ar tai teta. Neprašau niekada vaiko pateikti ar jo atstovo tapatybės dokumento, pas mus tokios tvarkos nėra. Sutikimo tvarka tokia, asmens tapatybės kortelės neprivalau tikrinti. Ne dėl to nutraukiau darbo santykius, pradėjau dirbti kitoje įstaigoje. Man atrodė, kad pavojus, buvo nerimas. Kitą dieną, po konsultacijos buvo mama pakviesta. Buvo oficialiai informuotos vaiko teisės. Po konsultacijos su mama ir teta viskas oficialiai buvo surašyta. Mergaitė burnos neapibraukė, pasakė žodžiais. Konsultacijose turėjau įrašyti aprašą. Garsinio įrašo nedarau konsultacijų metu, niekada jų nedarau. Tokios praktikos nėra. Jei nėra apvesta burna, tai reiškia žodžiu pasakė apie burną. Įrašų nedarau niekada. Jei nebūtų užėjusi teta, nepasakiusi, kad mergaitė išnaudojama, jei mergaitė būtų atėjusi po šlapinimosi, kai pas mane ateina pacientai, mergaitės dėl šlapinimosi problemų, klausiu apie santykius, lietimus. Įvedimas mano, prieš užeinant pacientei, kad girtauja patėvis, kad prieš du metus problemos, kad išnaudoja, tokių duomenų disponavimas, manau, be tetos mergaitės nebūtų. Tą dieną pirmą turėjau informaciją iš tetos, buvo pati mergaitė, kitą dieną mačiau mamą. Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad E. I. ją informavo apie tai, kad mergaitė (A. U.) yra išnaudojama patėvio ir jai gresia pavojus. Po to ji bendravo su A. U.. Jos motina nedalyvavo, N. L. sutikimo neturėjo. Teismas daro išvadą, kad buvo pažeista procedūra, pagal kurią liudytoja V. L. galėjo bendrauti su A. U.. VšĮ Kauno Dainavos poliklinika, jos darbuotoja psichologė V. L. privalėjo gauti nepilnamečio asmens įstatyminio atstovo sutikimą. Tai numato Pacientų žalos ir civilinės atsakomybės įstatymo 14 str. – 17 str. Valstybinė akreditavimo tarnyba 2015-11-17 išaiškino išsamiai, šie duomenys tikslingi prijungti, apie tai, kad nepilnamečiai priimami ir teikiama medicininė pagalba, kai yra įstatyminio atstovo sutikimas. Šiuo atveju sutikimo nebuvo, - teismas negali vertinti V. L. pateiktų duomenų ir parodymų kaip įrodymų, surinktų teisėtu būdu. Teismas toliau aprašo, kad pati E. I. savo akimis nematė kaltinamojo T. L. A. U. atžvilgiu atliktų veiksmų, o sužinojo apie tai tik iš savo sūnaus J. I. pasakojimo vieną dieną prieš apsilankymą pas psichologę V. L.. Tai ji perpasakojo psichologei V. L.. Liudytoja E. I. parodė, kad: „nukentėjusiajai A. U. esu teta, ji yra mano vyro sesers N. L. dukra. Neturiu ką pridurti, viską pasakiau tyrimo metu. 2014 m. vasarą nuvedžiau ją pas gydytoją, jos mama N. L. sakė, kad ji šlapinasi į lovą, pasiūliau vaistus, bet jie nepadėjo. Išėjau atostogų, o rudenį vėl užėjau pas juos, N. pasakė, kad A. stipriai šlapinasi, pasiūliau pas gydytoją nuvesti, galvojau gal uždegimas, todėl pasiūliau ginekologą. Įvykio datos neprisimenu, aš ją viena nuvežiau, N. laiko neturėjo. Nuėjom pas gydytoja, aš laukiau už durų, kai išėjo A. man gydytoja pasakė, kad apžiūrėti jos negali, gal ji turi psichologinių problemų, pasiūlė kitą specialistą. N. parašiau žinutę, kad mus siunčia pas kitą specialistą, neatsimenu, ar parašiau pas kokį. Mano vaikas J. iš vakaro buvo užsiminęs, kad prie A. priekabiauja. J. pasakė, kad ji jam sakė, kad ją prievartauja, paklausiau kas, o jis atsakė, kad T., paklausiau kaip, o jis pasakė, kad T. lenda prie jos, jis sakė, kad pats to nematė, kad jam sakė pati A.. N. apie tai nesakiau, nes netikėjau tokiais dalykais. Pas psichologę užėjau, pasakiau, kad yra problemos su šlapinimusi, pasakiau, kad mama darė šlapimo tyrimus, pasakiau, kad gal yra taip, kad kas nors ją skriaudžia, ji paklausė, ar žinau kas, aš pasidalinau abejonėmis, pasakiau kas kaltas. Pokalbyje su vaiku ir psichologu aš nedalyvavau. Psichologė A. klausė, ar ji nori namo, ji sutiko likti pas mane namuose. Psichologė pasakė, kad toje šeimoje yra daug problemų ir smurto. Psichologė paprašė atvesti jos mamą, kurią kitą dieną aš ir atvedžiau. Psichologė kreipėsi į vaikų teisų skyrių. Iš pačios A. nieko negirdėjau, nes jos nieko neklausinėjau, net namo pasivežus jos nieko neklausinėjau. Ar su sūnumi esu dar apie tai kalbėjusi neatsimenu, jis manau nėra linkęs fantazuoti. A. ir mano sūnus kaime galėjo bendrauti, sūnus turi galimybę naršyti internete, jis paprastai kaip visi paaugliai naudojasi facebooke ir google internetiniais puslapiais, erotinėse puslapiuose jis manau nesilanko, nebent netyčia ką išmeta pats internetinis puslapis. Ar yra kas nors buvę tarp kaltinamojo T. ir A. nežinau, tikėti nenoriu. Man tik vieną kartą sūnus yra apie tai užsiminęs, A. motinai to nesakiau, bet pasakiau psichiatrui, greičiausiai man tai sunku būtų jai pasakyti, galvojau, kad specialistai tai gal geriau supras, nežinau ar galėjau supainioti specialistą. Po poliklinikos A. parsivežiau, o paskui ją vyras mano nuvežė namo, aš išvažiavau į darbą. Kaip A. spalio 22 d. atsidūrė vaikų teisėse - nežinau, aš į tą skyrių nebuvau nuvykusi, bet skambinau gal tą rytą, paklausiau, ką daryti, pasakiau, kad mama prašo parvežti vaiką, o man liepė laikyti mergaitę pas save, ką man atsakė vaikų teisės neatsimenu, su kuo bendravau vaikų teisėse neatsimenu, gal su vedėja, numerį iš kur gavau sužinojau, neatsimenu. A. mama, ar domėjosi A. apie tai neatsimenu. Kažkuriuo metu su A. pas N. buvau, bet kada tiksliai, negaliu atsiminti. Antrą dieną, kai N. pasikalbėjo su psichologe, mes visos grįžome, o gal tai buvo trečia diena, dabar jau tikrai nieko neatsimenu. Ką tiksliai A. klausė mama, negaliu atkartoti, tyrimo metu viską pasakiau, dabar neatsimenu. Pagarsinus liudytojos parodymus LR BPK 276 str. nustatyta tvarka, liudytoja parodė “aš ikiteisminio tyrimo metu sakiau, kad negerai atsimenu, tai buvo trečia diena, kai mergaitę vežiau į mokyklą. Pokalbis buvo antrą dieną, ji po mokyklos pas mus parėjo ir aš ją parvežiau namo, ten ji pusę valandos pabuvo kol pasiėmė daiktus. Aš ją pas save pasiėmiau gal apie 16 val., dar ji nebuvo vaikų teisių skyriuje, ji pas mane buvo dvi naktis, trečią naktį ji miegojo pas mama N. ir jos važiavo į vaikų teises, o tai žinau, kad vyras apie tai gal sakė, nes su niekuo daugiau nekalbėjau. Aš vaikų teisėse su jom nebuvau, bet spėju, kad jos vaikų teisėse buvo po tų dviejų naktų. Duotus parodymus tvirtinu”. Parodė: „esu T. mačiusi neblaivų, jis dažniausiai būdavo neblaivus, jis nėra agresyvus neblaivus būdamas. Liepos mėn. esu važiavusi pagal N. skambutį pas ją į namus. Man anyta paskambino ir paprašė nuvažiuoti, nes N. išėjo iš namų, atvykus radau pakankamai girtą T.. N. su vaikais išėjo, nes jie su T. susipyko, tokių atvejų dar daugiau nežinau. T. išgėrusį dažnai matydavau. Esu pas juos gyvenusi namuose, tai buvo 2010 m. vasario mėn. gyvenau iki vasaros, išsikėlėm rudenį, prieš įvykį santykiai su T. ir N. geri buvo, konfliktų ir piktumų neturėjau. Aš esu socialinė darbuotoja, nedirbu vaikų globos namuose, dirbu socializacijos centre. Tiesa, kad patyriau šoką. Pas psichologę užėjau pirma ir pasakiau apie aplinkybes, suprantu, kad nurodydama apie galima prievartavimą galėjau supainioti, bet aš pasakiau, kad mergaitė turi problemų dėl šlapimo. Pas ginekologę nesakiau, kad ji galimai prievartaujama. Kad T. linkęs smurtauti girtas gal nesakiau, neatsimenu. Nežinau, kodėl specialistės nurodė tokius duomenis. Dėl mano sūnaus seksualinių filmų žiūrėjimo su kaimynų vaiku, I. buvo uždrausta bendrauti su mano sūnumi. Mano sūnus pasakė, kad I. jam rodė baisybes, čia viskas senai buvo, prieš įvykį. Mano sūnus iš A. išgirdo tokius žodžius „T. daro seksą su manimi“. Tokius žodžius mano kaip „kiša pimpalą į burną, ima už papų“ mano sūnus nesakė, jis vengė kalbėti apie tai. Praėjusiais metais dėl mūsų šeimoje vartojamo alkoholio ir smurto buvo kviesta policija, mano sutuoktinis manau su alkoholiu neturi problemų. T. kiek matydavau, tiek jis buvo neblaivus, kai kartu gyvenom. Sūnus J. pasakė, kad N. matė, kad T. A. mušė su kilimų šluota, jis apie tai po apklausos man tik sakė, aš ginčiau savo vaiką. J. A. apkalbėjęs yra, pats padaręs išdaigą ir viską suvertęs ant jos. Manęs ten nebuvo tada, apie tai sužinojau iš apklausos tik, aš joje dalyvavau. Įvykis kai pas močiutę buvo A. ir mano sūnus, kai be klaidų buvo rašomos žinutės apie seksualinius reikalus į T. telefoną žinau, bet ten nebuvau. Man sakė, kad mano sūnus nerašė žinučių, man sakė, kad T. rašė, nežinau, kas kam ką rašė, viskas čia buvo kažkada anksčiau, man taip atrodo, iš atminties tai sprendžiu. Kai parsivežiau A., paėmiau telefoną iš jos, kalbėjau su savo mama L. I., tačiau nesakiau, kad supūdysiu T. kalėjime. Aš klausiau savo vaiko apie tą A. mušimą su kilimų šluota, sūnus sakė, kad T. A. mušė, o N. sėdėjo ant sofos ir verkė, tai buvo 2010 m. kai mes pas juos gyvenom. Nemanau, kad J. galėjo pameluoti, nes T. buvo darbe tokiu metu, bet aš nežinau kokiu metu ten vyko viskas, o gal tai buvo savaitgalis, aš pati nemačiau. Kad močiutė ant A. rėkė buvo taip, ji šaukė, kad A. apsimelavo ir taip papasakojo ant T. ir tai buvo spalio 22 d. tai buvo prieš apklausą teisme. Apie supūdymą kalėjime aš nekalbėjau. A. į apklausą atėjo išsigandusi ir nuleidusi galvą, nes jai gal buvo nedrąsu, buvau užsiminus, kad dėl šlapinimosi bus kalba. Kai įvykiai pradėjo rutuliotis, sūnus J. pasakė, kad A. jam sakė, kad T. prievartavo ir lindo prie A., bet kaip konkrečiai neįvardino, ką darė. A. pas mus nakvojo, bet kiek neatsimenu, vieną ar dvi naktis, po to ją nuvežiau pas seserį, gal po pirmos nakties, gal kitą dieną ją nuvežiau. Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad ji kitą dieną po to, kai iš sūnaus J. I. išgirdo žodžius, kad jam A. U. pasakė, „T. daro seksą su manimi”, jos, E. I. pasiūlymu ir su A. U. motinos N. L. sutikimu kreipėsi pas gydytoją ginekologą dėl A. U. šlapinimosi problemų, nepasakydama, kad kreipsis dar ir pas psichologą. Taip pat teismas konstatuoja, kad liudytoja parodė, jog jos sūnus jai nesakė, kad A. U. būtų jam sakiusi, kad T. „kiša pimpalą į durną, ima už papų“. Teismas taip pat konstatuoja, kad liudytoja parodė, jog dėl jos sūnaus seksualinių filmų žiūrėjimo su kaimynų vaiku I., sūnui J. buvo uždrausta bendrauti su I.. Teismas daro išvadą, kad iš pačios liudytojos E. I., nuvedusios nukentėjusiąją A. U. pas psichologę V. L., parodymų matyti, kad ji žinojo, jog jos sūnus J. U. žiūri seksualinio turinio filmukus. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios A. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad pas psichologę ji apie T. L. galėjo pasakyti, prisižiūrėjusi filmukų. Liudytojas G. I., J. I. tėvas, parodė: „aš uždraudžiau (I. savo sūnaus J. I. draugui) bendrauti su mano sūnum, nes J. pasakė, kad jis įjungia tuos (seksualinio turinio) filmus, tai buvo anksčiau, dar iki įvykio. Sūnaus telefono aš netikrinau, jis turi prieigą prie interneto. T. turi tokią pačią priklausomybę nuo alkoholio, kaip aš. Į mano šeimą policija nebuvo prieš tai, praėjusiais metais atvažiavusi. Už sūnaus internetą moku 5 eurus ir jam priklauso 3 megabaitai, spalio mėnesį jis interneto telefone neturėjo, gal jungdavosi per WF, pas močiutę yra internetas. Būdavo kad sūnus išdaigas suversdavo ant A., būdavo, kad žinodamas, jog negerai daro ką nors, liepia A. prisiimti atsakomybę. Tokių dalykų, kad kaltinamasis kišo pimpalą į burną, liečia už papų, nebuvau girdėjęs iki apklausos teisme”. Aprašęs liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad dar iki 2014 m. spalio mėn. jis buvo uždraudęs savo sūnui J. bendrauti su jo draugu I., nes jie žiūri (pornografinio turinio) filmukus. Tai patvirtina nukentėjusiosios A. U. parodymus, duotus ją apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad ji galėjo apkalbėti T. L., prisižiūrėjusi filmukų. Liudytoja L. I., nukentėjusiosios A. U. močiutė ir rūpintoja, parodė: „dažniau A. U. būna pas mane, o J. I. rečiau būna, dabar esu A. laikina oficiali globėja. Vaikas man yra brangus, neleisiu niekam jos skriausti. Ji buvo atiduota į “Pastogę”, jai ten buvo blogai. Sužinojus, kad T. L. yra įtariamasis, man buvo šokas. Paskambinau tą vakarą, kai ji buvo pas psichologus nuvesta, nes iki tol ji ten nebuvo vesta. E. ir G. ją buvo paėmę, ji nenorėjo kalbėti su manim. Kai kitą dieną pradėjo kalbėti su manim, A. pradėjo verkti, tada E. paėmė ragelį ir pasakė, kad pasodins T., mane apšaukė ir padėjo ragelį. Atvažiavau į „Pastogę” penktadienį pas A., ji buvo kaip pagautas zuikis, ie kamerų reikėjo bendrauti, jai šokas buvo, ji prakalbo pirmą kartą kai ją nuvedė pas ginekologę, ji išsigandus buvo, pasakė, kad ją visur lietė, nesupratau iš pradžių, kad ji pas ginekologę buvo. A. buvo siaubas, kad liepė jai kelnaites nusiimti, liepė pasakyti tą žodį, ji buvo susijaudinus, liepė pasakyti, kad prievartaujama buvo. Aš paklausiau, ar kas ją lietė, ji atsakė, kad niekada niekas jos nelietė, ji tai pasakė labai emocingai. Kai buvo pas mane, aš išgirdau, kai ji kalbėdama telefonu pasakė, kad paskųsiu J., kad jį uždarys į „Pastogę”. A. sakė, kad jos niekas neskriaudė, sakė, kad tą vakarą su J. pas mane kaime buvo, J. sakė, kad rodė vyrus ir moteris, o iš jos telefoną T. rašė, kad myliu ir noriu. Visa tai buvo rudenį, gal rugsėjį, 2014 m. Pas mane namuose internetas yra. J. telefono nemačiau, A. sakė, kad J. rašė, A. rašo su klaidomis. A. sakė, kas pas gydytojus tik galvą linkčiojo, E. jai sakė, kad jai bus geriau gyventi, jeigu taip pasakys. A. kai pas mane buvo, gavo žinutę, „gal nori pačiulpti“, tą žinutę tai J. parašė, bet tai buvo daug seniau iki įvykio. J. yra vienmetis su A.. Išsiaiškinome, kas čia vyksta, pasirodo I., J. draugas leido žiūrėti sekso filmus ir jie abu žiūrėdavo. Iš pačios A. nieko negirdėjau, o J. nesakė, kad priekabiauja kas nors prie A. pačios. J. tik klausinėdavo, kam tas T. N. reikalingas. Kad jie pas mane abu būdavo, sakydavau, kad nepridarytų išdaigų. A. pasakė, kad išvalys kambarius, o J. atėjo tyčia pritrypti. J. pafantazuoti tai linkęs. Netikiu, kad T. galėjo priekabiauti, jam ji svetima, būdavo, kad paikina ją, jie dar su N. turi du bendrus vaikus. A. pasakiau kartą keltis ir paėmiau už nosies, ji sakė, kad T. taip ją kelia, sakė, kad tai jai patinka. A. mokosi specialioje mokykloje. Ne viską nurodžiau tyrėjai, nes man liepė tik į klausimus atsakinėti. A. sakė, kad sekso filmus žiūrėjo. „Pastogėje” ji sakė, kad nori, kad T. ir kiti giminės ją aplankytų, paklausiau ar E. nori, bet A. paklausė, ar E. ant tavęs pyksta dar. Pasakė man A., kad E. sakė, kad pasodins T., o to aš pasakyti negalėjau tyrimo metu, nes man liepė atsakinėti tik į klausimus. Aš A. niekada nepriekaištavau, ką ji pasakė psichologei. „Pastogėje” dažnai A. lankydavau, visą savaitgalį ir dar viduryje savaitės ateidavau. Negali būti, kad N. matė, kaip (2010 metais) skriaudė T. A., ji labai myli savo vaikus ir toks atvejis negalimas. Aprašęs liudytojos L. I. parodymus teismas konstatuoja, kad liudytoja iš J. I. pasakymų žinojo, jog J. I. kartu su A. U., būdami pas ją kaime, žiūrėjo sekso filmus. Aplinkybę dėl sekso filmų žiūrėjimo patvirtino ir liudytojas G. I., parodydamas, kad uždraudė savo sūnui J. bendrauti su kaimynų vaiku I., su kuriuo J. žiūrėdavo sekso filmukus. Tai patvirtina nukentėjusiosios A. U. parodymus, kad ji apie T. L. nebūtą elgesį prikalbėjo, prisižiūrėjusi „filmukų”. Kartu teismas pastebi ir daro išvadą, kad nukentėjusioji nekaltina kaltinamojo kokių nors nusikalstamų veiksmų atlikimu jos atžvilgiu, o paaiškinimus psichologei V. L., pas kurią buvo nuvesta tetos E. I. davė, nedalyvaujant motinai N. L. ir juos davė, prisižiūrėjusi „filmukų”. Iš toliau aprašomų duomenų matyti, kad nukentėjusioji parodymus davė, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat buvo apklausti kaip liudytojai J. I., J. G.. Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios A. U. parodymais, duotais jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kaltinamajame akte nurodoma: „2014-11-14 ji paaiškino, jog ji pati nežino, kodėl į „Pastogę“ pateko. T. draugiškai apsikabino. Jis to dalyko nedarė, tik draugiškai apsikabino ir sakė, kad kartu gyvens. Jis draugiškai apsikabino, kaip savo dukrą, ir pasakė, kad visi gyvens. Tai buvo namuose. Jis apsikabino jos kambaryje. Jis pats atėjo į kambarį. Tuo metu namuose buvo brolis. Tuo metu jai gal buvo 13 metų. Kai ji buvo Dainavos poliklinikoje, tai psichologei papasakojo, kad jis apsikabino ją kaip dukrą. Jos kalbėjosi apie mokyklą ir viskas. Ji negali pasakyti, ką papasakojo pusbroliui J., neatsimena. Jai mama pasakė, kad šiandien reikės važiuoti į apklausą, mama sakė nesijaudinti. Daugiau su niekuo apie tai nekalbėjo. Ji pati pasisakė, kad jis ją apsikabino kaip dukrą, ir pasakė, kad kartu gyvens. Suklydo, papasakodama kitai psichologei. Nepamena, ką papasakojo kitai psichologei. Gali būti taip, kad ji Dainavos psichologei melavo. Nežino, ar šiandien sako tiesą. Jis jos neišprievartavo, taip nebuvo. Nežino pati, iš kur žino žodį „išprievartavo“. Jei grįžtų atgal į namus, tai jie gražiai gyventų. Kai pamatys T., tai atsiprašys vienas kito, apsikabins. T. atsiprašys, kad viso to nebuvo. O ji atsiprašys, kad to nebuvo. Ji namuose su T. sutarė gerai, draugiškai. Jis padėdavo jai pamokas ruošti (1 t., b. l. 19-20). Aprašęs nukentėjusiosios A. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismas konstatuoja, kad juose nėra jokių duomenų, kuriuos galima būtų pavadinti įrodymais, įrodančiais kaltinamojo kaltę, nors valstybinis kaltintojas nukentėjusiosios parodymus laiko duomenimis, kuriais grindžia kaltinimą (kaltinamojo akto trečiasis lapas). Nukentėjusioji A. U. jau kitą dieną po konsultacijos pas V. L. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams teigė, kad melavo ir apkalbėjo T. L.. Iki bendravimo su Vaiko teisių apsaugos darbuotojais ji nakvojo savo tetos E. I., suteikusios informaciją psichologei V. L. apie kaltinamojo T. L. veiksmus, namuose. Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinimas grindžiamas liudytojo J. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas parodė, kad: “ A. (U.) yra jo pusseserė. Jam ji papasakojo, kad jos patėvis T. lietė jos krūtinę ir savo lytinį organą kišo jai į burną. Tie įvykiai buvo du kartus, t.y. kai jos mama buvo išvažiavus ir kai jos mama buvo užmigus. Tai buvo jos namuose, Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėj. Sakė tada buvo, kai jai suėjo 14 metų. A. pasiskundė, kad jis užlaužė jai ranką. A. sakė, kad T. „lietė ją už papų ir kišo savo pimpalą į burną“. Tuo metu T. jai sakė niekam nesakyti, nes kitaip bus labai blogai. A. sakė, kad tai jis darė jos kambaryje. Sakė, jog mama pirmą kartą buvo išvažiavusi, antrą kartą - miegojo. A. pasakojo, jog buvo atsiklaupusi ant kelių, taip ir įvyko. A. minėjo, kad buvo apsirengusi. Sakė, kad T. paėmė jai už galvos ir kišo savo lytinį organą jai į burną. Sakė, jog jis ją privertė jėga. Dar sakė, kad su ranka lietė jai krūtis, kišo rankas po „maike“. A. sakė, kad du kartus buvo lygiai taip pat. Tik antrą kartą norėjo sesė įeiti į kambarį, bet T. uždarė duris. T. yra vieną kartą ją mušęs kilimų šluotele per nugarą. Jis matė tai per duris. A. mama verkė, prašė to nedaryti, A. dengėsi nugarą, o T., paėmęs šepetį, trenkė A. per nugarą, kelis kartus, nežino. A. tuo metu verkė, prisiglaudusi prie sofos kampo. Tai buvo prieš 4-5 metus, buvo žiemą, nes jie žiemą pas juos persikraustė. Apie prievartą A. pasakojo Lukšiuose, kaime, pas močiutę, jau pasibaigus vasarai. A. su T. L. santykiai prasti, T. jos nemėgsta. Ji jam papasakojo, jis nežinojo, ką pasakyti, ar pasakyti kitiems, ar klausyti A., nes A. prašė niekam nesakyti, bijojo T.. A. nemoka meluoti. Policijoj pasakė, kad ne tik A. krūtis T. lietė, bet ir lytinius organus, dabar neatsimena, tačiau, kai policijos davė parodymus, sakė tiesą. Jis pats su T. nėra susipykęs. Apie tai pirmą kartą mamai pasakė po dviejų savaičių, nes A. sakė niekam nesakyti. Bet jis pagalvojo, kad jeigu nepasakys niekam, tai jai pačiai bus blogiau, gali tai pasikartoti (1 t., b.l. 84-86). Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinimas grindžiamas liudytojos G. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja parodė, kad: „A. U. yra jos draugė, jos susipažino vaikų namuose (Pastogė). A. jai pasakojo, kad ją patėvis išprievartavo, kišdavo rankas „į papus“, po rūbais, seksualiai prievartavo. Sakė, kad mama išeidavo ir jos patėvis pradėdavo „prie jos seksualiai prievartauti“. A. jį vadindavo tėčiu, vardo nesakydavo. Ji pasakojo, kad gulėdavo ji lovoje, jis atsiguldavo, kišdavo rankas. Sakė, kad taip buvo daug kartų. Sakė, kad tai vykdavo namie, jos kambaryje. Pasakojo, kad, kai kišdavo rankas į papus, liesdavo nuogą kūną. Kai A. pasakojo, buvo nusiminusi, susinervinusi. Ji sakė, kad pergyvena. Kad matė patėvį nuogą, A. neminėjo. Policijoje ji davė parodymus, sakė ten teisybę. Patvirtina, jog minėjo, kad patėvis lietė A. ne tik papus, bet dar lietė ir lytinius organus, taip A. pasakojo. Sakė, kad su rankom lietė, minėjo, jog būdavo, kad numaudavo marškinėlius, kelnes ir apatines kelnaites. A. jai nėra niekada melavusi. Dabar jos nebendrauja. A. yra pasakojusi, jog patėvis, būdamas girtas, tyčiodavosi, ją pravardžiuodavo. A. pastoviai lankydavo mama, atvažiuodavo močiutė, dar sesė su broliu. Ji tai matydavo. Yra mačiusi, kaip ji bendrauja su mama, sutaria gerai (1 t., b.l. 119-120). Aprašęs J. I. ir G. G. parodymus teismas konstatuoja, kad jie skiriasi vieni nuo kitų, nors abu liudytojai teigia, kad apie įvykius jiems abiems papasakojo tas pats asmuo – nukentėjusioji A. U.. J. I. parodė, kad A. pasakojo, jog buvo atsiklaupusi ant kelių, taip ir įvyko, o G. G. parodė, kad A. gulėdavo lovoje kartu su kaltinamuoju, bet kad matytų patėvį (T. L.) nuogą neminėjo. Liudytoja E. I. parodė, kad iš sūnaus J. I. apie įvykius išgirdo prieš vieną dieną iki jos kreipimosi pas psichologę V. L. 2014-10-21, nors jos sūnus J. I. parodė, kad mamai (E. I.) apie tai, ką išgirdo iš A. U. buvo pasakęs po dviejų savaičių, kai apie A. U. pasisakymus išgirdo. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-16/2015 matyti, kad ekspertams buvo užduiti klausimai:-Ar nepilnametės A. U. atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos metu (2014 metais) nepilnametė sirgo psichikos sutrikimu ar psichine liga? Jei taip, tai kiek tai įtakojo jos suvokimo laipsnį ir gebėjimą duoti parodymus?-Ar šiuo metu nepilnametė serga psichikos sutrikimu ar psichine liga? Ar dėl jos atžvilgiu galimai įvykdytos nusikalstamos veikos sutriko nukentėjusiosios psichikos sveikata? Jei taip, tai koks tokių padarinių sunkumo laipsnis, kokia apimtimi tai įtakoja jos suvokimo laipsnį ir gebėjimą duoti parodymus?-Ar nepilnametė, atsižvelgiant įjos protinio išsivystymo lygį, individualius psichologinius ypatumus bei amžiaus ir tiriamos situacijos aplinkybes, galėjo pilnai suvokti su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį, reikšmę, ar galėjo adekvačiai pasipriešinti šiems veiksmams? Kiek gilios jos žinios apie seksualinius santykius, koks seksualinių santykių socialinės ir moralinės-etinės reikšmės suvokimo lygis? Ar jos seksualinės žinios atitinka jos amžių?-Ar tiriamoji, atsižvelgiant į jos amžių, psichinę, psichologinę būklę, gali duoti teisingus parodymus apie įvykį? Ar jos ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose nurodyti veiksmai, įvykiai yra paremti realiu jos pačios patyrimu?-Koks yra A. U. intelektas, kokį amžių jis atitinka ar jos socialinė branda atitinka jos amžių?-Ar nukentėjusiajai būdingos tokios individualios psichologinės ypatybės (padidintas įtaigumas, polinkis į fantazavimą gėdos jausmas ir kt), kurios galėjo iš esmės įtakoti jos gebėjimą teisingai suprasti aplinkybes, jas įsiminti ir duoti teisingus parodymus?-Ar tiriamosios ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytos aplinkybės nėra padiktuotos kito asmens? Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvados dalyje dėl tiriamosios A. U. psichikos būsenos nurodoma (išvados dėl 1 ir 2 klausimo): „apibendrinus pateiktą medžiagą bei įvertinus tiriamosios A. U. psichikos būseną, žinoma, jog ji augo jautriu vaiku iš mažens, konsultuota dėl emocijų, elgesio sunkumų. Jos psichologinius išgyvenimus itin apsunkino tėčio žūtis 2008 m. A. U. 2007-12-04 - 12-20 stebėta Šeimos santykių instituto dienos stacionare dėl elgesio sunkumų, dažnos nuotaikų kaitos (iš šioje jos asmens sveikatos istorijoje esančios medicininės pažymos: taikyta aplinkos terapija, meno, muzikos terapija, socialinių įgūdžių mokymas, grupinė terapija, individualus konsultavimas, šeimos konsultavimas. Stebėti menki mergaitės bendradarbiavimo su suaugusiais įgūdžiai, kiek demonstratyvios emocijos. A. U. 2009-02-04 tirta Kauno Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, išvada apie raidos sutrikimus: „sulėtėjusi psichinė raida bei emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai, nežymus kalbos neišsivystimas, disleksija (skaitymo sutrikimas), disgrafija (rašymo sutrikimas). Rekomenduota modifikuoti bendrąsias programas, teikti spec. pedagogo, logopedo, psichologo pagalbą. A. U. 2008-12-11 konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro Kauno medicinos universiteto nervų ligų ambulatoriniame skyriuje, nustatyta diagnozė: adaptacijos sutrikimai (konsultuota dėl dirglumo, pykčio, prieštaraujančio elgesio po tėvo mirties 2008m.). Minėtoje įstaigoje tiriamoji vaikų ir paauglių psichiatro pakartotinai konsultuota 2009-02-12, nustatyta diagnozė: ta pati. 2014-10-20 kreipėsi dėl naktinio šlapinimosi į lovą (14 metų), negausiai pasišlapina ir dienos metu, nustatyta diagnozė: naktinis šlapimo nelaikymas. Paskutinis įrašas 2014-11-04, nustatyta diagnozė: naktinis šlapimo nelaikymas. 2009-01-06 ambulatoriškai A. U. konstatuota somatoforminė autonominė disfunkcija (funkcinės kilmės nervų sistemos sutrikimas). A. U. 2009-01-23 buvo tirta Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, nustatytas raidos sutrikimas - sulėtėjusi psichinė raida. Yra duomenų iš liudytojų, kad mergaitė iš mažens nelaiko šlapimo, šlapinasi naktimis į lovą. Tačiau medicininiai įrašai apie šį sutrikimą yra tik 2014-10-20 bei 2014-11-04 (neurologo konsultacija), nustatyta diagnozė: enuresis nocturna (naktinis šlapimo nelaikymas). Med. įrašų šioje jos asmens sveikatos istorijoje, kad tiriamoji tiesiogiai būtų kreipusis dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykių, nėra. Iš medicininės dokumentacijos - A. U. 2012-11-27 - 2014-11-26 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (neįgalumo pažyma NL-3 Nr. 0058902). Charakteristikose iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos A. U. charakterizuojama: mokosi pagal specialiąją programą, būna išsiblaškiusi, daro daug klaidų, darbo tempas vidutinis, sunkiai sekasi rašyti, skaityti, pasakoti. Moka bendrauti su bendraamžiais, su draugais ir mokytojais mandagi, draugiška, nuoširdi. Charakteristikose iš (duomenys neskelbtini) A. U. charakterizuojama: mokėsi pagal individualizuotą programą, pagalbą teikė visi pedagogai, mokymosi programą įsisavinti sekėsi sunkiai. Taip nurodyta, kad A. turėjo emocijų ir elgesio sunkumų: „imituodavo pokalbius su nesančiais pašnekovais, mėgdavo šokti - gana iššaukiančiai ir agresyviai, pasireikšdavo juoko ar trankymosi priepuoliai". „Šios ekspertizės psichologinio tyrimo išvada: apibendrinus turimą medžiagą, nustatyta, jog tiriamosios pažintinės veiklos ypatumai atitinka lengvą defektą. Tiriamosios pažintiniai gebėjimai yra pakankami, kad ji galėtų teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje nagrinėjamas aplinkybes (įvykio vieta, apytikslis laikas, įvykio dalyviai ir jų veiksmai), jas įsiminti ir vėliau pakankamai gerai atgaminti. Pažymėtina, jog tiriamosios ilgalaikė atmintis yra nepatvari, todėl greičiau vyksta užmiršimas, galimi įvykių detalių supainiojimai, ji gali į pasakojimą įterpti kitų asmenų išsireiškimus ar nagrinėjamų įvykių vertinimus ir kt. Be to, tiriamajai nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą), dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų apie byloje nagrinėjau: įvykius. Tačiau nustatyta, jog tiriamoji ikiteisminio tyrimo metu negalėjo ir šiuo metu negali duoti nuoseklių, detalizuotų parodymų apie byloje nagrinėjamus įvykius dėl savo emocinės būsenos bei jai daromo poveikio (mamos, patėvio, netiesiogiai - ir močiutės). Tiriamosios parodymus rekomenduojama vertinti kritiškai; realistiška ir nekelianti abejonių yra ta jos parodymų dalis, kai ji įvardina savo jausmus (pasiilgusi mamos). Tiriamosios elgesys byloje nagrinėjamu laikotarpiu bei ikiteisminio tyrimo metu atix: jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, įgytą išsilavinimą bei gyvenimo patirtį, o taip pat ir susiklosčiusias aplinkybes. Tiriamoji dėl jos amžiaus ir individualių psichologinių ypatumų, jos nepakankamų žinių (ir šiuo metu negali suprasti įtariamojo su ja atliekamų veiksmų esmės), situacinių aplinkybių (įtariamojo grasinimai), būsenos įvykių metu (išgąstis, fazinis silpnumas) negali aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams. Neabejotina, jog tiriamąją psichotraumuojančiai veikia tiek byloje nagrinėjami įvykiai, tiek ir antrinį traumavimą sukėlusios priežastys (reikšmingų artimųjų netikėjimas ja, jos atskyrimas nuo mamos apgyvendinimas vaikų globos namuose). Todėl, kad tiriamoji galėtų duoti parodymui yra būtina užtikrinti tai, kad ji gautų psichologinę pagalbą, orientuotą į psichotraumuojančios patirties (byloje nagrinėjami įvykiai) įveiką, kad psichologas paruoštų apklausai, o svarbiausia - kad mama (ir kiti artimieji) ja patikėtų, bei nedarytų; poveikio dėl duodamų parodymų. Šiuo metu tiriamosios psichikos būsenoje: mąstymas konkretus, yra nuoseklus. Asmenybė nebrandi, infantiliška. Nėra atvira apie byloje nagrinėjamą įvykį, išsako, jog bijo, kad jos patėvis pateks į kalėjimą ir ji negalės sugrįžti iš vaikų globos namų pas savo mamą. Emocijos slopinamos. Dėmesys patenkinamas. Atminties išlaikymas apsunkintas. Intelektas defektinis. Nuotaika pažeminta. Pokalbio apie byloje nagrinėjamą įvykį metu išlieka vidiniai įsitempusi, nerimastinga, baiminga, slopina savo emocijas. Suicidinių minčių neišsako. Suvokimo sutrikimų nekonstatuota. Aktyvios psichoprodukcijos nekonstatuota. A. U. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas (F70.8). Kitos reakcijos į stiprų stresą (43.8). A. U. neserga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu. A. U. jos atžvilgiu galimai įvykdytos nusikalstamos veikos metu (2014m.) nesirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, jai iš mažens konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas. Minėtas sutrikimas netrukdo jai suvokti įvykių išorinės pusės bei duoti apie tai parodymus. Šiuo metu A. U. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas mažens) bei laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą - minėte sutrikimo atsiradimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu, vadinasi A. U. psichikos sveikata dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio yra sutrikdyta. Tačiau sveikatos sutrikdymo mastas negali būti įvertintas, nes anksčiau, po įvykio, A. U. nesikreipė į vaikų ir paauglių psichiatrus ir jos psichikos sveikata nebuvo objektyviai vertinta. Aprašęs šią ekspertizės dalį teismas konstatuoja, kad joje išdėstyti duomenys niekaip nepatvirtina kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Kartu teismas pastebi, kad šioje ekspertizės dalyje išdėstyti duomenys neatitinka teisiamajame posėdyje surinktų įrodymų: teisiamajame posėdyje nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis grąsintų nukentėjusiajai A. U.; kad kaltinamasis arba nukentėjusiosios mama N. L. bei močiutė L. I. būtų darę poveikį nukentėjusiosios parodymamas. To nebuvo nustatyta kokiais nors įrodymais ir ikiteisminio bylos tyrimo metu. Teismas taip pat konstatuoja, kad teismo aptarti ekspertizės išvadoje (jos dalyje) išdėstyti duomenys negali būti priskiriami eksperto – psichiatro kompetencijai. Atsakymai į teismo nutartyje ekspertams pateiktus klausimus (teismo psichiatrė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 1, 2; teismo psichologė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 3-7): 1. A. U. jos atžvilgiu galimai įvykdytos nusikalstamos veikos metu (2014m.) nesirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, jai iš mažens konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas. Minėtas sutrikimas netrukdo jai suvokti įvykių išorinės pusės bei duoti apie tai parodymus. Toliau - žr. atsakymą Nr. 6. 2. Šiuo metu A. U. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas nuo mažens bei laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stresą - minėto sutrikimo atsiradimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu, vadinasi A. U. nsichikos sveikata dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio yra sutrikdyta. Tačiau sveikatos (psichikos) sutrikdymo mastas negali būti įvertintas, nes anksčiau, po įvykio, A. U. nesikreipusi į vaikų ir paauglių psichiatrus ir jos psichikos sveikata nevertinta. Toliau žiūrėti atsakymą nr.6. 3. A. U. negalėjo visapusiškai pilnai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, todėl ji negalėjo adekvačiai tiems veiksmams priešintis. Juolab A. U. negalėjo priešintis tiems veiksmams dėl savo būsenos (įtariamojo baimės), įtariamojo naudojamo smurto jos atžvilgiu (grasinimai). 4. A. U. ikiteisminio tyrimo metu negalėjo (ir negali) duoti parodymų dėl jos mamos, liudytojos N. L. bei įtariamojo daromo poveikio jos duodamiems parodymams. A. U. realus patyrimas atsiskleidžia ne jai duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bet kai ji apie įtariamojo veiksmus pasakojo savo pusbroliui bei psichologei. 5. A. U. intelektas yra defektinis; atitinkamai jai būdingi tiek jo amžiaus tarpsniui, tiek ir jaunesniam amžiaus tarpsniui būdingi individualūs ypatumai. A. U. socialinė branda neatitinka jos amžiaus tarpsnio normų. 6. A. U. nenustatyta tokių individualių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių reikšmingų byloje aplinkybių, jas įsiminti bei atgaminti. Tikėtina, jog A. U. gali pakankamai gerai atgaminti „centrines“ aplinkybes, t.y. įvykio dalyvių veiksmus. A. U. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą, tačiau jos gebėjimą duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu reikšmingai veikia jai reikšmingų asmenų daromas poveikis bei kitos jos būsena (gyvenimas globos namuose ją veikia psichotraumuojančiai, ji ilgisi mamos) - visa tai lemia jos vengimą, baimę duoti parodymus. 7. A. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas poveikis jos duodamiems parodymams, todėl šiuos parodymus rekomenduojama vertinti kritiškai ir atsižvelgti į tai, ką ji apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu pasakojo liudytojams J. I. bei V. L. dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Aprašęs šią ekspertizės dalį teismas konstatuoja, kad joje išdėstyti duomenys taip pat niekaip nepatvirtina kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Kartu teismas pastebi, kad šioje ekspertizės dalyje išdėstyti duomenys neatitinka teisiamajame posėdyje surinktų įrodymų: teisiamajame posėdyje nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis grasintų ar būtų daręs poveikį nukentėjusiosios parodymams. To nebuvo nustatyta kokiais nors įrodymais ir ikiteisminio bylos tyrimo metu. Teismas taip pat konstatuoja, kad teismo aptarti ekspertizės išvadoje (ekspertėms atsakant į pateiktus klausimus Nr. 3, 4, 7) išdėstyti duomenys negali būti priskiriami eksperto – psichologo kompetencijai ir negali būti vertinami kaip objektyvūs duomenys, nors ekspertė A. Š. teisiamajame posėdyje apklausiama kaip specialistė ekspertė patvirtino savo pasirašytą čia aptartą ekspertizės išvadą paaiškindama, kad dėl teisiamajame posėdyje jos išgirstų proceso dalyvių parodymų išvados nekeičia. Teismas dar kartą akcentuoja, kad aptaro ekspertizės akto nevertina kaip įrodymo, patvirtinančio kaltinamojo kaltę. Kartu teismas pastebi, kad: pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - Įstatymas). 14 str. reglamentuoja, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats; nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, jeigu yra nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo atstovų, diagnostikos ir gydymo metodus parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, tačiau pažymi, kad nepilnametis pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo pagrįsta nuomone, išreikšta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; kad Įstatymo 16 str. įtvirtinta nuostata, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija. Ši nuostata netaikoma šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais; kad Įstatymo 17 str. reglamentuoja tuos atvejus, kai paciento sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą - jeigu yra galimybė konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje rinktis taikomus diagnostikos ir gydymo metodus ir prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą (Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 „Dėl” Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ reglamentuoja reikalavimus sutikimo formai)”. Teismas konstatuoja, kad šių Įstatymo nuostatų V. L., bendraudama ir apklausdama nukentėjusiąją A. U. nesilaikė. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 1 str. 1 d.). Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nepadarė kaltinamajame akte jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Nesant T. L. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kaltinamasis išteisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1d. 1p., 2 str.). Kartu teismas dar kartą akcentuoja, kad pats valstybinis kaltintojas pripažįsta, kad kaltinimas grindžiamas tik netiesioginiais įrodymais: psichologė V. L. apie tariamai kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, prieš kalbėdamasi su A. U., sužinojo iš E. I.; E. I. apie kaltinamojo tariamai padarytas nusikalstamas veikas pasakiusi liudytojai V. L., apie jas sužinojo iš savo sūnaus J. I.; J. I. teigia apie kaltinamojo padarytus veiksmus sužinojęs iš nukentėjusiosios A. U.; nukentėjusioji A. U., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad kaltinamasis T. L. jokių nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu nepadarė, o kalbėdamasi su psichologe (liudytoja V. L.), galėjo ką nors pasakyti, nes buvo prisižiūrėjusi filmukų; Liudytoja V. L. informaciją, gautą iš E. I. ir pokalbio su A. U. metu, perdavė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, o šio skyriaus darbuotoja liudytojai – prokuratūrai ir policijai. Plačiau visa įvykių eiga ir byloje surinkti duomenys išdėstyti aprašomojoje nuosprendžio dalyje anksčiau. Dėl civilinio ieškinio. Civilinis A. U. vardu pareikštas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys paliktinas nenagrinėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Kartu teismas pastebi, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai neišklausė ir neatsiklausė nukentėjusiosios A. U. nuomonės dėl civilinio ieškinio, nors, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją (taip pat paaiškinimų kitiems pareigūnams, kurie su ja bendravo jau kitą dieną po jos pokalbio su psichologe V. L.), jokios prievartos ar grasinimų iš T. L. ji nėra patyrusi. Dėl kardomosios priemonės. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento (LR BPK 139 str. 3 d.). Dėl daiktinių įrodymų. 4 DVD+R laikmenos su A. U., J. I., G. G. apklausų vaizdo bei garso įrašais (1 t., b.l. 19-20, 84-86, 70-73, 119-120), laikomos byloje, paliktinos saugoti byloje; DVD laikmena su suvestinės Nr. 01-2015-03-10 Nr. 20-7/1-TP-72 garso įrašu – atskirame voke perduota su baudžiamosios bylos medžiaga (2 t., b.l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 str., nusprendžia: T. L. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d. ir 140 str. 2 d. išteisinti, nenustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Civilinį A. U. vardu pareikštą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį palikti nenagrinėtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti T. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.Daiktinius įrodymus: 4 DVD+R laikmenas su A. U., J. I., G. G. apklausų vaizdo bei garso įrašais (1 t., b.l. 19-20, 84-86, 70-73, 119-120), laikomas byloje, palikti saugoti byloje; DVD laikmeną su suvestinės Nr. 01-2015-03-10 Nr. 20-7/1-TP-72 garso įrašu – atskirame voke perduotą su baudžiamosios bylos medžiaga (2 t., b.l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.). Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.Teisėjas Rimantas Sipavičius