- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-195-259/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Antanas Burdulis, Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- A., A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai, E. A. P., A. S., V. L., A. P. G., J. S., N. D., T.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Evaldo Burzdiko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. įstatyminio atstovo K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui įsigyti nuosavybėn žemę, civilinėje byloje Nr.2-0033-175/2006 pagal pareiškėjo A. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, E. A. P., A. S., V. L., A. P. G., J. S., N. D., T. N. dėl termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą įsigyti nuosavybėn ir sumokėti už žemės sklypą, gautą valstiečio ūkiui steigti ir priteisė iš pareiškėjo 166,60 Lt valstybės naudai pašto išlaidas, bei 400 Lt V. L. naudai advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2005-10-10 raštu informavo pareiškėją A. P., kad žemė, jam suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 11 d. nelaikoma valstybės išperkama žeme, kadangi iki šio įstatymo papildymo (2001-08-03) jis šios žemės nepageidavo įsigyti nuosavybėn ir nėra už ją sumokėjęs pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. 2005-05-26 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-5179 iš jo naudojamos žemės į Noreikiškių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondą buvo paimta 12,84 ha (sklypo Nr. 40), jam paliekant 0,50 ha žemės, kurią sudaro namų valda. Šią žemę jis galės įsigyti nuosavybėn. Likusios žemės nuo 2005 m. rudens prašo nedirbti (b.l. 4). Iš 1990-05-30 valstybinio žemės nuosavybės akto Nr. 36 matyti, kad LTSR Kauno rajono Liaudies deputatų vykdomasis komitetas pagal 1990-05-04 sprendimą Nr. 8 suteikė 13,34 ha žemės A. P., Motiejaus, gim. 1934 m., valstiečio ūkiui steigti Noreikiškių apylinkėje, Virbališkių kaime. Žemė suteikta jo nuosavybėn ir nemokamai, su paveldėjimo teise. Ji negali būti perkama, parduodama, išnuomojama, įkeičiama (b.l. 11-12 ). Iš Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-06-20 rašto matyti, kad Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje nėra duomenų, kad A. P. pateikė prašymą tuometinei Noreikiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai, pageidaudamas šią žemę išsipirkti ar gauti ekvivalentine natūra. Kadangi prašymo dėl žemės išsipirkimo A. P. nepateikė, todėl nebuvo parengta ir Noreikiškių ART išvada apie šio prašymo nagrinėjimą, nepateiktas tarnybos prašymas VĮ VŽĮ dėl kainos paskaičiavimo. A. P. 2002-09-25 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-5215 (5 priedas) įtrauktas į sąrašą piliečių, gavusių žemę valstiečio ūkiui steigti ir pageidaujančių ją įsigyti nuosavybėn, tačiau rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, kviestas neatvyko į šios eilės pretendentų susirinkimą, todėl perduodamas nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypas jo naudojamoje valstiečio ūkiui suteiktoje žemėje nebuvo projektuojamas (b.l. 104-105). Iš Kauno rajono Ringaudų ir Akademijos seniūnijų žemėtvarkos skyriaus piliečių, gavusių žemę valstiečio ūkiui steigti ir pageidaujančių jį įsigyti nuosavybėn susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl žemės, gautos valstiečio ūkiui steigti, įsigijimo nuosavybėn būdų aptarimo. A. P. jam suteiktą žemę privatizuoti įstatymų nustatyta tvarka atsisakė. Savo nuomonės raštu neišreiškė, motyvuodamas tuo, kad nori pasitarti su artimaisiais ir pasikonsultuoti su šią sritį išmanančiais specialistais. Nuspręsta A. P. žemės nuosavybės teisių atkūrimo klausimą spręsti piliečiui raštu išreiškus savo pageidavimą (t. 2, b.l. 5).
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, įsigaliojusio nuo 1991-08-31, 8 str. nurodyta, kad steigiantys privatų ūkį piliečiai, kurie neturėjo žemės privačios nuosavybės teise arba yra gavę jos pagal Valstiečio ūkio įstatymą daugiau negu turėjo nuosavybės teise, perka ją išsimokėdami per 25 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 11 p. nurodo, kad žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji: pagal įstatymus suteikta ir naudojama valstiečių ūkiui, jeigu šią žemę jos naudotojui buvo leista pirkti ir už ją sumokėti pinigai ar valstybės vienkartinės išmokos. Iš įstatymo formuluotės matyti, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: žemė turi būti suteikta valstiečio ūkiui steigti, žemę turi būti leista išpirkti, už žemę turi būti sumokėti pinigai. Pareiškėjui 13,34 ha žemės sklypas valstiečio ūkiui steigti buvo suteiktas 1990-05-04 Kauno rajono Vykdomojo komiteto sprendimu. Darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo daugiau nei dešimt metų laiko, įgyvendinti savo teisę ir išsipirkti žemės sklypą, tačiau to nepadarė. Vertinant pareiškėjo apdairumą ir rūpestingumą, įgyvendinant savo teises, pastebėtina, kad pareiškėjas ne tik nėra išsipirkęs jam valstiečio ūkiui steigti suteikto žemės sklypo, bet byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjas iki 2001-08-03, t.y. iki LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo, buvo išreiškęs valią tą žemės sklypą išsipirkti. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nurodyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Vertinant pareiškėjo veiksmus, darytina išvada, kad pareiškėjas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai savo teisių atžvilgiu, todėl praleido jam įstatymo numatytą terminą nesant svarbių priežasčių. Pareiškėjo argumentas, kad jis nežinojo apie tai, kad suteiktą žemę valstiečio ūkiui steigti reikia išsipirkti, teismo nuomone atmestinas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. 1607 tekstas buvo paskelbtas Valstybės žiniose 1991-08-31, Nr. 24-635, todėl teisės aktui įsigaliojus, pareiškėjas turėjo galimybę įgyvendinti savo teises remdamasis šios teisės akto nuostatomis. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas terminą praleido nesant svarbių priežasčių, termino atnaujinti nėra pagrindo, todėl pareiškimas atmestinas.
Atskiruoju skundu, kurį pateikė pareiškėjo A. P. testamentinis įpėdinis K. P., apeliantas nesutiko su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
1) 1990 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 8 Kauno rajono Liaudies deputatu tarybos vykdomasis komitetas A. P. suteikė valstiečių ūkiui steigti 13,34 ha žemės sklypą Virbališkių kaime, tuometinėje Noreikiškių apylinkėje, Kauno rajone. Nurodytojo LDT VK sprendimo pagrindu 1990 m. gegužės 30 d. A. P. buvo išduotas Valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. 36, kuriame nurodyta, kad žemė suteikta A. P. nuosavybėn ir nemokamai, su paveldėjimo teise, ji negali būti perkama, parduodama, išnuomojama, įkeičiama. Šis valstybinis žemės nuosavybės aktas buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas Kauno rajono tuometinio LDT Vykdomojo komiteto Valstybinių žemės naudojimo teisės aktų registravimo knygoje- registracijos Nr. 625. 2005-10-10 rašte Nr. 360 Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius (Ringaudai) nurodė, kad 2005-05-26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-5179 iš A. P. naudojamos 13,34 ha žemės į Noreikiškių kadastro vietovės valstybinės žemės fondą buvo paimta 12,84 ha žemės (sklypo Nr.40). 2005-11-03 Kauno rajono žemėtvarkos skyriui A. P. pateikė atskirą pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo jam skirtą žemę pagal Valstiečių ūkio įstatymą padengti paveldima žeme, o likusią leisti išsipirkti už grynus pinigus. Tai yra, A. P. prašė padengti žemę, į kurią taip ir nebuvo dar pabaigtas nuosavybės teisės atkūrimo procesas pagal galiojančius nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančius aktus.
Asmenys, kuriems buvo suteikta žemė valstiečių ūkiui, turėjo pareikšti prašymus tą žemę išsipirkti iki 2001-08-03, tai šį įstatyme nustatytą terminą A. P. praleido dėl svarbių priežasčių:
a) jis buvau įsitikinęs, kad jo gauta žemė jau yra jo nuosavybė, nes taip yra parašyta Valstybiniame žemės nuosavybės akte, kuriame nurodyta, kad žemė suteikta A. P. nuosavybėn ir nemokamai, su paveldėjimo teise; ji negali būti perkama, parduodama, išnuomojama, įkeičiama.1990 metais, kai A. P. buvo ruošiami dokumentai dėl žemės nuosavybės, niekur nebuvo minima, kad šią žemę reikės išsipirkti ir dar rašyti atskirą prašymą šią žemę įgyti nuosavybėn;
b) nei Kauno apskrities viršininko administracija, nei jokie kiti asmenys po nurodytųjų dokumentų 1990 metais A. P. išdavimo pastarojo neinformavo, jam nepranešė, kad jis, norėdamas būti minėtosios žemės savininku, turiu tą žemę išsipirkti, ar, turėdamas tokį norą, tai turįs padaryti iki 2001-08-03. Niekas jokių pretenzijų ar reikalavimų į A. P. nurodytuoju aktu suteiktą žemę nereiškė. Niekas jo neinformavo ir apie 2005-05-26 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-5179. Pastarąjį KAVA įsakymą A. P. apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, jo skundas tame teisme dar nebaigtas nagrinėti.
2) A. P. buvo 1990 metais suklaidintas nurodytosios oficialios institucijos, išdavusios jam jo nuosavybės teisę į žemės sklypą deklaruojančius dokumentus. Kompetentinga valstybinė institucija, turėjusi žinoti ir žinojusi apie tų dokumentų buvimą, A. P. neinformavo, kad jo dokumentai yra klaidinantys ar kad jie neteko galios, pasikeitė jų teisinė reikšmė bei pan., taip pat, kad norėdamas minėtąjį žemės sklypą valdyti nuosavybės teisėmis, turintis paduoti iki 2001-08-03 pareiškimą dėl nurodytosios jo valdytos ir naudotos žemės išsipirkimo;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-18 nutarimo Nr. 473 Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo 6.8 punkte buvo nustatyta, jog asmenys, pagal Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio įstatymą gavę žemės privačiam ūkiui steigti, už perkamą iš valstybės žemę pradeda mokėti rajono valdybai potvarkiu nustačius perkamos žemės kainą ir mokėjimo tvarką. Nepavyko išsiaiškinti, ar tuometinė Kauno rajono valdyba (tuometinė Kauno rajono savivaldybės valdymo institucija) ar vėlesniosios valstybinio valdymo institucijos (po žemės klausimų sprendimo perdavimo apskritims) buvo įvykdę nurodytojo poįstatyminio akto reikalavimus. Nepavykus tokių duomenų gauti bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad savivaldos ir valstybės valdymo institucijos nevykdė ir neįvykdė minėtojo LRV nutarimo nuostatų. Tai yra dar viena priežasčių, kodėl pareiškimas turėjo, nes nurodytasis žemės sklypas negalėjo būti išpirktas, kai neįvykdžiusios LRV nutarimo reikalavimų kompetentingos institucijos nenustatė to žemės sklypo kainos, jo išpirkimo tvarkos;
4) A. P. ūkininkavo tame 13,34 ha žemės sklype, dar anksčiau įgijo atitinkamą būtiną žemės ūkio techniką gamino žemės ūkio produkciją kurią realizuodavo tos produkcijos supirkėjams, vartotojams, iš to ūkio pragyvendavo ir pats su šeima. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai buvo pateikti byloje, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė atitinkamus rašytinius duomenis prijungti prie bylos medžiagos;
5) pagrindinės svarbios priežastys, sudarančios pagrindą patenkinti A. P. pareiškimą ir atnaujinti jo pareiškime nurodytąjį terminą: klaidinančio Valstybinio žemės nuosavybės akto Nr. 36 išdavimas A. P., kuris nėra panaikintas, užginčytas teismine tvarka ar pan.; kompetentingų institucijų neveikimas, kai forsuojamas žemės perdavimas kitiems asmenims nebaigus nuosavybės teisių atkūrimo A. P. į dalį išlikusio nekilnojamojo turto;
6) pareiškėjas A. P. neigė aplinkybes, kad jis buvo kviečiamas ir neatvyko į pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą susirinkimą, kad jis buvo kviestas ir net dalyvavo Kauno rajono Ringaudų ir Akademijos seniūnijų žemėtvarkos skyriaus piliečių, gavusių žemę valstiečio ūkiui steigti ir pageidaujančių jį įsigyti nuosavybėn, susirinkime, kad būtų atsisakęs privatizuoti gautą valstiečių ūkiui steigti žemę. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų tuos suinteresuoto asmens KAVA pateiktus duomenis, t.y. nėra jokių dokumentų, pasirašytų A. P., jokių duomenų apie tai, kad A. P. buvo išsiųsti pranešimai ar šaukimai į tokius susirinkimus bei pan.;
7) duomenys apie tai, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius neturi duomenų apie tai, kad A. P. 2003 m., 2004 m., 2005 m., naudojosi valstybine žeme, nesudaro pagrindo atmesti pareiškimą, nes, tas skyrius ne tik galėjo turėti, bet ir turėjo tokius duomenis, o, antra vertus, kartu su atskirtuoju skundu pateikiami duomenys patvirtina A. P. ūkininkavimą jo naudojimąsi nurodytąja žeme;
8) kiti nutartyje paminėti rašytiniai duomenys taip pat nesudarė pagrindo atmesti A. P. pareiškimą, nes tuose dokumentuose minimi tik duomenys apie tariamą suinteresuotųjų asmenų (fizinių asmenų) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą- žemę, tačiau pastarieji klausimai tiesiogiai visiškai neįtakoja ir negali įtakoti bet kokio sprendimo šioje byloje priėmimo;
9) teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas išvadas, neatskleidė šios bylos esmės, todėl nepagrįstai ir neteisėtai atmetė pareiškimą, kurio reikalavimo faktiniai ir teisiniai pagrindai byloje yra įrodyti, oponentų nepaneigti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjo A. P. testamentinis įpėdinis prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei teismo nutartį panaikinti, pareiškėjo pareiškimą patenkinti: atnaujinti K. P., A. P. testamentiniam įpėdiniui praleistą terminą pateikti prašymą įsigyti nuosavybėn pagal tvarką, buvusią nustatytą asmenims, pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą gavusiems žemę privačiam ūkiui steigti, 13,34 ha sklypą esantį Virbališkių kaime, Noreikiškių apylinkėje, Kauno rajone, suteiktą jo tėvui A. P. pagal 1990-05-04 Kauno rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 8, Valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 36, įregistruotu Kauno rajono vykdomojo komiteto Valstybinių žemės naudojimo teisės aktų registravimo knygoje registracijos Nr. 625.
Atsiliepimus į atskirąjį skundą pateikė suinteresuotieji asmenys A.E. P., J. S., A.P. G., V. L. bei Kauno apskrities viršininko administracija.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotieji asmenys A.E. P., J. S., A.P. G., V. L. nesutiko su atskirojo skundo argumentais ir prašė jį atmesti bei palikti galioti teismo nutartį, dėl šių motyvų:
1) Kauno apskrities viršininko administracija neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie jo įstatymais, kurie skelbiami viešai, numatytas teises. Pareiškėjas, kaip valstiečių ūkio naudotojas, privalėjo žinoti apie įstatymais numatytas teises, įskaitant teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą;
2) pagal CK 1.117 str. 6 d. pasibaigus naikinamajam terminui išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti. Teisės aktuose nustatytas terminas, suteikiant teisę asmenims, naudojantiems valstiečių ūkio žemės sklypą, ją įsigyti nuosavybėn, yra naikinamasis, todėl teismine tvarka negali būti atnaujintas;
3) byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog valstybės įgaliotosios institucijos būtų suteikusios pareiškėjui netinkamą informaciją, ar būtų jį suklaidinusios. Rajono valdyba potvarkiu būtų nustačiusi perkamos žemės kainą ir mokėjimo tvarką, jeigu būtų pateiktas prašymas valstiečių ūkio žemę išsipirkti. Nėra ginčo dėl to, kad A. P. būtų atsisakęs teisių į valstiečių ūkio žemę. Šiuo atveju buvo išreikšta valia tik žemę naudoti, bet ne ją įsigyti nuosavybėn įstatyme nustatytu terminu. Pareiškėjas per 10 metų laikotarpį galėjo išsiaiškinti galiojančių teisės normų turinį arba kreiptis pagalbos į teisininkus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija nesutiko su atskiruoju skundu ir prašė teismo nutartį palikti galioti, o atskirąjį skundą atmesti, nurodė, kad priimti teisės aktai, reglamentavę žemės reformos eigą numatė, kad asmenys, kuriems buvo suteikta žemė valstiečio ūkiui steigti, privalo šią žemę išsipirkti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 25 d. nutarimo Nr.I-1608 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo tvarkos” 5.1 punktas numatė, kad žemė suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą turi būti išperkama. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, įsigaliojusio nuo 1991 m. rugpjūčio 31 d., 8 straipsnis numatė, kad piliečiai, gavę žemės pagal Valstiečio ūkio įstatymą daugiau negu turėjo nuosavybės teise, perka ją išsimokėdami per 25 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. A. P. jam suteiktos valstiečio ūkio žemės teisės aktų numatyta tvarka neišpirko, į šią žemę jam nėra atstatyta nuosavybės teisė, todėl ginčo žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip A. P. nuosavybė. 2001 m. rugpjūčio 3 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu buvo papildytas įstatymo 12 straipsnis 11 punktu ir numatyta, kad valstybės išperkama žemė yra tik pagal įstatymus suteikta ir naudojama valstiečių ūkiui, jeigu šią žemę jos naudotojui buvo leista pirkti ir už ją sumokėti pinigai ar valstybės vienkartinės išmokos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui, išskyrus žemę priskirtą valstybės išperkamai žemei. Šiuo metu galiojančio Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje esantys žemė, miškas ir vandens telkiniai sugrąžinami natūra ar perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei šį įstatymą, taip pat parduodami pagal šį įstatymą piliečiams žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytų ribų šiame straipsnyje nustatyta eilės tvarka. Pagal šį įstatymą, vykdant žemės reformą, pirmąja eile formuojami žemės sklypai, kurie numatomi sugrąžinti savininkams natūra.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog byloje esantis 1990-05-30 Valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. 36 liudija, kad LTSR Kauno rajono Liaudies deputatų vykdomasis komitetas 1990-05-04 sprendimu Nr. 8 suteikė 13,34 ha žemės A. P., M., gim. 1934 m., valstiečio ūkiui steigti Noreikiškių apylinkėje, Virbališkių kaime. Žemė suteikta jo nuosavybėn ir nemokamai, su paveldėjimo teise. Akte nurodoma, kad ši žemė negali būti perkama, parduodama, išnuomojama, įkeičiama (b.l. 11-12 ). Šį žemės sklypą A. P. naudojo, jį valdė iki ginčo teisme atsiradimo (b.l. 1, 5). Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2005-10-10 raštu Nr. 360 informavo pareiškėją A. P., kad žemė, jam suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 11 d. nelaikoma valstybės išperkama žeme, kadangi iki šio įstatymo papildymo (2001-08-03) jis šios žemės nepageidavo įsigyti nuosavybėn ir nėra už ją sumokėjęs pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis (1 t. b.l. 4). Šiuo raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad 2005-05-26 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-5179 iš jo naudojamos žemės į Noreikiškių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondą buvo paimta 12,84 ha , jam paliekant 0,50 ha žemės, kurią sudaro namų valda (b.l. 4). Nustatyta, jog 2005-05-26 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-5179 pareiškėjas yra apskundęs Kauno apygardos administraciniam teismui (1 t. b.l. 5), byla neišnagrinėta (1 t. b.l. 52, 53, 115, 116, 2 t. b.l. 12, 13).
Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamą apeliacine tvarka teismo nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą atmetė tuo motyvu, jog pareiškėjas iki 2001-08-03, t.y. iki LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo, nebuvo išreiškęs valią naudojamą žemės sklypą išsipirkti, jis visą laikotarpį nuo 1991 metų, kai Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. 1607 tekstas buvo paskelbtas Valstybės žiniose, t.y. laikotarpiu nuo 1991-08-31 iki 2001 08 03 d. elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai savo teisių atžvilgiu, todėl praleido jam įstatymo numatytą terminą nesant svarbių priežasčių.
Esminiai teisiškai svarbūs atskirojo skundo argumentai yra susiję su tuo, jog pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido prašomą atnaujinti terminą, nes buvo įsitikinęs, kad jo gauta žemė pagal Valstiečio ūkio įstatymą jau yra jo nuosavybė, nes taip buvo parašyta Valstybiniame žemės nuosavybės akte, šis aktas įregistruotas Valstybinių žemės naudojimo teisės aktų registravimo knygoje- registracijos Nr. 625. Nei Kauno apskrities viršininko administracija, nei jokie kiti asmenys po nurodytųjų dokumentų 1990 metais A. P. išdavimo pastarojo neinformavo, jam nepranešė, kad jis, norėdamas būti minėtosios žemės savininku, turi tą žemę išsipirkti, ar, turėdamas tokį norą, tai turįs padaryti iki 2001-08-03. Pareiškėjas buvo 1990 metais suklaidintas nurodytosios oficialios institucijos, išdavusios jam jo nuosavybės teisę į žemės sklypą deklaruojančius dokumentus. Kompetentinga valstybinė institucija, turėjusi žinoti ir žinojusi apie tų dokumentų buvimą, A. P. neinformavo, kad jo dokumentai yra klaidinantys ar kad jie neteko galios ar pasikeitė jų teisinė reikšmė. Išduotas Valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. 36 A. P. nėra panaikintas , užginčytas teismine tvarka ar pan. Skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai ginama tariamia suinteresuotųjų fizinių asmenų teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę, nes ši teisė visiškai neįtakoja ir negali įtakoti bet kokio sprendimo šioje byloje priėmimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą teismo nutartį neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias terminų skaičiavimo eigos pradžią, taip pat praleisto termino atnaujinimo instituto paskirtį ir termino atnaujinimo pagrindą reglamentuojančias normas, neteisingai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, to pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla. Dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis naikintina (LR CPK 330 str.). Kadangi byloje yra surinkti reikiami įrodymai, nustatytos visos svarbios bylos aplinkybės, panaikinus skundžiamą teismo nutartį, yra priimtinas kitas sprendimas byloje (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjant bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriaus normos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, pažymi, jog pareiškėjui 1990-05-30 išduotame Valstybiniame žemės nuosavybės akte Nr. 36 nurodoma, kad Kauno rajono Liaudies deputatų vykdomasis komitetas 1990-05-04 sprendimu Nr. 8 suteikė nuosavybėn, nemokamai, su paveldėjimo teise 13,34 ha žemės sklypą A. P. valstiečio ūkiui steigti (1 t. b.l. 11). Dokumentuose yra įrašas, jog šis žemės nuosavybės aktas įregistruotas Kauno rajono vykdomojo komiteto Valstybinių žemės naudojimo teisės aktų registravimo knygoje (1 t., b.l. 12, antra pusė). Iš šių rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas A. P. iš turimų dokumentų teksto ir turinio galėjo būti įsitikinęs, jog jam žemės sklypas priklauso ir priklausys ateityje nuosavybės teise ir negalėjo žinoti ir prognozuoti, jog vėliau išleisti įstatymo leidėjo teisės aktai (LR Žemės reformos įstatymas, LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas), tiesiogiai nepakeičiantys minimo žemės sklypo teisinio statuso, įpareigos pareiškėją iki tam tikro termino kreiptis su prašymu šį žemės sklypą nusipirkti. Byloje rašytinių įrodymų nėra, kad A. P. ir suinteresuotas asmuo Kauno apskrties viršininko administracija būtų bendradarbiavę byloje nagrinėjamu klausimu iki 2001 metų rugpjūčio 03 dienos t.y. iki termino paduoti prašymą žemei įgyti pasibaigimo. Iš byloje esančio Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-10-10 rašto Nr. 360 (1 t. b.l. 4) matyti, jog Kauno apskrities viršininko administracija apie 2005 m spalio vidurį informavo pareiškėją A. P., kad žemė, jam suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 11 d. nelaikoma valstybės išperkama žeme, kadangi iki šio įstatymo papildymo (2001-08-03) jis šios žemės nepageidavo įsigyti nuosavybėn ir nėra už ją sumokėjęs pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis, be to pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad yra priimtas 2005-05-26 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-5179 kuriuo iš jo naudojamos žemės į valstybinės žemės fondą buvo paimta 12,84 ha žemės sklypas. Pareiškėjas tik po 4 metų po termino prašymui paduoti lengvatine tvarka įgyti žemę pasibaigimo suinteresuoto asmens buvo informuotas, kad iš jo žemė paimama, nes yra praleistas terminas ją įgyti. Iš šių nustatytų aplinkybių spręstina, jog toks įstatymų leidėjo ir suinteresuoto asmens Kauno viršininko administracijos veiksmų nenuoseklumas ir nesuderinamumas pateisino pareiškėjo A. P. veiksmus iki 2005 m. spalio mėnesio vidurio, iki kol jis gavo minėtą raštą NR. 360. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. P. prašymą gautą žemę valstiečio ūkiui steigti pagal 1989 07 04 d. Įstatymą “Dėl LR Valstiečio ūkio“ pirkti Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė 2005 metų lapkričio 03 dieną. Nors byloje šis rašytinis prašymas nėra pateiktas, tačiau apie jį žinoma iš suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimo (1 t. b.l. 16) ir Kauno apskrities viršininko administracijos atstovo parodymų duotų teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 38). Atsižvelgiant į tai, laikytina kad A. P. laikotarpiu nuo 2001 08 03 iki 2005 11 03 dienos terminą kreiptis su prašymu įgyti žemės sklypą lengvatine tvarka praleido dėl svarbių priežasčių ir dėl to šis terminas atnaujintinas. Kauno rajono apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė ir vertino pareiškėjo veiksmus nuo 1991 metų iki termino pasibaigimo, t.y iki 2001 08 03 d., todė nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas be svarbios priežasties praleido prašomą atnaujinti terminą. Svarbu sprendžiant šį klausiomą yra ir tai, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, įsigaliojusio nuo 1991 m. rugpjūčio 31 d., 8 straipsnis numatė, kad piliečiai, gavę žemės pagal Valstiečio ūkio įstatymą daugiau negu turėjo nuosavybės teise, perka ją išsimokėdami per 25 metus. Todėl laikytina, kad atsiskaitymo už žemę termino pareiškėjas nepažeidė.
Teisėjų kolegijos vertinimu negalima sutikti su byloje esančių suinteresuotų fizinių asmenų pozicija, ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog pareiškėjo prašomas atnaujinti terminas laikytinas naikinamuoju ir dėl to negali būti atnaujintas.
Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjas teisme pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą įsigyti nuosavybėn pagal tvarką, buvusią nustatytą asmenims, pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą gavusiems žemę privačiam ūkiui steigti. Tokio prašymo padavimo tvarką, sąlygas ir terminus reglamentavo Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo, įsigaliojusio nuo 1991 m. rugpjūčio 31 d., nuostatos ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos. 2001 m. rugpjūčio 3 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu buvo papildytas įstatymo 12 straipsnis 11 punktu ir numatyta, kad valstybės išperkama žemė yra tik pagal įstatymus suteikta ir naudojama valstiečių ūkiui, jeigu šią žemę jos naudotojui buvo leista pirkti ir už ją sumokėti pinigai ar valstybės vienkartinės išmokos. Šiuo įstatymo pakeitimu buvo užfiksuotas terminas (iki 2001 08 03 d.) pareikšti prašymus pirkti valstiečių ūkiui suteiktą žemę ir už ją sumokėti. N. Ž. reformos įstatymo, nei LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja tvarkos kuria sprendžiami prašymai atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą įsigyti nuosavybėn pagal LR valstiečio ūkio įstatymą gautą žemę. Šiuo metu galiojančio LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos (2004 m. spalio 12 d įstatymas Nr. IX-2490) numato, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, t. y. nuo 2004 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminai tapo atnaujinamaisiais. Aiškinant minėtos teisės normos taikymą pagal analogiją, taip pat sistemiškai ir logiškai aiškinant LR CPK normų nuostatas, reglamentuojančias bendruosius terminų atnaujinimo principus, spręstina, jog ir visi kiti komentuojamame įstatyme nustatyti terminai (tame tarpe ir prašymams pareikšti pirkti valstiečių ūkiui suteiktą žemę) vertintini kaip atnaujinamieji. Jie teismo gali būti atnaujinami.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais skundžiama Kauno rajono apylinkės teismo nutartis naikintina, priimtina nauja nutartis, kuria tenkintinas atskirasis skundas ir pilnai patenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti nurodomą terminą.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331,338 straipsniais,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 metų gruodžio 06 dienos nutartį. Priimti naują nutartį. Pareiškėjo pareiškimą patenkinti: atnaujinti K. P., A. P. testamentiniam įpėdiniui praleistą terminą pateikti prašymą įsigyti nuosavybėn pagal tvarką, buvusią nustatytą asmenims, pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą gavusiems žemę privačiam ūkiui steigti, 13,34 ha sklypą esantį Virbališkių kaime, Noreikiškių apylinkėje, Kauno rajone, suteiktą jo tėvui A. P. pagal 1990-05-04 Kauno rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 8, Valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 36, įregistruotu Kauno rajono vykdomojo komiteto Valstybinių žemės naudojimo teisės aktų registravimo knygoje registracijos Nr. 625.