Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų sprendimas

valstybės institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. Č.-S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Bitė Lietuva“, Egidijaus Jurkevičiaus įmonei, Lietuvos Respublikai, antstoliui Sauliui Virbickui, S. B., su valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir prievolių padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl santuokos nutraukimo

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų matyti, kad santuoka iširusi, šalys nuo 2019 m. birželio 19 d., beveik metus laiko, gyvena atskirai, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Iš ieškovės bei trečiojo asmens S. B. paaiškinimų matyti, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą, to neneigia ir atsakovas. Tai, kad I. B. matė vieną kartą sužalotą, patvirtino ir liudytoja E. U.. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau aptarti nuosprendžiai patvirtina, kad atsakovas nuteistas už tyčinius nusikaltimas prieš šeimos narius (nežymus sveikatos sutrikdymas ir grasinimas nužudyti), todėl spręstina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė jo, kaip sutuoktinio pareigas – yra nelojalus, negerbia ieškovės, žiauriai elgiasi su ja, nes prieš ją naudoja fizinį smurtą bei yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). Įvertinus tai, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, tačiau atsakovas šią aplinkybę neigia. Jis pripažino bendravęs su kita moterimi telefonu, tačiau tai nesusiję su neištikimybe, ji buvo tiesiog jo draugė su kuria retkarčiais pakalbėdavo. Teismui nepateikti įrodymai apie atsakovo ir jos pažįstamos bendravimo turinį, vien pats bendravimo faktas savaime neįrodo atsakovo santuokinės neištikimybės, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas buvo jai neištikimas.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė taip pat kalta dėl santuokos iširimo, nes ji girtavo, nesirūpino vaikais ir šeima, dėl ko ir kildavo smurtas bei konfliktai. Girtavimas savaime nėra aplinkybė, dėl kurios gali būti konstatuota sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Tam būtina nustatyti, kad girtaujantis sutuoktinis pažeidžia savo pareigas. Iš šalių, liudytojos E. U. paaiškinimų matyti, kad abi šalys nevengė alkoholio, buvo nustatytas ir jų neveikimas, kai būdami neblaivūs, jie tinkamai nepasirūpindavo vaikais, tačiau šeima dėl to neiširo, sutuoktiniai taip gyveno ilgą laiką. Santuoka iširo dėl atsakovo agresyvaus elgesio, kai jis sužalojo dukrą, grasino nužudyti sūnų, taip pat dėl fizinio smurto prieš ieškovę, net jei ji tuomet ir buvo neblaivi, naudojimo. Įrodymų, kad iškovė būtų pažeidusi kokias nors jos, kaip sutuoktinės, pareigas nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti ją kalta dėl santuokos iširimo. Atsižvelgus į tai, atsakovo argumentai, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, atmestinis kaip neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Nutraukus santuoką atsakovei paliktina santuokinė pavardė – B..

II. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Atsakovo argumentai, kad bendravimo vien šeštadienį, nuo 15 val. iki 18 val., jam mažai, nes jis norėtų vaikus išsivežti iš jų gyvenamosios vietos į savo motinos gyvenamąją vietą, kurioje ketina gyventi, atmestini kaip nepagrįsti. Iš vaikų išsakytos pozicijos matyti, kad vaikai bijo tėvo, linkę jo vengti, kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu jo motinos gyvenamojoje vietoje, kadangi tarp jų ir atsakovo motinos nėra susiklostę artimi socialiniai ryšiai. Byloje nustatyta, kad nuo 2019 m. birželio mėnesio tarp atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų nevyko joks bendravimas, jų tarpusavio socialiniai ryšiai nutrūko, nepilnamečiai šiomis permainomis džiaugiasi ir nesiekia glaudaus bendravimo su tėvu dėl jo agresyvaus elgesio, vaikų įžeidinėjimo ir menkinimo vadinant juos įžeidžiančiais žodžiais.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Vertinant aukščiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes šio principo kontekste, pažymėtina, kad dėl fizinio smurto, grasinimų prieš vaikus, jų menkinimo vadinant juos įžeidžiančiais žodžiais – čigonu, atlėpausiu, švepliumi, vaikai nenori artimo, ilgo kontakto su tėvu jiems svetimoje aplinkoje. Šie vaikų norai negali būti ignoruojami, į juos turi būti atsižvelgta nustatant bendravimo tvarką, nes jie labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nei atsakovo, kaip tėvo, besąlygiškas reikalavimas, su jais būti jam patogioje vietoje jam priimtiną laiką, neįvertinus vaikų psichologinės būklės ir jų tarpusavio ryšio stiprumo. Atsižvelgus į tai, atsakovo argumentai dėl platesnės apimties bendravimo tvarkos nustatymo atmestini kaip nepagrįsti. Sprendime nustatytina, kad atsakovas su vaikais bendrauja tik jų gyvenamojoje vietoje – jų gyvenamo kaimo ribose. Atsižvelgus į tai, kad atsakovui bendraujant su vaikais, jų socialinis ryšys gali tapti stipresniu, sprendime nustatytina ir galimybė atsakovui vaikus išsivežti iš jų gyvenamosios vietos, jeigu su tuo sutiks nepilnamečių motina bei keturiolika ir daugiau metų turintis vaikas.

III. Dėl išlaikymo

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas lygia dalimi turi prisidėti prie jų nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 100 Eur dydžio išlaikymą. Šalių turtinė padėtis vienoda, abu nedirba, neturi turto, todėl prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Ieškovę remia valstybė, jos galimybės užsiimti darbine veikla yra ribotos, kadangi ji privalo rūpintis keturiais nepilnamečiais vaikais. Atsakovas yra darbingas, vidutinio amžiaus, todėl turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad atsakovui teikiant 100 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, ieškovę ir vaikus papildomai remiant valstybei, nurodomas dydis yra pakankamas būtinoms vaikų reikmėms užtikrinti, tokį išlaikymą pagal savo turtinę padėtį gali teikti atsakovas, todėl iš atsakovo priteistinas 100 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nes toks išlaikymo dydis nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto išlaikymo proporcingumo tarp vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties principo.

Teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

IV. Dėl sutuoktinių prievolių padalijimo

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad prievolės civilinėje byloje Nr. L2-1737-374/2011 (kreditorius Egidijaus Jurkevičiaus individuali įmonė), yra atsakovo asmeninės prievolės. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3. 109 straipsniu. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ši prievolė susidarė dėl to, kad V. B. įsigijo kompiuterį vaikams, juo ir dabar naudojasi su ieškove gyvenantys nepilnamečiai vaikai. Atsižvelgus į tai spręstina, kad ši prievolė atsirado dėl sandorio, kuris buvo sudarytas šeimos interesais, todėl ši prievolė pripažintina solidaria sutuoktinių prievole, kaip ir dėl jo vykdymo susidariusios vykdymo išlaidos – 164,78 Eur. Faktas, kad teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kitos prievolės, dėl kurių ginčas nekyla, – 41,14 Eur prievolė UAB ,,Bitė Lietuva“ už atsakovo įsigytą telefono kortelę, prievolė valstybei administracinio nusižengimo byloje bei 200 Eur prievolė S. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo, pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kaip ir dėl to atsiradusios vykdymo išlaidos antstoliui (123,01 dėl UAB ,,Bitė Lietuva“ išieškojimo ir 30,40 Eur dėl išieškojimo valstybei).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas, ieškovės ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 249,48 Eur: 100 Eur žyminis mokestis (už neturtinius reikalavimus – santuokos nutraukimą, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 144 Eur už turtinį reikalavimą – išlaikymo priteisimą (100 Eur x 4 x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) 5,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 365,76 Eur (t. 2, el. b. l. 16) (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką tarp V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 66, nutraukti dėl V. B. kaltės.

Palikti I. B. santuokinę pavardę – B..

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), T. B., gim. (duomenys neskelbtini), N. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), T. B. gim. (duomenys neskelbtini), N. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam iki jų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą išieškoti I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 21 d. ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais S. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), T. B., gim. (duomenys neskelbtini), N. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieną šeštadienį nuo 15 val. iki 18 val. jų gyvenamosios vietos – gyvenamojo kaimo ribose; iš vaikų gyvenamosios vietos – gyvenamojo kaimo ribų, su vaikais išvyksta tik turėdamas motinos I. B. bei keturiolikos metų ir vyresnio, nei keturiolikos metų, vaiko, sutikimą.

Pripažinti atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis: 1) prievolę pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-564-327/2006 (41,14 Eur) UAB ,,Bitė Lietuva“ ir dėl jos vykdymo susidariusias 123,01 Eur vykdymo išlaidas antstoliui Sauliui Virbickui; 2) prievolę Lietuvos Respublikai pagal vykdomąjį dokumentą Nr. A-9-247-448/2007 (53,15) Eur ir iš jos vykdymo susidariusias 30,40 Eur vykdymo išlaidas antstoliui Sauliui Virbickui.

Pripažinti I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) solidaria prievole 424 Eur prievolę pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-548-743/2013 Egidijaus Jurkevičiaus įmonei ir dėl jos vykdymo susidariusias 164,78 Eur vykdymo išlaidas antstoliui Sauliui Virbickui.

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 249,48 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 48 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 365,76 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus 76 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (už antrinę teisinę pagalbą), sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.