Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-12 · Administracinė byla Nr. I-381-402/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-08-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
I-381-402/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01821-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-381-402/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01821-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, LAVL).

Pareiškėja skunde (b. l. 2–10, 15-23, 64) nurodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. 13.30 val. atvyko į Ligoninę. Nuo išvykimo iš Panevėžio pataisos namų iki 19.30 val. nebuvo duodamas maistas, išskyrus sausas davinys (konservai), kuris buvo duotas išvažiuojant iš Panevėžio pataisos namų. Konservų atidaryti negalėjo, nes neturėjo su kuo. Atvykus į Ligoninę nebuvo leista nusiprausti po dušu, nebuvo supažindinta su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis. Pažymėjo, kad negalėjo apsipirkti parduotuvėje norimų prekių (higieninių įklotų, paketų, maisto produktų), nebuvo aprūpinta higienos priemonėmis. Ligoninėje nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas. Atvykus į Ligoninę taip pat paimti asmeniniai daiktai, pareigūnai netinkamai atliko kratą. Nurodė, kad Ligoninėje nebuvo registruojami skundai, prašymai, neduoda pasirašyti, kad prašymas priimtas. Pažymėjo, kad būnant Ligoninėje pateikė prašymą dėl papildomo skambučio su namiškiais, tačiau nebuvo suteiktas papildomas skambutis, dėl to patyrė psichologinį stresą. Išvažiuojant iš Ligoninės buvo atliekama krata patalpose, kurios nėra pritaikytos atlikti kratą ir persirengti, drabužiai buvo dedami ant žemės. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų pareiškėja daug nervavosi, jautė pažeminimą, depresiją, todėl patyrė neturtinę žalą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 31-38) su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė pareiškėjos reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja į Ligoninę atvyko su siuntimu iš Panevėžio pataisos namų dėl gydytojo neurologo ir gydytojo urologo konsultacijos. Ligoninėje buvo gydoma nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. ir buvo patalpinta Vidaus ligų skyriuje kamerų tipo patalpoje Nr. 301. Pareiškėjai, ginčui aktualiu laikotarpiu, Ligoninėje Vidaus ligų skyriuje kamerų tipo patalpoje Nr. 301 gyvenamojo ploto teko 7,9 kv. m. Ligoninė nepažeidė teisės aktuose nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos. Ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų, Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 28.5 punktą pacientas informuojamas apie Ligoninės vidaus tvarkos taisykles ir tvarką kiek tai susiję su jo buvimu šioje įstaigoje ir jam teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Atvykus į Ligoninę priėmimo-skubios pagalbos skyriuje suimtiesiems (nuteistiesiems) daroma asmens krata ir daiktų patikrinimas, kurios metu suimtajam (nuteistajam) išduodama Atmintinė ir yra supažindinamas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis taip pat surašomas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas. Pareiškėja pasirašytinai yra supažindinta su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir įteikta Atmintinė. Ligoninėje asmenims krata atliekama vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatomis, kurios nurodo, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Ligoninėje pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisykles infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą (Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 p.). Ligoninės duomenimis nėra nustatyta, kad pareiškėjai buvo netinkamai atlikta krata. Pataisos įstaigų taisyklių 76 punkte nustatyta kad nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 p. bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 p. nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Pareiškėjai atvykus į Ligoninę buvo atlikta visuminė asmens krata, kaip tai numato Instrukcijos 154 punktas, taip pat buvo surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas. Kvite užfiksuoti asmeniniai pareiškėjos daiktai (drabužiai), kurie paimti iš jos saugojimui, taip pat nurodyti daiktai, kuriuos pareiškėja pasiėmė su savimi į gydomąjį skyrių (striukė, sportinis kostiumas, kreminiai bateliai, rankinis juodas laikrodis su aukso spalva). Ligoninėje Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje visiems naujai atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Duomenų, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė tinkamai maitinis nėra. Pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu buvo moki, todėl Ligoninė neturėjo pareigos aprūpinti pareiškėją higienos priemonėmis. Ligoninėje parduotuvė dirba tik dvi dienas per savaitę, kai kurių maisto prekių galiojimo terminas labai trumpas, nežinomas tą dieną perkančiųjų nuteistųjų (suimtųjų) skaičius bei prekių poreikis, todėl parduotuvė ne visada gali turėti viso asortimento ir didelių prekių atsargų. Visi pareiškėjos prašymai ir skundai buvo įteikti Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui ir užregistruoti tą pačią dieną. Nuteistųjų, suimtųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, adresuotų įstaigos direktoriui apskaitos žurnalas pareiškėjai pasirašymui buvo pateiktas, tačiau tokia teise nuteistoji nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai objektyvaus pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimui nėra. Apibūdindama tariamai patirtą žalą, pareiškėja apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 3000 Eur neturtinės žalos suma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis (b. l. 31) nustatyta, kad pareiškėja Ligoninėje buvo gydoma nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d.

Pareiškėja tvirtino, kad jai nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam (suimtajam) tenkanti gyvenamojo ploto norma kameroje Nr. 301.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11 4 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m viso bendro palatos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Bylos duomenimis (b. l. 31, 39) nustatyta, kad pareiškėja buvo gydoma nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. Vidaus ligų skyriaus 301 kamerų tipo palatoje, kurios gyvenamasis plotas yra 31,98 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje palatoje teko 7,99 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėja nurodė (b. l. 64), jog palatoje Nr. 301 buvo 6 lovos ir apgyvendintos 5 nuteistosios, tačiau įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir atlikus paskaičiavimus (31,98/8), teismas daro išvadą, kad ir būnant palatoje 5 nuteistosioms pareiškėjai buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam (suimtajam) tenkanti gyvenamojo ploto norma kameroje Nr. 301, pareiškėjai teko 6,39 kv. m. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjai gydantis Vidaus ligų skyriaus 301 kameroje buvo užtikrinta jos teisė į tinkamas gydymo sąlygas.

Pareiškėja nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad atsakovas nesupažindino jos su Vidaus tvarkos taisyklėmis, jos teisėmis, pareigomis ir pan.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte nurodyta, jog rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistųjų teises bei pareigas bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Taisyklės turi būti naujai atvykusių į pataisos įstaigas nuteistųjų karantino patalpose, bibliotekoje ir kitose nuteistiesiems ir personalui prieinamose vietose (5 punktas).

Atsakovės atstovas atsikirsdamas į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, nurodė, kad Ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų, Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 28.5 punktą pacientas informuojamas apie Ligoninės vidaus tvarkos taisykles ir tvarką kiek tai susiję su jo buvimu šioje įstaigoje ir jam teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Atvykus į Ligoninę, Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje suimtiesiems (nuteistiesiems) daroma asmens krata ir daiktų patikrinimas, kurios metu suimtajam (nuteistajam) išduodama Atmintinė ir yra supažindinamas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, taip pat surašomas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas. Ligoninėje bendro pobūdžio informacija yra skelbiama stenduose, taigi pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su šia informacija pasivaikščiojimų metu (b. l. 32).

Iš į bylą pateikto 2018 m. gegužės 9 d. Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo nustatyta, kad pareiškėja pasirašytinai yra supažindinta su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir įteikta Atmintinė. Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole yra pareiškėjos parašas, kad ji yra supažindinta su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis ir gavo Atmintinę (b. l. 46).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pareiškėjos supažindinimą su bendromis nuteistųjų teisėmis, pareigomis, Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, patvirtina pačios pareiškėjos parašas. Pagrindinės nuteistų asmenų teisės ir jiems taikomi suvaržymai nustatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Vidaus tvarkos taisyklėse, tai yra norminiai, visuotinai taikomi teisės aktai, jie viešai paskelbti, todėl atsakovui negali kilti pareigos papildomai su jais supažindinti pareiškėją. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai dalyje dėl jos nesupažindinimo su taisyklėmis, pareiškėjos teisėmis ir pareigomis yra deklaratyvūs, todėl atmestini.

Pareiškėjos teigimu, tik atvykus po etapo į Ligoninę nebuvo užtikrinta teisė nusiprausti duše.

Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 257–258 punktus naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas, jie nusiprausia duše, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 12.1.1. punkte įtvirtinta, kad atvykus pacientui įvertinama jo bendra sveikatos ir asmens higienos būklė (poreikis švarinimo procedūroms).

Atsakovės atstovas nurodė, kad Ligoninėje Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje visiems naujai atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Ligoninėje visiems naujai atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) ir paskirtiems į skyrius, taip pat yra suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, jeigu šie tuo nepasinaudojo Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje (b. l. 72-73).

Iš į bylą pateikto Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus Tarnybinio pranešimo apie budėjimą Psichiatrijos skyriuje (korpusas Nr. 11, III aukštas) nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. atvyko į skyrių ir skyriuje dušu pasinaudojo, nes grafoje 1.2 (atsisakė praustis) nėra įrašo, kad pareiškėja atsisakė praustis (b. l. 82).

Pareiškėja šiuo atveju tik abstrakčiai nurodo, kad nebuvo užtikrinta teisė nusiprausti duše, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl to, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė atvykus į Ligoninę nusiprausti po dušu ji kreipėsi su skundais į atsakovą. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai dalyje dėl negalėjimo atvykus nusiprausti po dušu yra deklaratyvūs, todėl atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 194 punktą, nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale ir duoda nuteistajam pasirašyti arba šiuos nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė Suimtųjų (nuteistųjų) rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registrą (ginčo laikotarpio) (b. l. 75-80). Pagal šį dokumentą nustatyta, kad jame yra užregistruoti pareiškėjos skundai, prašymai (b. l. 77-79). Tačiau iš pateikto prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registro, kur užregistruoti pareiškėjos prašymai, skundai įstaigos direktoriui, kopijos matyti, kad prie įrašų nėra pareiškėjos parašo.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 194 punkte nurodyta, kad nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui pasirašytinai. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale ir duoda nuteistajam pasirašyti. Tokia speciali tvarka nustatyta siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų teisės kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas įgyvendinimo kontrolę. Darytina išvada, kad tokiai kontrolei užtikrinti pareigūnai, priimantys ir registruojantys minėtus nuteistųjų raštus, turi būti įstaigos direktoriaus tam įgalioti, o pareiškimų, skirtų pataisos įstaigos direktoriui, priėmimo metu registracijos žurnalai turi būti pateikiami nuteistiesiems pasirašyti. Priešingas nustatyto teisinio reglamentavimo interpretavimas sudarytų sąlygas pataisos įstaigos (šiuo atveju – Ligoninės) pareigūnams piktnaudžiauti jiems priskirtais įgaliojimais ir pavėluotai užregistruoti nuteistojo prašymą arba apskritai jo neregistruoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo aplinkybes dėl nepateikimo nuteistiesiems pasirašyti į skundų knygą už paduotus skundus ir prašymus patvirtina į bylą pateiktas Suimtųjų (nuteistųjų) rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registras (b. l. 75-80).

Teismo nuomone, šioje situacijoje, Ligoninės pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, t. y. Administracijos atstovas užregistravęs pareiškėjos rašytinį pasiūlymą, prašymą (pareiškimą), peticiją, skundą registre nedavė pareiškėjai pasirašyti. Darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų ji patyrė nepatogumus, yra pagrįsti.

Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu numatyta Bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). BVK numato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką. Nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai telefonu neperduodami. Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyrius numato nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 p.). Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, priėmęs sprendimą leisti nuteistajam papildomai vieną kartą paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti, nuteistojo prašyme daro motyvuotus įrašus. Su šiais įrašais nuteistasis supažindinamas pasirašytinai. Nuteistųjų prašymai su pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įrašais ir nuteistojo parašu įsegami į specialų segtuvą. Nuteistųjų papildomi telefoniniai pokalbiai taip pat registruojami specialiame žurnale arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 125 p.).

Iš į bylą pateiktos pareiškėjos telefoninių pokalbių apskaitos kortelės nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Ligoninėje pareiškėja skambino 2018-05-10 (tris kartus), 2018-05-14 (vieną kartą), 2018-05-15 (vieną kartą) (b. l. 84-85).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja būtų siekusi gauti papildomą skambutį. Teismui pateiktame skunde pareiškėja tik abstrakčiai nurodė, kad jai nebuvo suteiktas papildomas skambutis su namiškiais, tačiau nekonkretizavo, kada ji kreipėsi į Ligoninės administraciją su tokiu pageidavimu. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai buvo suteikta teisė į telefoninius skambučius ir ji ja naudosi net 5 kartus. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad vien abstraktūs teiginiai dėl papildomų skambučių nesuteikimo nesudaro pagrindo teigti, jog Ligoninė pažeidė BVK nuostatas, todėl pareiškėjos argumentai laikytini nepagrįstais ir atmetami.

Pareiškėja nurodo, jog Ligoninėje neišdavė higienos priemonių.

Nuo 2017-01-01 laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimą asmens higienos priemonėmis) tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymas Nr. 1R-139, patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, kurio 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. 5 punktas numato, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

Pagal minėto Aprašo 13 punktą, laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Nuo 2017-01-01 galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos dėl higienos priemonių išdavimo.

Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad siekiant gauti higienos priemones, nuteistasis nuo 2017-01-01 turi pateikti rašytinį prašymą bei būti nemokiu.

Iš į bylą pateikto Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų ligoninės laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 3, 14 punkto (b. l. 50-52) nustatyta, kad į Ligoninę iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar pataisos įstaigos atvykusiam pacientui apatinis trikotažas, batai ir higienos reikmenys išduodami tik nemokiam pacientui, esant rašytiniam prašymui bei pacientui prašant, neatsižvelgiant jis mokus ar ne, Ligoninės gydomojo skyriaus slaugytoja ne vėliau kaip tą pačią dieną išduoda būtiniausius asmens higienoje naudojamus higienos reikmenis - tualetinį popierių (1 ritinėlis) ir muilo (100 gr.).

Atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu buvo moki. Pagal turimus finansinius duomenis pareiškėja negalėtų būti laikoma nemokia. Atsakovė pateikė šį tvirtinimą pagrindžiančius dokumentus (Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis) (b. l. 49). Taigi, teismo nuomone, nesant pareiškėjos prašymų ir esant jai mokiai, Ligoninė neturėjo jokio teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai higienos priemones, todėl byloje konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, neišduodant pareiškėjai higienos priemonių nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėja neginčija, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ji buvo moki ir todėl jai nebuvo suteiktos higienos reikmenys, tačiau pareiškėja tvirtina, jog neturtinę žalą jai sukėlė tai, kad gydymo Ligoninėje metu nebuvo sąlygų tinkamai apsipirkti: pirmąsias 60 dienų jai nebuvo leista įsigyti norimų prekių, negalėjo įsigyti higieninių įklotų, paketų.

Nuteistojo teisė įsigyti maisto produktų už savo lėšas yra specialioji teisė, įtvirtinta BVK 92 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 92 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76-79 punktuose yra įtvirtinta nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka. Taisyklių 77 punkte nurodyta, kad tam, jog nuteistieji galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pataisos įstaigose įrengiamos parduotuvės arba kioskai. Taisyklių 77 ir 78 punktuose nustatytos pataisos įstaigų vadovų pareigos, įpareigojančios užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse arba kioske ne rečiau kaip kartą per savaitę ir kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga. Nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašas pateiktas šių Taisyklių 18 priedas (Taisyklių 76 punktas).

Ligoninėje gydomų nuteistųjų (suimtųjų) apsipirkimo parduotuvėje tvarką detalizuoja Ligoninės direktoriaus 2017 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-115 patvirtintas Ligoninėje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bei nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašas (toliau - 2017 m. Aprašas) bei jį pakeitęs 2018 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-141 patvirtintas Ligoninėje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bei nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašas (toliau - 2018 m. Aprašas). 2017 m. Aprašo 6.7 punkte ir 2018 m. Aprašo 6.8 punkte pateikiamas sąrašas maisto produktų, kuriuos nuteistiesiems, kurių gydymo LAVL trukmė neviršija 60 dienų, pagal bendrąsias gydytojų rekomendacijas leidžiama įsigyti ir turėti.

Taisyklių 76 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų, be to, leidžiamų turėti daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kilogramų, neįskaitant administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagos.

Daroma išvada, kad pareiškėjos teiginiai apie Ligoninės neteisėtus veiksmus neleidžiant per pirmąsias 60 dienų įsigyti norimų prekių yra nepagrįsti ir atmetami.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 (toliau – ir Įsakymas) patvirtino Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles (toliau – ir Kainų kontrolės taisyklės) (1.3 punktas), Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomą maisto produktų asortimentą (1.1 punktas), Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų būtiniausių reikmenų asortimentą (1.2 punktas). Aukščiau nurodyto įsakymo 2 punktu areštinių ir pataisos įstaigų direktoriams buvo rekomenduota užtikrinti šio įsakymo 1.1 ir 1.2 punkte patvirtintus asortimentus vadovaujamose įstaigose veikiančiose parduotuvėse, 3.1 punktu laisvės atėmimo vietų direktoriai buvo įpareigoti užtikrinti šio įsakymo įvykdymą. Iš Įsakymo turinio matyti, kad šio įsakymo 3.1 punkte ir Kainų kontrolės taisyklėse vartojama „laisvės atėmimo vietų“ sąvoka apima areštines, pataisos įstaigas ir tardymo izoliatorius. Įsakymo 3.1 punkte nustatytas pataisos įstaigų direktorių įpareigojimas užtikrinti šio įsakymo vykdymą aiškintinas kaip įpareigojimas užtikrinti šio įsakymo 1.3 punktu patvirtintų Kainų kontrolės taisyklių vykdymą, o 1.1 ir 1.2 punktų atžvilgiu yra rekomendacija (Įsakymo 2 punktas). Taigi, Įsakymo 1.1 punktu patvirtintas teisės aktas – Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų asortimentas – pataisos įstaigų vadovams yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgęs į BVK 92 straipsnio 1 dalies turinį, sprendžia, kad jame numatyta nuteistųjų teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik būtiniausių reikmenų, šiame straipsnyje įtvirtintos nuostatos nenumato nuteistųjų teisės besąlygiškai visada reikalauti atitinkamų konkrečių prekių ar konkrečių gamintojų prekių (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-130-858/2015). Taigi, teisės aktai nenustatė Ligoninės administracijai pareigos sudaryti sąlygas pareiškėjai įstaigoje veikiančioje parduotuvėje įsigyti jo norimas konkrečias prekes, t. y. konkrečių rūšių ar savybių. LVAT yra išaiškinęs, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad Ligoninė turėtų visais atvejais užtikrinti, jog būtų tiekiami visi maisto produktai, reikmenys, neįtraukti į asortimento sąrašą (žr., pvz., 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1322-575/2015).

Iš į bylą pateiktos Ligoninės Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymos 2019-01-29 Nr. 19-47 (b. l. 87-88) nustatyta, kad higienos priemonių tiek atsivežimui su savimi, tiek įsigyjant nuteistųjų parduotuvėje, nėra taikomi jokie apribojimai. Nuteistiesiems Ligoninėje suteikta teisė įstaigos parduotuvėje apsipirkti 1 kartą per savaitę, jei tuo metu jis turi asmeninėje sąskaitoje pakankamai lėšų vadovaujantis Ligoninėje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bei nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašu. Pareiškėja nuteistųjų parduotuvėje apsipirkinėjo 2018 m. gegužės 11 d. bei 2018 m. gegužės 15 d.

Išanalizavus byloje esančius duomenis, sprendžiama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjos teisė už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų buvo nepagrįstai apribota. Pareiškėja šiuo atveju tik abstrakčiai nurodo, kad parduotuvėje nebuvo higieninių įklotų, paketų, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėja nebūtų galėjusi įsigyti pageidaujamų prekių ir dėl to jai kilo nepatogumų, ar dėl šių aplinkybių pareiškėja būtų kreipusi į Ligoninės administraciją, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmestini.

Pareiškėja, be kita ko, neturtinę žalą kildina iš Ligoninėje netinkamai atliktos kratos, kurios metu iš jos buvo paimti maisto produktai, asmeniniai daiktai (higienos priemonės). Pažymėjo, kad atvykus ir išvykstant iš LAVL asmens ir daiktų apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, pareiškėja buvo verčiamas nusirengti, o daiktus dėti ant žemės.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktą, priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Paėmus maisto produktus, reikmenis ir kitus daiktus, surašomas protokolas. Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 17 punktą, infekcijų ir užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą.

Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėja visiškai neargumentavo, kokie neigiami padariniai, sudarantys pagrindą atlyginti neturtinę žalą, jai kilo dėl galimai neteisėtai paimtų daiktų. Be to, į bylą pateiktame perduotų saugoti ir turimų daiktų 2018 m. gegužės 9 d. kvite Nr. PS-7665 (b. l. 48) ir LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. gegužės 5 d. protokole Nr. PS-7698 (b. l. 46) nėra jokių duomenų apie pareiškėjos turėtus ir iš jos paimtus maisto produktus ar higienos priemones. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek minėtas kvitas, tiek kratos protokolas buvo pasirašyti pareiškėjos. Protokole pareiškėja nepareiškė jokių pretenzijų. Pasirašydama kratos protokolą pareiškėja patvirtino, kad visi iš jos paimti daiktai įrašyti, įrašai yra teisingi, todėl abejoti minėtų dokumentų teisingumu teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos teiginiai apie iš jos neteisėtai paimtus maisto produktus, higienos priemones atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, jog kratų ir apžiūrų atlikimo bendrosios nuostatos įvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija). Kratų laisvės atėmimo vietose tikslas apibrėžtas Instrukcijos 148 punkte, kuriame nurodyta, kad siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Instrukcijos 149 punkte nurodyta, jog kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Instrukcijos 150 punktas numato, kad patalpų kratos gali būti planinės ir neplaninės, o atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis (Instrukcijos 165.9 p.).

Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjos argumentus, jog kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis patalpoje, kuri nėra pritaikyta atlikti kratas, pareiškėja buvo verčiama nusirengti, o daiktus dėti ant žemės, todėl ši aplinkybė vertintina pareiškėjos naudai, tačiau teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėja tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias faktines aplinkybes, nepaaiškindamas dėl to jai kilusių konkrečių neigiamų pasekmių bei nepagrįsdama tiesioginio priežastinio ryšio. Teismo nuomone, pareiškėja šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl šioje dalyje skundas atmestinas.

Pareiškėja neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad 2018 m. gegužės 9 d. atvykus į Ligoninę nuo 13.30 val. iki 19.30 val. jai nebuvo suteiktas maitinimas.

Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo tvarka numatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 pavirtintoje Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau - Maitinimo taisyklės). 12 punkte nustatyta, kad intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos. Pagal Maitinimo taisyklių 31 punktą, asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Maitinimo taisyklių 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių; išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Pagal Maitinimo taisyklių 34 punktą, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

Pareiškėja skunde nurodė, kad į Ligoninę atvyko 13.30 val. (b. l. 2), taigi pareiškėja atvyko į Ligoninę jau pasibaigus pietų laikui. Kol buvo forminami reikalingi dokumentai bei atlikta visuminė krata, daiktų patikrinimas, pareiškėja buvo laikoma trumpalaikio laikymo patalpoje, o po to nuvesta į kamerą Nr. 301. Taigi nagrinėjamu atveju dėl objektyvių priežasčių 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjai nebuvo galima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pareiškėja neneigė, kad jai išvykstant iš pataisos namų buvo išduotas sauso maisto davinys, tačiau nurodė, kad neturėjo su kuo jį atidaryti.

Atsakovės atstovas atsikirsdamas į pareiškėjos nurodytą aplinkybę, nurodė, kad visiems nuteistiesiems (suimtiesiems), prašant pareigūnai atidaro maisto konservus (skardines). Apklausus pareigūnus duomenų, kad pareiškėjai buvo atsisakyta atidaryti konservus, nėra nustatyta (b. l. 72).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjai buvo sudaryta galimybė maitintis nepažeidus jos teisių. Vien tik abstraktūs pareiškėjos teiginiai nepatvirtino jos teiginių, kad ji negavo maitinimo, ar negalėjo atsidaryti sauso davinio. Taigi, pagrindo konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimų, susijusių su jos maitinimu Ligoninėje, nėra pagrindo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. d. H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiškėja yra asmuo, turinti specifinį teisinį statusą, ji atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Įvertinus byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nesant įrodymų, jog dėl nepasirašymo į Suimtųjų (nuteistųjų) rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registrą, pareiškėja patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, teismo nuomone, pareiškėjos patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jos teisės į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jos teisių pažeidimą, o pareiškėjos reikalavimas iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjos J. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė