Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Dariaus Kantaravičiaus, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. A. gynėjo advokato Egidijaus Losio skundą dėl Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstai­gos komisijos Pravieniškių pa­tai­sos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. (duomenis neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 3 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ir bausmes subendrinus apimant, nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme; į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme; solidariai priteista neturtinė žala nukentėjusiajai. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalis dėl T. A. nuteisimo pakeista – jis pripažintas kaltu pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – treji metai laisvės atėmimo atlikti atvirojoje kolonijoje; kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. birželio 18 d., pabaiga – 2018 m. birželio 17 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 1 mėnuo 26 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos.

Komisija 2016 m. balandžio 22 d. nutarė netaikyti T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. A. gynėjo advokato E. Losio skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų lais­vės atė­mi­mo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ko­mi­si­jai pra­šymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­si­kals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpa­rei­go­jimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane nu­ma­ty­tas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atė­mimo baus­mės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukš­čiau nu­ro­dytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio palei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą pa­tvir­tinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Res­pub­likos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svars­ty­ti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio palei­di­mo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir ne­nusikals, kurį są­lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pa-žeidė vieną kartą ir nors, kaip teisingai nurodoma skunde, drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimas buvo padarytas 2016 m. kovo 16 d., t. y. praėjus beveik metams laiko nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet T. A., neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pa­žeidė nustatytą tvarką. Aplinkybė, jog nuteistasis važiavo į parduotuvę bei vaistinę, pažeidimo padarymo esmės nepakeičia

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių reko­men­dacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nu­si­kals­tamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės rea­bi­li­ta­cijos plane numatytų prie­monių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių prie­monių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizi­kai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. A. sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau vis tiek išlieka šie nuteistojo T. A. kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai, netinkamas draugų pasirinkimas (įtaką jam darė bendrininkai), ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas ir neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Toks nuteistojo elge­sys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti pakankamos pažangos ma­ži­nant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį pa­leidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepa­gar­bą įstatymui.

Apygardos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad Komisijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas apylinkės teismo patikrintas tinkamai, nutartis išsamiai argumentuota, todėl apygardos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms, nu­tarties motyvų nekartoja. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo netaikyti nu­teistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teisėtumą ir pagrįstumą nepadaryta.

Konstatuojama, kad tiek Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteis­ta­jam T. A., tiek apylinkės teismo nutartis atmesti nuteistojo skundą yra teisėti, pagrįsti, juos naikinti pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. A. gynėjo advokato Egidijaus Losio skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.