Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Astos Kudrauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), administracine tvarka nebaustas, teistas: 1) 2017 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2) 2023 m. sausio 18 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2023 m. birželio 6 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi pakeista į 90 parų areštą; 3) 2023 m. spalio 23 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 58 paroms arešto, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2025 m. liepos 23 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (neblaivumą nusistatyti atsisakė), konflikto metu suėmė savo sugyventinei V. J. už dešinės rankos riešo ir jį spaudė, po to, V. J. ištrūkus ir nubėgus, jis tyčia metė akmenį, kuriuo pataikė V. J. į dešinės kojos šlaunį ir tokiais savo veiksmais sukėlė V. J. fizinį skausmą.

L. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. J. yra jo buvusi sugyventinė. Su ja santykiai kebloki, nes jie vieną mėnesį pagyvena kartu, po to pusę metų kartu negyvena. Su V. turi nepilnametį vaiką, kuris gyvena su V. Su V. kaip sugyventiniai kartu negyvena jau apie du metus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, savo bute kartu su vaiku, o jis gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini). Vakar per pietus susitiko su kaimynu A. S., su kuriuo vartojo alkoholį pas jį namuose. Tikslaus laiko neatsimena, kai su kaimynu vartojo alkoholį vasaros virtuvėlėje, matė kaip V. pravažiavo su automobiliu pro šalį, tačiau neužėjo. Po to vėliau, gal apie 16.50 val. atvažiavo vėl V. Tuo metu jis jau buvo stipriai apgirtęs, nes su kaimynu buvo pradėję gerti trečią degtinės butelį. V. įpuolė į vasarinę, numetė daiktus nuo stalo, išpylė degtinę, su pagaliu keletą kartų jam sudavė, tačiau jis skausmo nejuto, nes buvo stipriai girtas. Dėl tokio V. elgesio jis labai supyko, išėjo į lauką, pasičiupo po ranka pasitaikiusį akmenį ir jį paleido į V. Dėl tuo metu buvusio girtumo jis visų aplinkybių nelabai atsimena, galėjo ir mesti daugiau akmenų. Kai numetė akmenį, jis nematė kur pataikė, ar pataikė V., taip pat negirdėjo, ar V. kažką sakė kai jai pataikė. Numetęs akmenį grįžo atgal į virtuvę. Jis neatsimena kokiu metu V. buvo suėmęs už rankos riešo, tačiau galvoja, gal tada, kai būnant virtuvėje ji bandė išpilti degtinę, galėjo tuo metu jai suimti už riešo, kad ji taip nedarytų. Po to V. paskambino pagalbos numeriu ir išsikvietė policijos pareigūnus. Dėl tokio poelgio labai gailisi. Alkoholis turėjo įtakos jo tokiam poelgiui. Papildomos apklausos metu neigė, kad jis yra V. J. sugyventinis.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnio 2 dalyje. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo L. P. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo sugyventinę, t. y. 2025 m. liepos 23 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (neblaivumą nusistatyti atsisakė), konflikto metu suėmė savo sugyventinei V. J. už dešinės rankos riešo ir jį spaudė, po to, V. J. ištrūkus ir nubėgus, jis tyčia metė akmenį, kuriuo pataikė V. J.

Bylos aplinkybės yra aiškios, L. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių teismui nekelia – jis kaltę pripažino bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolo fotonuotraukomis, pačios nukentėjusiosios V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis L. P. padarė vieną nusikalstamą veiką - vieną nesunkų nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurią kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis L. P. nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybių ligų gydymą, byloje nėra.

Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas neblaivus ir girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

L. P. už padarytą nusikalstamą veiką prokurorė siūlo paskirti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 40 parų arešto bausmę. L. P. su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad L. P. ne kartą teistas, buvo taikytas ir laisvės atėmimas, o tai rodo, kad švelnesnės bausmės neturėjo kaltinamajam teigiamos įtakos, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia, paskirtos arešto bausmės vykdymas neatidėtinas (BK 75 straipsnio 9 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas L. P. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. liepos 23 d. 18.00 val. iki 2025 m. liepos 24 d. 14.50 val. (viena diena), vieną dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, jog L. P. yra atlikęs vieną parą arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat į tai, jog pats kaltinamasis pripažino, kad tik dėl girtumo pasielgė netinkamai bei siekiant teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kaltinamajam L. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

L. P. 2025 m. liepos 24 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam L. P. išaiškintina arešto bausmės atlikimo tvarka.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 60 (šešiasdešimt) parų areštą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. P. skirti galutinę sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti L. P. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. liepos 23 d. 18.00 val. iki 2025 m. liepos 24 d. 14.50 val. (vieną dieną), ir laikyti, jog L. P. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti L. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, L. P. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus L. P. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti L. P., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti L. P., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį Trakų g. 10, Šiauliai.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti L. P.

Informuoti L. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.