Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl to paties dalyko, trečiojo asmens I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J., I. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo O. B. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl to paties dalyko, trečiojo asmens I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti – priteisė O. B. asmenine nuosavybės teise Duomenys neskelbtini, esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą): 1) 0,2645 ha žemės sklypą (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), 2) 211,04 m² ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), 3) 27,00 m² ploto garažą (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), 4) 17 m² ploto garažą (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), 5) 58,00 m² ploto sandėlį (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), ir 7) 23,00 m² ploto šiltnamį (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini). Priteisė iš O. B. kompensaciją – 63 000,00 Eur T. Ž. tokia tvarka – 15 000,00 Eur kompensaciją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį – 48 000,00 Eur per 24 mėnesius mokant po 2 000 Eur per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilno kompensacijos išmokėjimo. Prievoles kreditoriams, atsiradusias po 2007 m. birželio 22 d., pripažino asmeninėmis T. Ž. prievolėmis. Priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš O. B. 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidų T. Ž.; kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės T. Ž. ieškovui O. B. 1 575 Eur bylinėjimosi išlaidų. O. B. grąžino 1 012 Eur žyminio mokesčio.

3. 2020 m. liepos 3 d. teisme gautas atsakovės T. Ž. prašymas išduoti tarptautinį vykdomąjį raštą.

4. 2020 m. liepos 9 d. atsakovei išduotas vykdomasis (ne Europos vykdomojo rašto pažymėjimas) raštas dėl sprendimo dalies, kuriuo iš O. B. priteista 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidų T. Ž..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo

13. Atskiruoju skundu apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą visai sumai, bei akcentuoja, jog palikęs atsakovės atskirąjį skundą nenagrinėtu teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

15. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis).

16. Bendrijos lygmeniu egzistuoja du alternatyvūs vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtų teismų sprendimų įvykdymo kitoje valstybėje narėje būdai, užtikrinantys, kad teismo sprendimas kitoje valstybėje turi būti vykdomas taip pat kaip ir nacionalinio teismo sprendimas. Konkretaus būdo pasirinkimo teisė priklauso kreditoriui (išieškotojui). Tuo tikslu kreditorius gali siekti, kad dėl priimto teismo sprendimo būtų išduotas Europos vykdomasis raštas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 805/2004), sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą arba gauti vykdytinumo patvirtinimą toje valstybėje narėje, kurioje siekiama užtikrinti vykdymą, remiantis procedūra, nustatyta Tarybos reglamente Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo. Nagrinėjamu atveju kreditorius prašė išduoti Europos vykdomąjį raštą.

17. Reglamento Nr. 805/2004 1 straipsnyje nurodytas jo tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas. Pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktus reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.

18. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas ieškiniu, be kita ko, prašė iš jo atsakovei T. Ž. priteisti 63 000,00 Eur kompensaciją. Taip pat nenustatyta, kad ieškovas būtų ginčijęs atsakovės prašymą iš O. B. priteisti 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidų T. Ž.. Taigi darytina išvada, jog ieškovas su minėtais reikalavimais sutiko ar aiškiai tam neprieštaravo, todėl reikalavimas nagrinėjamu atveju laikytinas neginčytinu.

19. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išduoti Europos vykdomąjį raštą, tačiau sutiktina su apeliante, jog sprendimas išduoti Europos vykdomąjį raštą tik dėl dalies teismo sprendimu priteistų sumų yra nepagrįstas.

20. Kaip jau minėta šioje nutartyje, CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 648 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdomajame rašte be kitų dalykų turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai yra, įstatymas nenumato, kad tenkindamas išieškotojo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, teismas turi analizuoti ir vertinti aplinkybes, susijusias su sprendimo (ne) įvykdymu. Pastebėtina ir tai, kad Europos Komisija Reglamento dėl Europos vykdomojo rašto taikymo praktiniame vadove yra nurodžiusi, jog tam, kad Europos vykdomasis raštas būtų išduotas, teismas turi patikrinti: 1) ar reikalavimas yra susijęs su civilinio arba komercinio pobūdžio klausimu; 2) reikalavimas yra neginčytinas; 3) sprendimas yra vykdytinas. Europos Komisija yra išaiškinusi, jog sprendimas, kuris bus pripažintas Europos vykdomuoju raštu, privalo būti vykdytinas. Tačiau patvirtinimo pažymėjimas taip pat gali būti išduotas, kai sprendimas yra preliminariai vykdytinas.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybes bei teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tenkindamas išieškotojos prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą teismas neturėjo tikrinti ir vertinti aplinkybių, susijusių su teismo sprendimo ar jo dalies (ne) įvykdymu. Šių nurodytų ir aptartų aplinkybių pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog iš skundžiamos nutarties turinio nėra galimybės nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu teismas atsakovės atskirąjį skundą paliko nenagrinėtu, tačiau atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas mano, jog nagrinėjamu atveju šis proceso teisės pažeidimas nelaikytinas esminiu ir plačiau šiuo klausimu pasisakyti netikslinga.

23. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjo E. M. bei Klaipėdos apylinkės teismo nušalinimo klausimai yra išspręsti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimis, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.