Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-4-278/2010

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-02-17
Bylos Nr.: 2A-4-278/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Ieškovas: V. M.
Atsakovas: R. M.
Trečiasis asmuo: V. C., L. V., V. M.

Civilinė byla Nr. 2A-4-278/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3; 75.8; 121.15;121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovui adv. A.Kolpertui,atsakovės atstovui adv. J.Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ir atsakovo R. M. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-434-2009 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui R. M., tretiesiems asmenims V. C., L. V. ir V. M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ŽŪB „Pajiešmeniai“ netiesioginį ieškinį atsakovui R. M. dėl paskolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovo ir šalių atstovų paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1985-06-08 ir santuokoje gimė sūnūs Šarūnas bei Evaldas. Nurodė, kad atsakovas nevykdė savo, kaip sutuoktinio pareigos būti lojaliam, gerbti ir remti vienas kitą, prisidėti prie šeimos santykių išsaugojimo, bendrų šeimos poreikių tenkinimo, o 2005 metais rugpjūčio mėnesį dėl kitos moters paliko šeimą. Prašė teismą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, priteisti iš atsakovo 8 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam E. M. už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-08-01, nes atsakovas prie vaiko išlaikymo tinkamai neprisidėjo, priteisti jos naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Be to, prašė teismą padalinti santuokoje įgytą turtą ir jai asmeninėn nuosavybėn skirti – 0,1554 ha dydžio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą, nebaigtą statyti ūkinį pastatą, metalinį garažą, o atsakovui – 232 373 vnt. ŽŪB „Pušynas“ pajų, R. M. ūkininko ūkį bei 7,8500 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dviratį KTM, slidinėjimo reikmenų komplektą (slidės „Dinastar”, slidininko batus), motociklininko šalmą UVEX. Ieškovė prašė priteisti iš R. M. jos naudai 117 250 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią natūra didesnę turto dalį ir už šeimos turto sumažinimą, padarytą dėl atsakovo kaltės, o pinigines prievoles, kylančias iš paskolų sutarčių, sudarytų tarp atsakovo ir L. V., V. M. bei V. C. pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais bankrutavusi ŽŪB „Pajiešmeniai” pateikė teismui netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. M. 95 000 Lt paskolą, gautą pagal 2006-09-25 paskolos sutartį, sudarytą tarp R. M. ir V. M.. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2007-06-26 sprendimu už akių ŽŪB „Pajiešmeniai” naudai iš atsakovo V. M. priteista 248 000 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimo pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, tačiau skola iš V. M. nėra išieškota ir abejotina ar bus išieškota dėl skolininko nemokumo. Kadangi V. M. yra ŽŪB „Pajiešmeniai” skolininkas ir atsakovo R. M. kreditorius, tačiau savo teisių negina, nes nėra pareiškęs reikalavimo dėl 95 000Lt skolos priteisimo iš atsakovo R. M., todėl skola priteistina bankrutavusiai bendrovei. Byloje pateiktą V. M. pakvitavimą dėl 95 000 Lt skolos grąžinimo mano esant apsimestiniu, nes atsakovas su kitais kreditoriais neatsiskaitė.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad šalys nuo 2005 metų rugpjūčio mėnesio gyvena atskirai, neveda bendro šeimos ūkio bei konstatavo, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą, dėl ko Biržų rajono apylinkės teismo 2006-03-01 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 145 str. 1 d.. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.). Atsakovo teiginius, kad V. M., ieškodama pažinčių su kitais vyrais 2007 metais įdėjo skelbimą internete ir tuo demonstravo nelojalumą, nepagarbą sutuoktiniui, teismas nevertino kaip ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymo, nes tai ji padarė po to, kai atsakovas buvo palikęs šeimą. Atsižvelgiant į tai, kad bendro gyvenimo metu ieškovė buvo žeminama, jos atžvilgiu naudotas smurtas, į tai, kad ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, tuo visiškai sugriaudamas ieškovės santuokinius lūkesčius, ieškovės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas laikė pagrįstu, o nustatydamas šios žalos dydį atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir ieškovei priteisė 2 000 Lt neturtinę žalą. Teismas nustatė, kad atsakovas iš L. V., V. C., V. M. paskolos sutartimis pasiskolino lėšų, tačiau neįrodė, jog šiuos pinigus panaudojo šeimos reikmėms ir pagerino šeimos būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pirkdamas medžiagas būsto remontui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. M. lėšas pasiskolino iš kitų asmenų 2006 m., šalims gyvenant atskirai, nevedant ūkio ir pripažino, kad piniginės prievolės, kylančios iš paskolos sutarčių, sudarytos tarp atsakovo ir L. V., V. C., V. M., yra asmeninės atsakovo prievolės. Teismas nustatė, kad atsakovas 2007-01-01 - 2008-08-01 laikotarpiu teikė išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui E. M. ir šioje dalyje ieškinį atmetė. Be to, teismas nustatė šalių santuokoje įgytą turtą ir padalindamas jį vadovavosi CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, atsižvelgė į sutuoktinių išreikštus pageidavimus, į tai, kuris sutuoktinis realiai naudojasi bendru turtu santuokos nutraukimo metu, į jų buvimo vietą, šalių užsiėmimą, o turto vertę nustatė pagal byloje pateiktus įrodymus. V. M. skyrė 0,1554 ha 63 000Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)bei jame esančius statinius - 200 000 Lt vertės gyvenamąjį namą, nebaigtą statyti 20 000 Lt vertės ūkinį pastatą, 6 000 Lt metalinį garažą, kitus kiemo statinius, kurių vertė 10 000 Lt (kiemo aikštelę, kiemo aptvėrimą, vartus, šulinį) bei kilnojamąjį turtą, viso turto už 352 617 Lt, o atsakovui R. M. priteisė dviratį KTM (2 000 Lt), slidinėjimo reikmenų komplektą (slides “Dinastar”, slidininko batus, 2 000 Lt vertės), motociklininko šalmą UVEX (1 000 Lt), 232 373 vnt. 232 373 Lt vertės ŽŪB “Pušynas“ pajų, R. M. ūkininko ūkį (100 000 Lt vertės), 7,8500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., viso turto už 378 373 Lt. Be to, teismas iš atsakovo R. M. ieškovei priteisė 12 878 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo automobilius: M. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. F., valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurie sprendimo priėmimo dienai nėra išlikę. Nurodė, kad automobilį M. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė pardavė už 300 Lt ir lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, todėl darė išvadą, kad kompensacija už jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą iš ieškovės nepriteistina. Nustatė, kad automobilis V. F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-05-25 sudegė, jis buvo išregistruotas, gaisro kaltininkas nenustatytas, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją už šį automobilį atmestinas, nes automobilis sunaikintas ne dėl atsakovo kaltės ir kompensacija CK 3.98 str. 3d. prasme negalima. Ieškovės reikalavimą priteisti kompensaciją už atsakovo sunaudotas 22 947,65 Lt pinigines lėšas, buvusias AB bankas “Hansabankas” atsakovo sąskaitoje, teismas atmetė, nes atsakovui šios lėšos buvo pervestos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros kaip parama jo ūkiui ir šias lėšas jis panaudojo savo ūkininko ūkio reikmėms. Nurodė, kad lėšos, panaudotos R. M. ūkininko ūkio reikmėms yra būtina sąlyga šio ūkio veiklai vykdyti, nes tai yra ūkininko ūkio apyvartinės lėšos ir palaiko šio ūkio, kaip turtinio vieneto vertę ir rinkos kainą, be to, atsižvelgė į tai, kad ūkininko ūkis yra įtrauktas į dalintino turto balansą ir priteistinas atsakovui (CK 3.98 str.3 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog pajų vertė yra mažesnė nei 232 373 Lt. Nustatė, kad 2006-09-25 V. M. atsakovui suteikė 95 000 Lt paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2007-05-30, todėl byloje esantis pakvitavimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas 2008-09-20 grąžino paskolą ir atsakovas yra atsiskaitęs su kreditoriumi iki netiesioginio ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodė, kad trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atstovas teismui pateikė tik savo samprotavimus, kad šios skolos grąžinimas yra apsimestinis, tačiau teiginių nepagrindė įrodymais ir konstatavo, jog R. M. piniginė prievolė V. M. yra pasibaigusi iki netiesioginio ieškinio pateikimo teismui dienos ir šį reikalavimą atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti, papildomai iš atsakovo priteisti 58 973,82 Lt kompensaciją ir iš dalintino turto išjungti jai priteistą televizorių „Samsung“- 700 Lt; kompiuterį RQ 2452-2000 Lt; televizoriaus staliuką - 100 Lt; „Sony“ muzikinį centrą - 2000 Lt; skenerį 3630 – 500 Lt; 2 pakabinamas lentynas - 300 Lt; kilimą 3x4 - 400 Lt; virtuvės baldų komplektą - 10 000 Lt; šaldytuvą „Snaigė“ - 800 Lt; mikrobangų krosnelę „Aliaska“ - 200 Lt; dujinę viryklę „Glem gaz“- 1 400 Lt; indaplovę - 1900 Lt; 2 ekspreso kavos aparatus „Severin“ -500 Lt; prieškambario spintą - 500 Lt; pintą krėslą ir stalą - 200 Lt; pintą krepšį rūbams 50 Lt; miegamojo baldų komplektą -3 400 Lt; televizorių „Panasocnic“ -900 Lt; 3 durų spintą - 500 Lt; minkštą kampą - 10 Lt; kilimą 2x 1,5 - 200 Lt; kilimą - 2x1,5 - 300 Lt; stiklinį žurnalinį staliuką - 750 Lt; televizoriaus staliuką - 200 Lt; svetainės minkštų baldų komplektą -1 900 Lt; palydovinės televizijos komplektą - 1 800 Lt; 17 stiklines -17 Lt; indų komplektą – 1 000 Lt; dulkių siurblį „Rainbow“ -10 000 Lt; siuvimo mašiną „Čaika“ - 100 Lt; kilimą - 700 Lt; šaldiklį ,Beko“ -1 300 Lt; skalbimo mašiną „Ardo“ -1 200 Lt; gėlių staliuką- 50Lt; elektrinį radiatorių -100 Lt; palapinę - 100 Lt; virtuvės stalą su kampu - 200 Lt; treniruoklį Ketler- 200 Lt; magnetolą „Philips“ - 100 Lt; žoliapjoves 2 vnt - 3 000 Lt; knygų lentyną 50 Lt; batų dėžę - 50 Lt; palapinę-100 Lt; dviratį - 100 Lt; bilijardo stalą - 600 Lt; baldų komplektą - 300 Lt; 2 kėdes ir taburetes - 50 Lt; 2 sulankstomas kėdes ir taburetes - 50 Lt; kiliminę dangą - 100 Lt; stalą - 10 Lt; treniruoklį su štanga - 50 Lt; teniso stalą - 100 Lt; kompiuterio stalą - 300 Lt; 2 medinius pirties suolus - 300 Lt; seną virtuvės komplektą - 200 Lt; elektrinę viryklę „Lsiva – 10 Lt; medinį suolą - 10 Lt; 2 šašlykines - 300 Lt; šiltnamį - 1 000 Lt; karutį - 50 Lt; metalines kopėčias - 10 Lt; cisterną – 1 500 Lt, viso kilnojamųjų daiktų už 54 817 Lt sumą ir šia suma sumažinti jai priteisto turto dalį bei iš atsakovo papildomai priteisti už tenkančią turto dalį 27 408,50 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovė nurodo, kad teismas visiškai be pagrindo padalijo ir jai priteisė kilnojamąjį turtą dėl kurio padalijimo ji nereiškė reikalavimo. Mano, kad į dalintiną turtą įtraukdamas kilnojamąjį turtą savo iniciatyva, teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nors atsakovas nepareikė priešieškinio dėl šio turto padalijimo, o apie turtą pasisakė tik savo atsiliepime ir reikalavimo padalinti šį turtą nekėlė. Teigia, kad teismui suteikta teisė išeiti už ieškinio ribų, tačiau ši teisė nėra absoliuti, ji saistoma viešu intereso buvimo, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Teigia, jog nagrinėjamoje byloje teismui nebuvo pagrindo išeiti už ieškinio ribų. Nurodo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, nes šis turtas yra šalių pasidalintas, atsakovas yra pasiėmęs dalį daiktų, kurių neprašo dalinti. Be to, teigia, kad su atsakovo nurodytomis turto kainomis nesutinka, jos yra pernelyg didelės. Neprieštarauja, kad antstolio aprašytas turtas būtų skirtas atsakovui, nes turtas yra senas ir susidėvėjęs, be to, dalimi daiktų naudojasi vaikai. Nurodo, kad teismas neteisingai sprendė klausimą dėl atsakovo R. M. skolų, mano, kad atsakovas pateikė suklastotus duomenis apie paskolų gavimą bei paskolos grąžinimą V. M., todėl nustatęs faktą kad dokumentai suklastoti, privalėjo apie galimai padarytą nusikaltimą informuoti prokurorą. Teigia, kad nustačius, jog paskolos yra panaudotos asmeniškai V. M. poreikių tenkinimui ir faktą, kad 95 000 Lt atsakovas grąžino V. M., 47 500 Lt teismas privalėjo priteisti jai, vadovaujantis CK 3.115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaip bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Ieškovė nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad iš banko sąskaitos atsakovo paimta 22 947,65 Lt pinigų suma yra Nacionalinės mokėjimų agentūros atsakovui sumokėta kaip parama jo ūkiui, kaip ir nėra jokių duomenų, kad atsakovas šias lėšas panaudojo ūkio reikmėms. Teigia, kad minėtos lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir atsakovas prieš jos valią šiuos pinigus panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl ieškovei turi būti priteista kompensacija, sudaranti ½ dalį sumos (11 473, 82 Lt), viso atsakovas turi kompensuoti ieškovei 58 973,82 Lt, kuri priteistina iš atsakovo kaip kompensacija už santuokinio turto sumažėjimą dėl atsakovo kaltės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad skolą V. M. jis grąžino lėšas pasiskolinęs iš asmens, kurio pavardę yra įsipareigojęs neskelbti ir teigia, kad ieškovės prašymas padalinti puse jo grąžintos paskolos, yra nepagrįstas. Nurodo, kad apeliantės teiginiai, kad lėšos gautos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros atsakovo ūkininko ūkio funkcionavimui yra šeimos turtas ir dalintinos, prieštarauja CK 3.91 straipsnio nuostatoms, kad bendrąja jungtine nuosavybe nelaikomos lėšos būtinos asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, todėl prašymas dėl 11 473,82 kompensacijos ieškovei priteisimo atmestinas. Mano, jog teismas pagrįstai išėjo už ieškinio ribų ir ieškovei priteisė kilnojamąjį turtą, nes V. M. pripažino, kad kilnojamieji daiktai, esantys jai priteistame gyvenamajame name ir jo priklausiniuose, esančiuose Kilučių g. 140, Biržuose, yra santuokoje įgytas turtas ir yra tiesiogiai susijęs su ieškinio dalyku ir pagrindu. Nurodo, kad dalimi turto naudojasi pilnamečiai, o ne nepilnamečiai vaikai, todėl jis yra dalintinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti sprendimą dalyje, kuria pripažinta, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas jis, priteista ieškovei 12 878 Lt kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį bei 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir šioje dalyje ieškinį atmesti, o valstybei priteistą 7 815 Lt mokestį sumažinti iki 6 737 Lt. Prašo priteisti jam iš ieškovės 39 883 Lt kompensaciją už V. M. tenkančią didesnę turto dalį; priteisti ieškovei baldų komplektą 2 000 Lt vertės, spintą su stumdomomis durimis 5 000 Lt vertės ir jai tenkančią turto dalį padidinti iki 359 167 Lt; panaikinti sprendimo dalį, kuria į turto balansą R. M. ūkininko ūkis įskaičiuotas 100 000 Lt rinkos verte ir pripažinti, kad šio ūkio vertė 49 478,24 Lt ir jį perduoti atsakovui bei sumažinti jam tenkančią turto vertę iki 286 851,24 Lt. Atsakovas nurodo, kad teismas pripažindamas jį kaltu dėl santuokos iširimo darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės elgesys negerbiant kito sutuoktinio esant nenutrauktai santuokai (skelbimas internete apie paiešką partnerių intymiam bendravimui), yra tinkamas. Mano, kad esant tokiems įrodymams teismas turėjo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad dalindamas sutuoktinių jungtine nuosavybės teise įgytą turtą teismas pažeidė CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendro lygių turto dalių principą. Nurodo, jog teismas konstatavo, jog kilnojamojo turto kiekis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra konstatuotas 2006-07-14 antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau nepasisakė, kodėl į dalintino turto kiekį neįtraukė dalies turto (jaunuolio baldų komplekto – 2 000 Lt vertės, spintos su stumdomomis durimis 5 000 Lt vertės), nors šis turtas yra įtrauktas į minėtą antstolio protokolą. Teigia, jog teismas sumažino turto kiekį - dalino turtą nesudaręs turto balanso ir tuo pažeidė CK 3.118 str. nuostatas. Nurodo, kad teismo išvada apie ūkininko ūkio turto rinkos vertės nustatymą pagrįsta tik ieškovės prielaida, kad ūkininko ūkio rinkos vertė yra lygi ūkininko gautoms išmokoms iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir be pagrindo konstatavo, jog jis nepateikė teismui ūkio pelno ataskaitos, todėl neįrodė, kad ūkininko ūkio rinkos vertė yra mažesnė. Nurodo, jog ūkininkai nepildo pelno-nuostolio ataskaitų, nes nėra juridiniai asmenys, o VMI teikia metinę pajamų deklaraciją, nurodant gautas metų pajamas. Atsakovas teigia, kad jo ūkininko ūkio rinkos vertė yra lygi žemės sklypo vertei ir gautų metinių pajamų sumai, t.y. 49 478,24 Lt (41 000 Lt žemės vertė + pajamos už 2008 metus 8 478,24 Lt). Nurodo, kad jis technikos neturi, todėl vienintelis turtas yra žemės sklypas, o Nacionalinės mokėjimo agentūros lėšos gaunamos sklypo įdirbimui, technikos nuomai ir kt.. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai padidino jam tenkančią santuokoje įgyto turto dalį 91 521,76 Lt suma. Pagal atsakovo paskaičiavimus šalių santuokoje įgyto turto kiekvienam tenkanti dalis turėtų būti: ieškovei – 359 617 Lt (352 617 + 2 000 + 5 000; jaunuolio baldų komplektas, spinta su stumdomomis durimis), o atsakovui - 286 851 Lt (378 373 Lt – 91 521 Lt). Teigia, jog įvertinus, kad V. M. tenka didesnė turto dalis - 359 617 Lt, ji privalo kompensuoti jam 36 383 Lt (359 617- 323 234 = 36 383 Lt) už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą V. M. nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas buvo nelojalus ieškovei, paliko šeimą, smurtavo, todėl negali reikalauti atitinkamos pagarbos ir lojalumo iš ieškovės, reikalauti daugiau teisių sau nei pats vykdo pareigų sutuoktiniui, todėl ieškovės skelbimo internete po to, kai santuoka buvo faktiškai iširusi dėl atsakovo kaltės, negali būti laikoma santuokos iširimo priežastimi dėl ieškovės kaltės. Teigia, jog neturtinė žala jai priteista pagrįstai, įvertinus šeimos iširimo priežastis. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad teismas, dalindamas sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, nukrypo nuo CK 3.117 straipsnio reikalavimų. Ieškovė nurodo, kad 2000 Lt jaunuolio baldų komplektas priklauso vaikams, todėl pagal CK 3.120 straipsnio šis turtas yra nedalintinas turtas ir į bendrą sutuoktinių turto balansą neįtraukiamas, o spinta su stumdomomis durimis, kurios vertę atsakovas nurodo esant 5 000 Lt, teism o buvo įvertinta 500 Lt ir priteista jai. Teigia., kad R. M. ūkio ir ŽŪB „Pušynas“ pajų vertę teismas vertino pagal byloje esančius įrodymus, nes jokių duomenų apie ūkio vertės ar pajaus vertės sumažėjimą atsakovas byloje nepateikė, nors apie pakitusią vertę privalėjo žinoti. Mano, kad nesutikdamas su ūkininko ūkio ar su ŽŪB „Pušynas“ pajaus verte atsakovas privalėjo pateikti visus įrodymus, susijusius su šio turto verte, tačiau jų nepateikė. Nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi rašytiniais įrodymais esančiais byloje dėl šio turto vertės. Ieškovė mano, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, todėl teismas turėtų atsisakyti priimti atsakovo pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo - tenkintinas iš dalies.

Teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, ir nustatęs, kad nėra CPK 329 str.2d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos sprendimo dalies nepasisako (CPK 320 str.).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 1985 m. birželio 8 d. šalių sudaryta santuoka, kurios metu gimė sūnūs Evaldas ir Šarūnas, yra iširusi (1 t., b.l. 8-10). Šią aplinkybę šalys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 str. 2 d.). Civilinio kodekso (toliau CK) 3.27 str. nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimų laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan.. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes pažeidė minėtas įstatymo nuostatas, tačiau R. M. teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes V. M. reiškė jam nepagrįstas pretenzijas, žemino jį, o vėliau paaiškėjo, kad yra neištikima. Teiginiui, kad ieškovė yra neištikima, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nepagarbiai elgėsi su ieškove, jos atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko V. M. ne kartą kreipėsi į policijos komisariatą, o Biržų rajono apylinkės teismo 2006-03-01 baudžiamuoju įsakymu atsakovas buvo nuteistas už tai, kad grasino nužudyti ieškovę ir panaudodamas fizinį smurtą padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 58-60, 89-90). Ta aplinkybė, kad ieškovė, ieškodama pažinčių, 2007 metais patalpino apie tai skelbimą internete, negali būti vertinama kaip kaltės dėl santuokos iširimo įrodymas, nes šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad būtent atsakovas dar 2005 metų rugpjūčio mėnesį paliko šeimą ir išėjo gyventi skyrium, ir tik faktiškai iširus šeimai ieškovė ieškojo pažinčių. Būdamas nelojalus savo sutuoktinei, atsakovas negali reikalauti atitinkamos pagarbos ir lojalumo iš ieškovės, todėl V. M. skelbimo patalpinimas internete po to, kai santuoka buvo faktiškai iširusi dėl atsakovo kaltės, negali būti laikoma santuokos iširimo priežastimi dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos ir apeliacinės instancijos teisme, todėl keisti pirmosios instancijos sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui. Kai vieno sutuoktinio kalti, pažeidžiantys santuokines pareigas, veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas atsakovo R. M. kaltę dėl santuokos iširimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į reikšmingas bylai aplinkybes, ieškovės parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, todėl pagrįstai V. M. naudai priteisė neturtinės žalos atlyginimą ir keisti sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas ir tuo atveju kai dalijamas bendras sutuoktinių turtas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Šioje teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip galima padalyti, arba natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros, tačiau taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Įstatyme įtvirtinti du bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdai: teismo sprendimu ir notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi (CK 3.59, 3.116 str.). Teismo sprendimu dalijamas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Byloje įrodyta ir šalių neginčijama, kad buvę sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi 2005 m. rugpjūčio mėn.. Šią aplinkybę patvirtino šalys bei liudyt. R. J., S. J., todėl šis teismo sprendimu konstatuotas faktas lemia tai, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybės dalytinas turtas, kuris buvo įgytas iki 2005 m. rugpjūčio mėnesio. CK 3.118 str. nustato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas, o esant mokėtinų skolų, sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių skolų suma. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sutuoktinių turtą nustatė vadovaudamasi šalių pateiktais 2006-07-14 antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kuriuose aprašytas ieškovei ir atsakovui priklausantis kilnojamasis turtas, esantis šalių gyvenamosiose vietose - (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), įrodymais, patvirtinančiais dalies atsakovo gyvenamojoje vietovėje esančio turto priklausomumu bei šalių nurodytas 2009 m. nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas (1t., b.l. 16, 2t., b.l. 84-93, 3t., b.l. 122-123). Nors ieškovė V. M. nurodo, kad ji neprašė teismo padalinti kilnojamojo turto, nes jis yra tarp šalių pasidalintas, tačiau teismui notarine tvarka patvirtinta kilnojamojo turto pasidalijimo sutartis nebuvo pateikta. Be to, iš 2009-04-27 teismo posėdžio protokolo ir atsakovo teiginių atsiliepime į patikslintą ieškinį matyti, kad ieškovė teismui nenurodė dalies kilnojamojo turto, kas leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, sudarydamas šalių turimo turto balansą į dalintino turtą įtraukė ir pagal turto naudojimąsi, jo buvimo vietą šalims padalijo santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Apeliantės teiginys, kad teismas išėjo už ieškinio ribų atmestinas, nes nustatydamas sutuoktinių turto balansą ir matydamas, kad sutuoktiniai nurodo ne visą santuokoje įgytą turtą, nereiškia reikalavimų dėl dalies santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y., gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku (CPK 376 str.3 d.). CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kadangi bendroji jungtinė nuosavybė į santuokoje įgytą turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu, todėl turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (CK 3.100 str. 4 ir 6 p.p.). Ieškovė neginčijo atsakovo prieštaravimuose nurodytos pas ją esančio turto vertės, nenurodė, jog dalimi šio turto naudojasi šiuo metu jau pilnamečiai vaikai, o pateikdama įvertinimą apeliacinės instancijos teismui, nepateikė duomenų, kad minėtą turtą atsisakė vertinti antstolis ar turto vertintojas, todėl konstatuotina, jog V. M. nepaneigė atsakovo nurodyto turto įvertinimo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. M. naudojamus kilnojamuosius daiktus priteisė ieškovei (CPK 178 str.). R. M. nurodo, kad teismas nepaskyrė ieškovei pas ją esančios jaunuolio baldų komplekto ir spintos, stumdomomis durimis, kurių bendra vertė 7 000 Lt. Nors ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad spinta stumdomomis duris, kurios vertė 500 Lt jai paskirta, tačiau iš atsakovo pateikto turto sąrašo matyti, kad be ieškovei skirtų 500 Lt vertės stumdomų durų, bendra nuosavybe yra ir 5 000 Lt spinta, stumdomomis durimis, kuri šalims sprendimu nepadalinta. Kadangi duomenys apie baldo buvimą (sienos atitvėrimą) nepaneigti ir jos vertė nenuginčyta, minėta durų spinta skirtina ieškovei. Nors teismas jaunuolio baldų komplekto nepaskyrė šalims ir santuokos nutraukimo metu šalių vaikai buvo pilnamečiai, tačiau įvertinus, kad bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, ginčo baldai įsigyti prieš keletą metų, o šalių sūnus Evaldui pilnametystė suėjo tik 2009-01-24, kolegija konstatuoja, kad minėtas baldas buvo ir yra naudojamas sūnaus ir į dalintino turto sąrašą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagrįstai neįtrauktas (CK 3.120 str.). Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, kad ieškovei priteistina turto, kurio bendra vertė 358 617 Lt (63 000 + 236 000 + 54 617+5 000).

Šalys neginčija kilnojamojo turto priteisimo nuosavybėn, žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių Biržų m. priteisimo ieškovei bei jo vertės sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau atsakovas nesutinka su jam priteisto ūkininko ūkio bei pajaus verte ir apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie ŽŪB „Pušynas“ pajaus bei 7,8500 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertės sumažėjimą (6 t., b.l. 158-160). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas teismo prašė jam priteisti 232 373 vnt ŽŪB „Pušynas“ pajų ir pateikė šio pajaus įvertinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad priteisto pajaus vertė 232 373 Lt (2 t., b.l. 67). Be to, apeliantas pats nurodė, kad ūkininko ūkį sudaro žemės sklypas, kurio vertė 41 000 Lt. Tai, kad pajaus ir žemės sklypo vertė šiuo metu yra pasikeitusi, nesudaro pakankamo pagrindo keisti šioje dalyje sprendimą, nes bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikti duomenys apie pajaus nuvertėjimą, nors ši aplinkybė R. M. turėjo būti žinoma, nes jis yra šios bendrovės vadovas, ar žemės sklypo vertės sumažėjimą (6 t., b.l.109). Byloje nustatyta, kad 2004-06-11 atsakovas įregistravo ūkininko ūkį, kurį ieškovė įvertino 100 000 Lt verte, nurodydama, kad R. M. 2006-2008 m. kasmet iš Nacionalinės Mokėjimo agentūros gaudavo išmokas, kurių suma viršija 100 000 Lt. Nors civilinė byla dėl šalių turto padalijimo tęsiasi nuo 2007-01-08, be to, apygardos teismas 2009-10-13 nutartimi pasiūlė šalims pateikti įrodymus apie ginčijamo turto vertę, tačiau atsakovas, ginčydamas ūkininko ūkio vertę, šio ūkio įvertinimo apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas ūkininkauja ne tik 7,8500 ha žemės sklype, bet dirba ir kitus žemės sklypus, viso 100,55 ha bei iš šio ūkio gauna pajamas, be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvairių išmokų ūkiui skirta ženkliai daugiau nei nurodo V. M. (2006 m. – 45,012,95 Lt; 2007 m. - 37 088,17 Lt; 2008 m. - 38 050,16 Lt; 1 t., b.l. 40-53, 136, 4 t., b.l. 1, 5 t. b.l. 120), kolegija daro išvadą, kad teismo konstatuota 100 000 Lt ūkio vertė yra reali. Atsakovas R. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė deklaracijos apie gautas pajamas, tačiau gautų pajamų dydis bei 7,8500 ha žemės sklypo vertė nėra pakankamas įrodymas konstatuoti ūkininko ūkio vertę. Kadangi teismui nepateiktas minėto ūkio įvertinimas, darytina išvada, kad R. M. nepaneigė ieškovė teiginių apie ūkininko ūkio vertę (CPK 178 str.,2 t., b.l 111, 5 t., b.l.120).

Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui priteistino turto vertė yra 378 373 Lt, faktiškai jam priteisto turto vertė yra 377 373 Lt, todėl šioje dalyje sprendimas tikslintinas (2 000 + 2 000 + 232 373 + 100 000 + 41 000).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. šalys gyvena ir savo lėšomis naudojasi atskirai, bendro ūkio neveda, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš L. V., V. C., V. M. atsakovo R. M. pasiskolintos lėšos yra asmeninės R. M. prievolės ir jas jis turi grąžinti savo asmeninėmis lėšomis. Kadangi skolintomis lėšomis bendras šalių turtas nepadidėjo, todėl teigti, jog atsakovui grąžinus dalį skolų sumažėjo santuokinis turtas ir dėl to ieškovei turi būti priteista 47 500 Lt, nėra pagrindo. Ieškovė nurodo, kad ji yra įsitikinusi, jog atsakovas teismui pateikė suklastotus duomenis apie paskolų gavimą ir dalies jų grąžinimą, todėl teismas privalėjo nustatyti, jog šiais dokumentais atsakovas siekė sau turtinės naudos ir apie galimai padarytą nusikaltimą turėjo informuoti prokurorą. Tačiau duomenų, kad paskolų sutartys yra apsimestinės ir ieškovė jas ginčijo, teismui nepateikta, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog sandoriai yra negaliojantys ar apie jų sudarymą informuoti prokurorą.

V. M. nurodo, kad atsakovas nepagrįstai vienas panaudojo banko sąskaitoje esančias 22 947,65 Lt pinigines lėšas ir teigia, jog teismas privalėjo jos naudai priteisti 1/2d. šių lėšų. Minėti teiginiai atmestini, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos lėšos yra gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir buvo skirtos ūkininko ūkio vystymui. Kadangi lėšos yra tikslinės, skirtos verslui vystyti, todėl jos negali būti dalintinos. Minėtos lėšos Biržų rajono apylinkės teismo 2007-09-14 nutartimi atsakovui buvo leistos naudoti rudens sėjai (2 t., b.l.113). Be to, įvertintina aplinkybė, kad ūkininko ūkis yra tarp šalių dalintinas ir nurodydama jo vertę ieškovė Mokėjimo agentūros lėšų dydžiu yra apskaičiavusi ūkio vertę (5t., b.l. 128-132).

Iš aukščiau nurodytų motyvų matyti, kad šalys santuokoje įgijo 735 990 Lt vertės turto. Įvertinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta skaičiavimo klaidų bei tai, kad ieškovei papildomai priteistinos stumdomos durys, kurių vertė 5 000 Lt, pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo piniginė kompensacija mažintina iki 9 378 Lt (358 617 + 377 373?735 990:2?367 995-358 617).

Kadangi sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tikslintina, todėl tikslintinas ir priteistas žyminio mokesčio dydis valstybei, iš atsakovo R. M. priteistas 7 815 Lt žyminis mokestis mažintinas iki 7 773,73 Lt, o iš ieškovės priteistos 6 385 Lt bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 6 680 Lt.

Iš bylos dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismo 2009-06-12 nutartimi ieškovei buvo atidėtas 2 291,47 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas (6 t., b.l. 81). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, iš jos priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis. Atsakovas R. M. ginčijo sprendimą dalyje dėl kaltės, nutraukiant santuoką, neturtinės žalos priteisimo ir turto padalijimo 98 521 Lt sumai (7 000 + 91 521), tačiau žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo dalinai (sumokėta 1 196 Lt), todėl, įvertinus, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš jo papildomai priteistina 1 799,63 Lt žyminio mokesčio valstybei (93 521 x 3 proc.? 2 805,63 +130+60-1196; 6 t. b.l.83).

Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš šalių (CPK 88 str. 1 d.3 p., 6 t., b.l.124).

Kadangi atsakovo R. M. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 300 Lt turėtų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

Nutarė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti. V. M. nuosavybėn papildomai priteisti spintą su stumdomomis duris, kurių vertė 5 000 Lt, viso jai priteisto turto vertę padidinti iki 358 617 Lt. Atsakovui R. M. priteisto turto vertę patikslinti, nurodant, kad jam priteisiamo turto vertė yra 377 373 Lt.

Iš atsakovo R. M. priteistą 12 878 Lt kompensaciją V. M. sumažinti iki 9 378 Lt (devynių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių Lt), o priteistą 7 815 Lt žyminį mokestį valstybei - sumažinti iki 7 773,73 Lt. Iš ieškovės V. M. priteistas 6 385 Lt bylinėjimosi išlaidos didinti iki 6 680 Lt.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. M. 2 291,47 Lt, o iš R. M. - 1 799,63 Lt žyminio mokesčio valstybei už apeliacinius skundus bei iš V. M. 300 Lt atstovavimo išlaidų atsakovo R. M. naudai.

Priteisti iš V. M. ir R. M. po 15 Lt (penkiolika Lt) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu valstybės naudai.

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė