Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2005-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-150

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2005-02-17
Bylos Nr.
1A-150
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė (pirm.), Tomas Šeškauskas, Regina Gaudutienė
Nuteistasis
A. R., A. S.
Kategorijos
Pranešėja R.Mickevičienė Baudžiamoji byla Nr.1A-150-2005Teisėjas R.Aikevičius Procesinio sprendimo kategorija1.1.4.2.; 1.2.14.2.4. (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Tomo Šeškausko,sekretoriaujant Rytei Klišauskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjoms Marytei Bartaševičiūtei, Jolantai Savickaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė bei galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 178 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. R. bei A. S. solidariai priteista 235,34 Lt AB banko „Snoras“ Kauno filialui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R.Mickevičienės pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. ir A. S. nuteisti už tai, kad 2004 m. balandžio 25 d., apie 5 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pavogti iš banko „Snoras“ Kauno filialo Taupomojo skyriaus Nr. 4, esančio Kaune, prie pastato Varnių g. Nr. 40, ten buvusius pinigus: 30083,71 Lt, 200 Danijos kronų (92,81 Lt vertės), 50 Estijos kronų (11,30 Lt vertės), 190 eurų (656,03 Lt vertės), 50 svarų sterlingų (258,33 Lt vertės), 500 Švedijos kronų (188,55 Lt vertės), 310 JAV dolerių (906,16 Lt vertės), kurių bendra vertė 32196,63 Lt, grąžtu sugadino banko „Snoras“ Kauno filialo Taupomojo skyriaus Nr. 4 durų spyną ir taip atidarė duris, bet savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes suveikė signalizacija ir, pasišalinus iš įvykio vietos, buvo sulaikyti policijos darbuotojų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo jį išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, neigia savo kaltę. Nurodo, jog apygardos teismas rėmėsi tik pareigūnų parodymais, be to, mano, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį įtakos turėjo ta aplinkybė, jog jis tik prieš 20 parų buvo grįžęs iš pataisos namų. Pabrėžia, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavęs A. R. nuo pirmos apklausos momento nurodė, kad jo nepažįsta ir nusikaltimą darė vienas. Skunde tvirtina, kad teismas vadovavosi melagingais pareigūnų parodymais, nesupranta, kodėl po trijų mėnesių buvo paleistas iš suėmimo, jei teisme visiškai neatsižvelgta į jo duotus parodymus. Pažymi visada dalyvavęs teismo posėdžiuose, nesislapstė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo sušvelninti Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Pilnai pripažįsta savo kaltę. Prašo atsižvelgti į tai, kad nusikaltimo neįvykdė iki galo, tačiau skunde pripažįsta neturėjęs galimybės jo įvykdyti, kadangi pinigai buvo sudėti ne stalčiuje, kaip jis tikėjosi, o seife. Prašo jo nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Be to, apeliantas prašo išteisinti šioje byloje nuteistąjį A. S. . Teigia, jog A. S. yra nekaltas, tą patvirtina ir jo paties duoti parodymai. Nurodo negalėsiantis sau atleisti, jei už pasikėsinimą įvykdyti nusikalstamą veiką nukentės nekaltas žmogus. Gailisi, pasižada padaryti teigiamas išvadas, daugiau nebenusikalsti, todėl prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę iki minimalios sankcijoje numatytos bausmės.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų A. S. ir A. R. apeliacinius skundus atmesti, o gynėjos prašė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti.

Nuteistųjų A. S. ir A. R. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (LR BPK 328 str. 1 p., 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais teisingai ir pagrįstai nustatė, kad nuteistieji A. S. ir A. R. , veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pavogti pinigus, grąžtu sugadinę banko ,,Snoras“ Kauno filialo Taupomojo skyriaus Nr. 4 durų spyną ir taip atidarę duris, pasikėsino pagrobti banko seife buvusius pinigus – litais ir užsienio valiuta, viso 32 196,63 Lt, tačiau savo nusikalstamo sumanymo iki galo neįgyvendino, nes suveikus signalizacijai, pabėgo, bet tuoj pat buvo sulaikyti policijos darbuotojų.

Tačiau teismas, pagrįstai abu pripažinęs kaltais pasikėsinus pagrobti pinigus iš banko, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes – teismas padarė tokias išvadas, kurių nepatvirtina faktinės bylos aplinkybės. Šioje dalyje A. R. apeliacinis skundas tenkinamas ir jo nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d. į BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., nes nenustatyta, kad pastarasis pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą. Kadangi A. R. veikė bendrininkų grupėje su kitu nuteistuoju – A. S. , todėl ir jo nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d. į BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., nors šis nuteistasis kaltės visiškai nepripažino ir prašė jį išteisinti.

Priešingai nei A. S. , kitas nuteistasis – A. R. kaltę pripažino ir viso proceso metu tvirtino, jog jis vienas sugalvojo apvogti banko skyrių, tačiau, konkrečios pinigų sumos nebuvo numatęs pagrobti, banke tikėjosi kažkiek rasti pinigų, o kiek banke galėjo būti pinigų nežinojo. Tokius parodymus jis davė ikiteisminiame tyrime apklaustas triskart įtariamuoju (1 t. b.l. 43, 47, 50-51), po to – parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b.l. 53-55) ir galiausiai teisiamajame posėdyje (b.l. 175-176). A. S. neigė dalyvavęs šio nusikaltimo padaryme.

Iš byloje esančio akcinės bendrovės banko ,,Snoras“ Kauno filialo rašto (1 t. b.l. 14) matyti, jog įvykio dieną visi pinigai, t.y. 32 196,63 Lt buvo palikti seife, kurį nuteistieji net neišlaužė, nes atidarius pastato duris, suveikė signalizacija ir jie pabėgo.

Nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal BK 178 str. 3 d. kolegija laiko neteisingą vadovaujantis teismų praktika bei Aukščiausiojo teismo pasisakyta nuomone dėl stambaus masto turto užvaldymo (V. M. baudžiamojoje byloje - kasacinė byla Nr. 2k-506/2001 m.) bei kitose bylose (kasacinės bylos Nr. 2k-702/1999 m.; Nr. 2k-82/1999 m.).

Teismo padaryta išvada apie A. R. ir A. S. kaltumą pasikėsinus pagrobti didelės vertės svetimą turtą yra neteisinga, tuo pačiu neteisinga ir jų nusikalstamų veikų kvalifikacija. Abiejų nuteistųjų veiksmai perkvalifikuojami iš BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d. į BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. pagal kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į saugyklą, kadangi į AB banko ,,Snoras“ taupomąjį skyrių Nr. 4 jie kėsinosi patekti turėdami tikslą pagrobti iš banko pinigus, prieš tai A. R. grąžtu išgręžus ir sugadinus durų spyną.

A. S. kaltumas kartu su A. R. pasikėsinus pagrobti iš banko pinigus yra įrodytas byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais, A. S. kaltė yra pagrįsta liudytojo R. D. , kuris įvykio metu stovėjo netoli bankomato ir matė, kaip A. R. grąžtu gręžė bankomato duryse buvusią spyną, o A. S. stovėjo už 10 metrų nuo jo ir abu kalbėjosi vienas su kitu, susišaukdavo. Kai A. R. atidarė duris, suveikė signalizacija ir abu greitai nuėjo į kiemus. Atvykus policijos darbuotojams, jis parodė, į kurią pusę nuėjo du vaikinai. Netrukus policininkai juos atvežė ir liudytojas iš rūbų atpažino juos kaip asmenis, bandžiusius apvogti banko skyrių (1 t. b.l. 26-27; t. 2 b.l. 3).

Policijos darbuotojai R. N. ir A. C. parodė, jog jie sulaikė nuteistuosius. Kai R. N. pasivijo A. S. , jis iš po striukės išmetė ant žemės geltonos spalvos grąžtą (1 t. b.l. 28-29; 30-31; 177-179).

Nors iš asmens kratos protokolo (1 t. b.l. 36) matyti, kad geltonos spalvos akumuliatorinė drelė su grąžtu ir juodos spalvos akumuliatoriumi paimta iš A. R. , tačiau kolegija laiko, kad jame neteisingai užfiksuoti duomenys, nes policijos darbuotojas R. N. , apie 5 val. ryto sulaikęs nuteistąjį A. S. , pastebėjo, jog šis iš po striukės išmetė geltonos spalvos grąžtą. Kratos protokolas surašytas jau vėliau policijos komisariate, į kurį buvo atvežti abu sulaikytieji. Protokolą surašė kitas policijos darbuotojas.

Kitas nuteistasis A. R. vilkėjo sportinį treningą, todėl liudytojas gerai įsidėmėjo, jog grąžtą išmetė vaikinas, vilkėjęs striuke. Teismas pagrįstai nepatikėjo ir atmetė A. R. tvirtinimą, jog sulaikymo metu jis numetė grąžtą ant žemės, nes pastarasis nuo pat pradžios bandė prisiimti kaltę pats ir tvirtino, jog nusikaltimą įvykdė vienas. Reikia pažymėti tai, kad A. R. ikiteisminio tyrimo pradžioje pripažino, kad A. S. pažinojo iš anksčiau, ir prieš pat vagystę su juo gėrė alų prie kiosko, veikiančio visą parą ir esančio šalia banko skyriaus, kurį vėliau kėsinosi apvogti, tačiau jam apie savo ketinimus nieko nekalbėjo. Po to A. R. pradėjo neigti savo pažintį su A. S. ir tvirtino, kad su juo susipažino neužilgo iki įvykio. Esant tokiems duomenims, kolegija A. R. parodymais negali tikėti ir vertina juos kaip norą padėti A. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu aukščiau išvardintų liudytojų parodymus kolegija laiko patikimu įrodymų šaltiniu, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes ir patvirtinti kitais bylos duomenimis.

Esant šioms aplinkybėms atmetami kaip nepagrįsti apelianto A. S. skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik liudytojų policijos darbuotojų parodymais ir kad šie davė melagingus parodymus. Tokių duomenų byloje nėra.

Kolegija atkreipia šio apelianto dėmesį į tai, kad policijos darbuotojų R. N. ir A. C. parodymai nėra vieninteliai, o apeliantą įkaltinančius parodymus davė įvykį matęs liudytojas R. D. . Be to, A. S. kaltė pagrįsta ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Sprendžiant A. S. kaltumo klausimą, teismą niekaip neįtakojo ta aplinkybė, jog jis tik prieš 20 dienų iki įvykio buvo grįžęs iš įkalinimo vietos. Į tai buvo atsižvelgta vertinant jo asmenybe kaip neigiamą ir jo nenorą pasitaisyti.

Kadangi kolegija padarė išvadą, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąją įstatymą ir neteisingai kvalifikavo nuteistųjų veikas, todėl perkvalifikavus jų veiksmus į BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. palengvėjo jų teisinė padėtis, nes šis nusikaltimas priskirtas apysunkiems, o jie buvo nuteisti už sunkų nusikaltimą. Ryšium su tuo nuteistiesiems skiriama vieneriais metais švelnesnė laisvės atėmimo bausmė – t.y. 2 metų 10 mėn. Atsižvelgus į itin neigiamas nuteistųjų asmenybių charakteristikas bei kitas teismo nustatytas aplinkybes, jiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės didesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti ir priimti nuosprendį.

A. R. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. perkvalifikuoti į LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, A. R. prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti 2003 m. gruodžio 17 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirtą ir neatliktą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems (3) metams atliekant ją pataisos namuose.

A. S. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d. perkvalifikuoti į LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 mėnesių, atliekant bausmę pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai Regina GaudutienėTomas Šeškauskas