Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dek. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus : 1) 2013-02-26 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d., 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 163 str.; 2) 2014-05-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmė subendrinta su 2013-02-26 nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams, taikytas LR BK 75 str. - bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant 1) bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2016-05-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi skirti papildomi įpareigojimai - 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant tai jį padaryti per 4 (keturis) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2016 m. spalio 10 d. apie 12 val. 30 min., Kėdainių r., Gėlainių kaimo ribose, ant keliuko šalia geležinkelio bėgių, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš V. D., tai yra, vieną kartą kumščiu smogė V. D. į veidą, o pastarajam nuo smūgio parkritus, iš nukentėjusiojo kelnių kišenėje buvusios piniginės pagrobė V. D. priklausančius 35 eurus ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo R. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. B., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padaryta tyčinė nusikalstama veika nuosavybei, papildoma šio straipsnio saugoma vertybė – kito žmogaus sveikata ir gyvybė. Nusikalstama veika baigta, apysunkė, padaryta iš savanaudiškų paskatų, smurtautas panaudotas prieš senyvo amžiaus asmenį. R. B. turi šeimą, tris nepilnamečius vaikus (b. l. 95), dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 97- 98), nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse (b. l. 101). Pagrobto turto vertė nebuvo didelė, pavartotas smurtas nebuvo intensyvus (vienas smūgis), o kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam kūno sužalojimai nebuvo padaryti (tai ekspertizės metu nenustatyta). Tačiau R. B. baustas administracine tvarka, paskutinį kartą už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose (b. l. 93). Jis praeityje teistas du kartus, jo teistumai, kaip ir šis, susiję su smurto panaudojimu, teistumas neišnykęs (b. l. 68- 92). Taigi ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, ji yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs R. B. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvmą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), atsižvelgęs į bausmės paskirtį teismas sprendžia, kad už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą anksčiau teistam ir išvadų nepadariusiam asmeniui turi būti skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, R. B. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2014-05-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam skirta bausme, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulai­ky­tas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė da­ry­ti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus už­tikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Tačiau teismas šiuo atveju sprendžia, kad šiuo metu galutinės subendrintos bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės uždaviniai gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. R. B. nors ir paskutinio teismo posėdžio metu, tačiau kaltę pripažino ir teismo vertinimu pakankamai kritiškai įvertino savo veiksmus. Jis prieš nusikalstamos veikos padarymą ir dabar dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 97- 98, 99). R. B. gyvena kartu su sugyventine ir jų nepilnamete dukra, gim. (duomenys neskelbtini), turi dar du nepilnamečius vaikus, gim. (duomenys neskelbtini) ir kaip paaiškino teikia jiems išlaikymą. Šia nusikalstama veika sunkių pasekmių nebuvo sukelta- nukentėjusiajam, kaip jau minėta, joks sveikatos sutrikdymas nebuvo konstatuotas, pagrobto turto vertė nebuvo didelė, o pavartotas smurtas nebuvo intensyvus. Todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., bei skiriant įpareigojimus. Bausmė atidedama paskutinį kartą viliantis, kad bausmės tikslas jam dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo. Teismo manymu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, atsižvelgus į jo elgesio problemines sritis skiriant jam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, užtikrins teisingo nubaudimo principą, bei turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, todėl kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą skirtini tokie įpareigojimai, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę pasikeisti. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pagal darbo pobūdį turintis dirbti ir naktinėje pamainoje. Todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. B. skirtini įpareigojimai: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 1 metų jos įvykdymo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 4) 6 (šešis) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 2 str. 5 p., psichiką veikiančios medžiagos yra alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį- padaryta tyčinė nusikalstama veika nuosavybei, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65). Ši kardomoji priemonė, patikslinus R. B. pasikeitusios gyvenamosios vietos adresą į jo dabartinį faktinį gyvenamosios vietos adresą- (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Byloje nukentėjusiuoju pripažintas V. D. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai, 35 Eur sumai atlyginti. Kaip matyti byloje esančios pažymos iš Gyventojų Registro tarnybos, V. D. mirė (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė paaiškėjo prieš pat teismo posėdį.

Baudžiamosiose bylose nagrinėjant civilinius ieškinius susiduriama su šalių procesinių teisių perėmimu, t. y. situacija, kai pradinis civilinis ieškovas pasitraukia iš proceso (pavyzdžiui, fizinio asmens mirties atveju), o į jo vietą įtraukiamas kitas asmuo. Procesinių teisių perėjimas detaliau reglamentuojamas CPK 48 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį procesinių teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: a) ginčijamo teisinio santykio dalyvio pasitraukimas iš bylos; b) pasitraukusio dalyvio subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėjimas. Kadangi asmuo, šioje byloje pareiškęs civilinį ieškinį, yra miręs, o joks kitas jo teisių perėmėjas vietoje šios asmens į bylą neįstojo, teismui jo įpėdiniai nėra žinomi, todėl civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 113 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 6, 7 d., 41 str. 1 d., 48 str., 296 str. 1 d. 12 p.). V. D. teisų perėmėjai turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str. 1 d., 2 d. iš kaltinamojo priteistinos 6,95 Eur proceso (pašto) išlaidos, valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 str.,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-05-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie 2014-05-07 teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę– laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p., 10 p., paskirtos 2 (dviejų) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 6 (šešių) mėnesių jos įvykdymo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 3) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) 6 (šešis) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 5 (penkių) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 ct) dydžio įmoką (mokėti į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Fondą administruoja LR Teisingumo ministerija, įmonės kodas 188604955).

R. B. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, patikslinus gyvenamosios vietos adresą į (duomenys neskelbtini),– palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

V. D. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš R. B. 6,95 Eur (šešis eurus 95 ct) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.