Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, Jelenai Frank, Rasai Pladaitei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, I. B., jos atstovui advokatui Drąsučiui Zagreckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK) Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas R. M. 2014-03-31 priėmė nutarimą Nr. 17N-9755922-14, kuriuo I. B. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 150 Lt baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad I. B. 2014-01-26 apie 00.04 val., t. y. nakties metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), leido muziką ir trikdė viešąją rimtį. Nutarime nurodyta, kad I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdžio metu I. B. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ji 2014-01-16 šiame bute kartu su drauge žiūrėjo filmą, apie vidurnaktį atvyko policijos pareigūnai, kurių ji paprašė prisistatyti, tačiau pastarieji atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad iš jos buto sklinda triukšmas, jai paklausus, kuo pasireiškia minėtas triukšmas ir iš kur jis sklinda, jeigu namuose yra įjungtas tik televizorius, pareigūnai jai atsakė, jog bet koks triukšmas yra triukšmas. Pareiškėja nurodė, kad išgirdusi tokį atsakymą iš policijos pareigūnų, kurie atsisakė prisistatyti, nebenorėjo su jais diskutuoti ir uždarė duris. Įvykio naktį ji bute buvo tik dviese su drauge, jos nieko nešventė, alkoholio nevartojo, nedainavo. Pareiškėja nurodė ir tai, jog ji už triukšmo kėlimą jau yra nubausta antrą kartą, pirmąjį kartą dėl jos taip pat skundėsi kaimynai, kurie gyvena bute, esančiame virš jos buto, minėti kaimynai ne sykį buvo atėję pas ją į butą, kai jame vyko remonto darbai, reikalaudami, kad būtų netriukšmaujama ir dienos metu, kadangi jų vaikas negali miegoti. Pareiškėja paaiškino, kad jos nuomone, minėti kaimynai vis dar ant jos pyksta, ir dėl to skambina policijos pareigūnams, nes jokie kiti kaimynai niekada nėra pas ją atėję skųstis dėl iš jos buto sklindančio triukšmo.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. S. parodė, kad įvykio metu ji buvo kartu su I. B. jos bute, jos žiūrėjo filmą, gal kiek pasijuokė ir pabendravo, o apie 23.30 val. pasigirdo skambutis į duris, Indrė pažiūrėjusi per durų akutę, pasakė, kad atvyko policijos pareigūnai. Kai Indrė atidarė duris ir kalbėjosi su pareigūnais, ji pati buvo kambaryje, tačiau išgirdusi, kad kalba eina apie triukšmą, priėjo prie durų ir paklausė policijos pareigūnų, kaip jie nustatė, kad iš buto sklinda triukšmas, nes jos buvo įsitikinusios, kad triukšmas sklinda ne iš jų buto, todėl ji policijos pareigūnų paklausė, ar jie išmatavo triukšmą decibelais. Televizorius ir toliau buvo įjungtas, todėl I. policijos pareigūnų paklausė, ar jie vis dar girdi triukšmą, o pastarieji atsakė, kad girdi triukšmą ir bet koks triukšmas yra triukšmas.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad 2014-01-26 girdėjo garsią muziką ir garsų dainavimą. Galbūt tai buvo ir ne 11 aukšte, jis pats gyvena namo 12-ame aukšte. Išėjo į laiptinę, paklausė ir pagalvojo, kad garsai sklinda ne iš to aukšto, kuriame jis gyvena. Jo laiptinėje be jo buto dar yra 8 butai. Jis nebuvo nusileidęs į 11-ą aukštą. Jis skambindamas bendruoju pagalbos telefonu nurodė, kad triukšmas galimai sklinda iš 109 arba iš 110 numeriu pažymėtų butų. Po šio įvykio jis nebuvo nuėjęs į 109 butą. Jo žmona buvo ėjusi į 109 ar 110 butą dėl remonto, prašė atidėti remontą, nes jų vaikas tuo metu miegojo. Prieš porą metų dėl remonto buvo nuėjęs ir jis pats, bet negali pasakyti, ar ėjo į 109-ą, ar 110-ą butą. Jis policiją dėl triukšmo kviečia 2-3 kartus per metus.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. V. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. daugiabučio namo 10-ame aukšte. 109 numeriu pažymėtas butas yra tiesiai virš jos buto. Tą dieną, 2014-01-26, ji dirbo, nuo 17 val. buvo namuose ir negirdėjo jokio triukšmo. Ji nuėjo miegoti apie 22 val. ir jos netrikdė joks triukšmas. Su I. iki tol draugiškų santykių nepalaikė, teismo posėdyje I. mato antrą kartą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad ji 2014 m. sausio mėnesį gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Jos butas turi bendrą sieną su 109 butu. 2014 m. sausio 25 d. vakare joks triukšmas jos vaikui, kuriai yra 9 metai, užmigti netrukdė. Jai neteko girdėti triukšmo iš 109 numeriu pažymėto buto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus įvertinęs juos lyginant tarpusavyje ir su rašytiniais bylos duomenimis (policijos pareigūnų V. Liutkevičiaus ir V. Statkevičiaus tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais), išklausęs garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro teismas prieina prie išvados, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta patikimų ir neabejotinų įrodymų visumos, kuri leistų neginčijamai konstatuoti ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamas nutarimas grindžiamas minėtų policijos pareigūnų pateiktais tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais bei pareiškėjo A. M. paaiškinimu. Tiek pati I. B., tiek tariamo įvykio metu su ja bute (duomenys neskelbtini)2014 m. sausio 25 d. vakare buvusi liudytoja S. S. kategoriškai neigia buvus triukšmą, trikdantį viešąją rimtį. Jos nurodė, kad žiūrėjo televizorių. Iš policijos pareigūnų V. Liutkevičiaus ir V. Statkevičiaus tarnybinių pranešimų matyti, kad šie pranešimai iš esmės identiški, juose net padarytos tos pačios gramatinės klaidos. Žinoma, vien ši aplinkybė nereiškia, jog pranešimuose nurodyti duomenys yra neteisingi. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad minėti policijos pareigūnai buvo nuvykę į butą, esantį (duomenys neskelbtini)ir kalbėjosi su I. B.. Tačiau policijos pareigūnų teiginiai apie sklindantį triukšmą (būtent, garsiai grojančią muziką) visų kitų administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų kontekste nėra nediskutuotini. Iš tiesų, nei I. B., nei liudytoja S. S. neneigė, kad tariamo įvykio metu žiūrėjo televizorių. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tarp policijos pareigūnų ir I. B. kilo nesutarimai dėl galimo triukšmo lygio. Policijos pareigūnai subjektyviai vertino, kad iš 109 buto sklinda garsi muzika, tuo tarpu I. B. teigia, kad viešosios rimties įjungtas televizorius netrikdė. Todėl, esant prieštaravimams tarp I. B. ir policijos pareigūnų paaiškinimų, svarbią reikšmę nustatant ir vertinant įvykio aplinkybes įgyja nesuinteresuotų liudytojų – E. V. ir A. S. parodymai. Liudytoja A. S. paaiškino, kad jos butas turi bendrą sieną su 109 butu, tačiau tariamo įvykio metu ji jokio triukšmo negirdėjo. Liudytoja E. V., kurios butas yra aukštu žemiau negu I. B. butas, taip pat jokio triukšmo, garsiai sklindančios muzikos negirdėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pranešėjas A. M. taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, iš kur sklinda triukšmas (tai matyti ne tik iš jo paties paaiškinimų, bet ir iš teismo posėdyje išklausyto iš Bendrojo pagalbos centro išreikalauto garso įrašo). Asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn vien pagal subjektyvų policijos pareigūnų vertinimą apie tai, kad iš jo buto sklido garsi muzika. Tai būtų galima padaryti tik tuo atveju, jei nebūtų kitų, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisinančių įrodymų. Tuo tarpu šioje byloje, netgi neskaitant pačios I. B. ir jos pažįstamos S. S. parodymų, nesuinteresuoti liudytojai E. V. bei A. S. kategoriškai paneigė iš I. B. buto sklindant triukšmą, trikdantį viešąją rimtį. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Dėl šių argumentų teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinės bylos teisena I. B. nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo R. M. 2014-03-31 nutarimą Nr. 17N-9755922-14 panaikinti ir administracinę bylą I. B. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.