Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-670-582/2012

Teisėja: Diana Atajeva Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00523-2011-3

2012 m. lapkričio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, gynėjui advokatui Antanui Priaugai, nuteistajam V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį per šį laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Iš V. S. priteista 191,17 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, V. U. - 30,39 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 29 d. apie 16 val. Alytaus r., (duomenys neskelbtini) laukuose, iš asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, tyčia šakėmis ketino suduoti smūgį nukentėjusiajam V. U. į galvos sritį, nukentėjusiajam siekiant išvengti sužalojimų ir užsidengiant galvą dešine ranka, sudavė smūgį į dešiniąją ranką, po to, ne mažiau keturis kartus smūgiuodamas šakių smaigaliais ir kotu, sudavė nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas, ko pasekoje dėl muštinių žaizdų dešinio momens srityje, dešinės ausies kaušelio srityje, kairės plaštakos I piršto srityje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelio srityje, paviršinio odos nubrozdinimo viršutinės lūpos dešinėje, smakro dešinėje, durtines žaizdas dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimo padarė nukentėjusiajam V. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos V delnakaulio galvutės lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai V. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji byla gali būti nutraukta, tik nustačius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnyje numatytus pagrindus, tai yra, esant šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatytoms aplinkybėms, dėl kurių procesas negalimas, arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 - 40 ir 93 straipsniuose numatytiems pagrindams atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šuo atveju baudžiamąją bylą nutraukti pagrindo nėra.

Panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti nuteistojo V. S. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį taip pat nėra pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai grindė nukentėjusiojo V. U., liudytojos O. U. parodymais, specialisto išvada, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar juos laikyti įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 1 d., 2 d.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis, neigdamas savo kaltę, akcentuoja savo paties bei liudytoja apklaustos sesers D. Z. parodymus, vertindamas juos atsietai nuo kitų teismo nustatytų aplinkybių ir įrodymų. Toks įrodymų vertinimas yra negalimas, kadangi tik įrodymų visetas gali pagrįsti ar paneigti asmens kaltę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja apklausta nuteistojo sesuo D. Z. tiesiogiai įvykio nematė, įvykio aplinkybes aiškino tik iš nuteistojo pasakojimo, kad jį pirmas užpuolė ir sumušė V. U.. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šios liudytojos parodymais nesivadovavo pagrįstai ir vertino kaip siekį padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nuosprendį grindė liudytojos, nukentėjusiojo žmonos, O. U. parodymais. Šios liudytojos parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, atitinkantys faktines bylos aplinkybes, tad jais abejoti teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Būtent, iš liudytojos O. U. teisme duotų parodymų matyti, kad ji nukentėjusįjį pamatė iš karto po įvykio, šis jai pasakė, kad jį sumušė V. S., ji matė su šakėmis bėgantį V. S., kreipėsi į medikus, kurie apie įvykį pranešė policijai. Nukentėjusiojo V. U. ir jo žmonos liudytojos O. U. parodymus patvirtina ir specialisto išvada apie padarytus kūno sužalojimus. Šioje išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau penkių trauminių poveikių, kas paneigia nuteistojo versiją apie tai, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 33-35). Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų grupės vyresnio specialisto 2011-04-29 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2011-04-29 19.55 val. iš ligoninės buvo gautas pranešimas, jog į ligoninę kreipėsi V. U., kuris pasakė, kad jį sumušė kaimynas (t. 1, b.l. 14).

Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis dėl jam padarytų kūno sužalojimų niekur nesikreipė, jokie sužalojimai jam nenustatyti. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-16 jis parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, aiškino, jog supyko dėl to, kad nukentėjusysis priekaištavo jam dėl važinėjimo pastarojo laukais, ir kad paėmęs šakes nubėgo paskui V. U.. Šis paėmė laužtuvą, o jis šakėmis kirto pastarajam per galvą vieną smūgį ir paliko jį gulintį pievoje (t. 1, b. l. 88-89), tai yra ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis prisipažino, kad pirmas puolė ir sužalojo nukentėjusįjį. Tokius jo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo duoti parodymai. Be to, kaip jau minėta, ir specialisto išvada pagrindžia, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti dėl ne mažiau penkių trauminių poveikių. Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįstais laikytini nuteistojo teiginiai apeliaciniame skunde, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, gindamasis nuo nukentėjusiojo, kuris šį puolė metaliniu strypu. Tokį nuteistojo aiškinimą teisėjų kolegija vertina kritiškai kaip jo gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinųjų būtinosios ginties sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti kaltininką veikus esant būtinosios ginties situacijai. Nagrinėjamu atveju jokio aiškiai gresiančio pavojaus nuteistajam nebuvo. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką būtinosios ginties situacijos nėra tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tad šiuo atveju V. S. veiksmai, kai tarp jo ir nukentėjusiojo kilus asmeninio pobūdžio konfliktui, šis pirmas sudavė šakėmis nukentėjusiajam, negali būti pripažinti veikimu esant būtinosios ginties sąlygomis, todėl V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal kilusius padarinius pagal BK 138 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, ką šiuo atveju byloje nukentėjusysis V. U. ir padarė.

Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų visumą, juos teisminio nagrinėjimo metu pakankamai išsamiai ištyrė, įvertino V. S. kaltės formą, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, aptarė ir tai, kad nuteistasis yra bedarbis, seniūno charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas, o nukentėjusysis privalo įrodyti nurodomų nuostolių dydį. Dvasiniai išgyvenimai yra viena iš sąlygų apskritai priteisti žalos atlyginimą. Nustatydamas žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jau paminėtų kriterijų visumą ir tinkamai pritaikė įstatymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nukentėjusiojo V. U. prašoma 4000 litų suma neturtinei žalai atlyginti prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir nėra pilnai pagrįsta, todėl nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teisingai tenkino tik iš dalies. Nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis (2000 Lt) laikytinas realiu, pakankamai ekonomiškai pagrįstu ir atitinkančiu protingumo kriterijus. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jam priteista 2000 Lt suma yra aiškiai per didelė, todėl teisėjų kolegijai ją dar labiau sumažinti nėra pagrindo.

Nuteistojo ir jo gynėjo versiją apie tai, kad tyrimo metu nuteistajam pasirašyti buvo apgaule duoti penki neužpildyti lapai, kuriuos nuteistasis pasirašė, teismas vertina kritiškai, nes 2011-06-16 teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole nuteistasis ne tik pasirašė, tačiau ir įrašė, kad apklausiant su savo teisėmis ir pareigomis susipažino (t. 1, b. l. 84), 2011-06-16 protokole dėl gynėjo atsisakymo V. S. ne tik pasirašė, tačiau ir įrašė, kad apklausiant įtariamuoju gynėjo atsisako (t. 1, b. l. 85), tą pačią dieną jis pasirašė pranešime apie įtarimą (t. 1, b. l. 86-87), buvo apklaustas įtariamuoju ir įtariamojo apklausos protokole pasirašė ties įrašu „kaltu prisipažįstu iš dalies“, apklausos protokolo pirmo puslapio apačioje, taip pat po apklausos teksto savo ranka įrašė „perskaičiau V. S.“ (t. 1, b. l. 88-89). Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis pasirašė ne tuščiuose popieriaus lapuose, o ikiteisminio tyrimo tyrėjos užpildytuose protokoluose, su jais susipažinęs.

Nuteistojo gynėjas nurodė, jog dėl įvykio buvo nutarta ikiteisminio tyrimo nepradėti, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad prokuratūra 2011-05-18 nutarimu panaikino nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 5-6).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.