Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo S. F. (S. F.) gynėjo advokato Aloyzo Kruopio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. F. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 22 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. F. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.

2. S. F. kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir neteisėtai valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent: jis, veikdamas kartu su C. C., S. M., L. O. ir B. C. G., dėl savanaudiškų paskatų, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens jam pažadėtą ne mažesnį kaip 500 Eur piniginį atlygį už vieną neteisėtą migrantą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. liepos 21 d., iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos Latvijos Respublikoje, į bendrininko B. C. G. vairuojamą automobilį „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įlipus aštuoniems nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintiems užsieniečiams – (duomenys neskelbtini) piliečiams: S. S. Q., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. O., gim. (duomenys neskelbtini), R. Q. Z., gim. (duomenys neskelbtini), R. N., gim. (duomenys neskelbtini), A. J. A., gim. (duomenys neskelbtini), S. B., gim. (duomenys neskelbtini), jis kartu su S. M. ir L. O. vykdamas automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo C. C., važiuodami priekyje lydėjo bendrininko B. C. G. vairuojamą automobilį „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stebėjo aplinką, nurodydami judėjimo kryptį, taip užtikrindami netrukdomą neteisėtų migrantų gabenimą, tokiu būdu neteisėtai pervežė (gabeno) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos ir gabeno Lietuvos Respublikoje teritorijoje iki kol 2024 m. liepos 22 d., 00.33 val., (duomenys neskelbtini) kilometre buvo sulaikyti Ukmergės policijos komisariato pareigūnų.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nuostatomis, S. F. sulaikytas 2024 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. liepos 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas teismo nutartimis buvo pratęstas iki 2025 m. kovo 22 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamojo S. F. gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti.

5.1. Gynėjas skunde nurodo, kad suėmimas kaltinamajam S. F. pratęstas be pagrindo, o nutartis, kuria tai padaryta, pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą.

5.2. Gynėjas pažymi, kad S. F. sulaikytas 2024 m. liepos 22 d., t. y. priimant skundžiamą nutartį jis jau buvo sulaikytas 7 mėnesius ir 15 dienų arba 225 dienas. Pagal BK 65 straipsnį 225 dienos kardomojo kalinimo prilyginamos 1 350 MGL arba 67 500 Eur dydžio baudai. Už inkriminuotos veikos padarymą gresia laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė arba bauda nuo 150 iki 6 000 MGL, tad, gynėjo teigimu, jau šiandien kaltinamasis gali būti laikomas atlikusiu baudą, kuri yra 9 kartus didesnė už minimalią. Laisvės atėmimas skiriamas nuo 3 mėnesių, taigi ir šios rūšies bausmės S. F. yra atlikęs bent 2,5 minimalius dydžius.

5.3. Skunde nurodoma, kad S. F. neteistas, savo kaltę visiškai pripažino, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, namuose (duomenys neskelbtini) yra ligota žmona, 10 vaikų, iš kurių vienam pilnamečiui reikalinga nuolatinė pagalba (slauga). Anot gynėjo, nors nusikaltimas, inkriminuojamas S. F., yra sunkus, tačiau pats iš savęs jis nesukėlė beveik jokių pasekmių (nelegaliai gabenti asmenys sulaikyti ir išsiųsti iš Lietuvos), o S. F. vaidmuo padarant nusikaltimą nebuvo svarbus, jis tik stebėjo kelią ir turėjo pranešti apie sėkmingam nelegalų gabenimui pavojų keliančius veiksnius.

5.4. Gynėjas skunde pažymi, jog suėmimas S. F. buvo pratęstas iki 2025 m. kovo 22 d., o 2025 m. kovo 21 d. paskirtas teismo posėdis, kuriame yra labai realu pabaigti ištirti rašytinę medžiagą, išklausyti baigiamąsias kalbas ir paskutinius žodžius bei pranešti, kada bus skelbiamas nuosprendis. Procesas iki paskutinių žodžių pasakymo gali būti užbaigtas dar galiojant suėmimui, o po to S. F. laukti teismo sprendimo gali būdamas laisvas ar Lietuvoje, ar (duomenys neskelbtini) ir bylos procesui, o labai tikėtina, kad ir bausmės vykdymui, nepadarys neigiamos įtakos.

5.5. Skundžiama nutartis pažeidžia ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Gynėjo manymu, jei analogiškoje situacijoje su panašia biografija ir šeimos situacija atsidurtų Lietuvos pilietis, jis tikrai nebūtų laikomas suimtas, nors Europos Sąjungoje esant atviroms sienoms, jis galėtų taip pat sėkmingai pabėgti kaip ir bet kuris (duomenys neskelbtini) gyventojas, taigi suėmimo taikymas šiuo atveju priklauso nuo asmens gyvenamosios vietos, ko neturėtų būti daroma.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo S. F. gynėjo skundas atmetamas.

7. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. F. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam įstatymo įpareigojimui, svarstydamas klausimą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, teismas visų pirma turi padaryti išvadą, ar byloje yra duomenų, leidžiančių sieti kaltinamąjį su jam inkriminuota nusikalstama veika, pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata užtikrina teismo vykdomą pirminę kontrolę, kad asmeniui nebūtų paskirtas suėmimas nesant duomenų apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

9. Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje esančiuose įrodymų šaltiniuose – paties kaltinamojo S. F., kitų kaltinamųjų apklausų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai kaltinti S. F. jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymu. Šioje proceso stadijoje aukštesnysis teismas nevertina visų bylos duomenų dinamikos proceso metu, duomenų surinkimo aplinkybių, nesprendžia S. F. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek faktiniai duomenys yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose procesiniuose dokumentuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti S. F. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą. Be to, faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumo klausimas gynėjo skunde nėra ginčijamas.

10. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam S. F. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. F. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ten gyvena ir kaltinamojo šeima, su Lietuvos Respublika S. F. nesieja nei šeiminiai, nei darbiniai, nei jokie kiti socialiniai ar ekonominiai ryšiai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nekyla abejonių, kad, nepaisant prisipažinimo padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuris akcentuojamas kaltinamojo gynėjo skunde, S. F., kuris yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis su Lietuvos Respublika jokių socialinių ryšių, būdamas laisvėje turi visas galimybes pabėgti iš Lietuvos ir tokiu būdu apsunkinti jo baudžiamąjį persekiojimą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamajam S. F. inkriminuojama nusikalstama veika galimai buvo vykdoma ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos buvo atgabenti aštuoni (duomenys neskelbtini) piliečiai. Šios nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog S. F. ne vienoje užsienio valstybėje turi ne tik asmeninio, bet galimai ir kriminalinio pobūdžio ryšių, kuriais, reikalui esant (siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje ir išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės), gali pasinaudoti. Be to, šioje baudžiamojoje byloje S. F. kaltinamas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nors ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, vertinant ją visumoje su kitomis šioje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

12. Šioje proceso stadijoje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leido Vilniaus apygardos teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje bei siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis S. F. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai. Šios išvados nepaneigia kartu su skundu pateikti duomenys apie kaltinamojo S. F. šeimos narių sveikatos būklę. Kaip galima suprasti iš pateiktų dokumentų, kaltinamojo šeimos nariai turi sveikatos problemų – 2021 m. rugsėjo 28 d. Išėjimo iš ligoninės išraše nurodytos C. A. nustatytos diagnozės išrašant, tačiau, be kita ko, nurodyta, kad pacientei (duomenys neskelbtini) diagnozuota dar 2013 metais, taip pat išvardinti ir kiti sveikatos sutrikimai, pasireiškę vėlesniais metais; 2017 m. balandžio 6 d. Pažymoje dėl neįgalumo lygio nustatymo nurodyta, kad J. A. atitinka (duomenys neskelbtini) neįgalumo lygį. Taigi, remiantis kartu su skundu pateiktais medicininiais duomenimis, nekyla abejonių, kad kaltinamojo šeimos nariai turi sveikatos sutrikimų, tačiau visi dokumentuose nurodyti sveikatos sutrikimai nustatyti gana seniai (2013 metais, 2017 metais) ir nusikalsti kaltinamajam S. F. šeimos narių sveikatos problemos nesukliudė. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. F. šeimos narių sveikatos būklė nėra pagrindas šioje proceso stadijoje panaikinti jam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

13. Nėra pagrindo sutikti ir su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu dėl lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo nagrinėjamu atveju, siejamu su kaltinamojo S. F. pilietybe ir gyvenamąja vieta. Deklaratyviais laikytini gynėjo teiginiai apie tai, kad Lietuvos Respublikos piliečiui su analogiška biografija, kaip S. F., analogiškoje situacijoje griežčiausia kardomoji priemonė nebūtų taikoma. Ryšių užsienyje turėjimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų aplinkybių (BPK 122 straipsnio 2 dalis), į kurią teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą įtariamajam ar kaltinamajam, privalo atsižvelgti ir ją įvertinti. Užsienio valstybės pilietis, nusikaltęs Lietuvos Respublikoje ir su Lietuva neturintis absoliučiai jokių ryšių ir sąsajų, išskyrus nusikaltimo padarymo vietą, neabejotinai turi didesnes galimybes pabėgti ir pasislėpti užsienio valstybėje ir tokiu būdu apsunkinti jo baudžiamąjį persekiojimą ir teisėsaugos institucijų darbą Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, aplinkybė, kad S. F. yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, su Lietuvos Respublika nesaistomas iš esmės jokiais ryšiais, buvo gana reikšminga sprendžiant griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo kaltinamajam klausimą, tačiau ji nebuvo vienintelė, šią aplinkybę apygardos teismas įvertino visų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste ir pagrįstai pratęsė kaltinamajam taikomo suėmimo terminą dar dviem mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, lygybės prieš įstatymą principas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas.

14. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, S. F. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą ir pavojingumo laipsnį bei kitas šioje nutartyje jau aptartas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo S. F. skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo S. F. teises ir laisves, tačiau, šiuo atveju, suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Taikoma kardomoji priemonė – suėmimas adekvati kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui, pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste. Skunde pateikti samprotavimai, kokio dydžio bausmė galėtų būti paskirta S. F. už jo padarytą nusikaltimą, bei pateikti paskaičiavimai, kokią dalį galimos, vienos ar kitos rūšies bausmės kaltinamasis šiai dienai jau būtų atlikęs, šioje bylos proceso stadijoje vertintini kaip subjektyvūs gynėjo teiginiai. Kaip jau buvo minėta, asmens kaltės klausimas, o taip pat bausmės paskyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, visi šie klausimai bus išspręsti išnagrinėjus bylą bei priėmus byloje galutinį sprendimą, tuo pačiu, baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismus į kaltu pripažintam asmeniui paskirtos bausmės laiką visada įskaityti suėmimo laiką. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam S. F. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, jeigu tam yra svarių priežasčių. Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, S. F. kalinimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

16. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis, kuria kaltinamajam S. F. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviejų mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. F. (S. F.) gynėjo advokato Aloyzo Kruopio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi kaltinamajam S. F. (S. F.) pratęstą suėmimo terminą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 22 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.