Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė, išnagrinėjo perduotino asmens V. Č. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria nutarta perduoti Lietuvos Respublikos pilietį V. Č. Belgijos Karalystei pagal 2010 m. gegužės 31 d. Belgijos Karalystės Generalinės prokuratūros prie Lježo apeliacinio teismo prokuroro išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. Ex 648/08 Lježo apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Teisėja, susipažinusi su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateikta perdavimo pagal Europos arešto orderį medžiaga Nr. 14.3.-386/06 ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Belgijos Karalystės kompetentingos teisminės institucijos – Generalinės prokuratūros prie Lježo apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 31 d. Europos arešto orderis Nr. Ex 648/08, kuriuo prašoma perduoti Lietuvos Respublikos pilietį V. Č. Belgijos Karalystei vykdyti įsiteisėjusiu Lježo apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu Nr. Ex 648/08 V. Č. paskirtą laisvės atėmimo 10 metų bausmę.

Europos arešto orderyje nurodyta, kad V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis Lježe ir kitose Belgijos Karalystės vietovėse, laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2006 m. spalio 23 d., vadovavo nusikalstamam susivienijimui, sudarytam iš daugiau nei dviejų žmonių, siekiant gauti tiesioginę arba netiesioginę materialinę naudą, atliekant bauginimo, grasinimo, smurto, sukčiavimo ir korupcinius veiksmus arba naudojant komercines ar kitas struktūras, siekiant paslėpti arba palengvinti nusikaltimų įvykdymą. Jis nuteistas už tai, kad Lježe ir jo apylinkėse (Wandre ir Ans-Alleur) daugelį kartų laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d. klastojo prekybos, banko ir kitus dokumentus bei šiuos suklastotus dokumentus panaudojo (33 veikos). Taip pat jis Herstal ir Lježe miestuose daugelį kartų laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 12 d. ir 2002 m. balandžio 23 d. slėpė nelegaliai įgytą turtą. Be to jis, laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2006 m. spalio 23 d., vadovavo nusikalstamam susivienijimui, priklausančiam lietuvių mafijos grupei (duomenys neskelbiami) ir tokiu būdu atliekant bauginimo, grasinimo, smurto, sukčiavimo ar korupcinius veiksmus, arba naudojant komercines arba kitas struktūras, norėdamas paslėpti arba palengvinti nusikaltimų padarymą, gaudavo materialinę naudą (iš viso 59 veikos).

Belgijos Karalystėje 2002 m. sausio mėn. pradėto baudžiamojo proceso metu buvo nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2006 m. savo veiklai naudojo daugelį sandėlių, esančių Lježo ir Antverpeno regionuose. Sandėliuose buvo saugomi Belgijoje ir Vokietijoje pavogti automobiliai. Jie buvo perdažomi ir pervežami į Lietuvą. Asmenys, vogę automobilius, juos dažę bei sunkvežimių vairuotojai buvo nuteisti 2003 m. gegužės mėn. Baudžiamasis procesas buvo tęsiamas norint identifikuoti kriminalinės organizacijos vadus. Jo metu buvo nustatyta, kad V. Č. buvo atsakingas už buto ir sandėlių nuomą Lježe, kuriuos naudojo kiti nusikalstamo susivienijimo nariai, atsakingi už automobilių vagystes, jų perdažymą ir išmontavimą bei pervežimą į Lietuvą. Taip pat V. Č. buvo sunkvežimio, kurį jis siųsdavo į Belgiją, prisidengdamas Lietuvos įmone „K“, siekiant pervežti išmontuotas automobilių dalis, savininkas. Jis taip pat buvo atsakingas už transporto priemonių dokumentų padirbimą, kad automobilius būtų galima pervežti į Lietuvą. Kratos, atliktos 2006 m. lapkričio 7 d. V. Č. namuose metu, buvo rasti trys diskai ir juose esančios įvairių Prancūzijos įmonių sąskaitos-faktūros, patvirtinančios automobilių detalių pirkimą. V. Č. taip pat aprūpino nusikalstamo susivienijimo narius padirbtais pasais. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad V. Č. palaikydavo kasdienius ryšius su R. V. ir A. N., kurie yra susiję su nusikalstamo susivienijimo kriminaline veikla. V. Č. palaikydavo telefoninius ryšius su susivienijimo nariais, esančiais ir dirbančiais Belgijoje sandėliuose. Jis jiems duodavo instrukcijas ir telefonu perduodavo nurodymus. S. L. parodymai patvirtina, kad V. Č. yra vienas iš ypatingai uždaro nusikalstamo susivienijimo, veikusio tarptautiniame lygmenyje, kurio pagrindinė veikla – automobilių vagystės ir jų perdarymas, naudojantis įvairių komercinių įmonių priedanga ir klastojant dokumentus, vadovų.

Generalinės prokuratūros prie Lježo apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 31 d. Europos arešto orderis išduotas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, e) punkte pažymint šias veikas: dalyvavimas nusikalstamame organizuotame susivienijime bei administracinių dokumentų padirbinėjimas ir prekyba, nurodant pritaikytas Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso nuostatas – 324 ter §4 straipsnį ir 505 straipsnį. Veikos, už kurių padarymą V. Č. Belgijos Karalystėje nuteistas Lježo apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, atitinka dvigubo baudžiamumo principą, nes yra numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje V. Č., dalyvaujant gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, buvo supažindintas su Belgijos Karalystės generalinės prokuratūros prie Lježo apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 31 d. jam išduoto Europos arešto orderio turiniu, jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės tokio perdavimo pasekmės. V. Č. pareiškė nesutinkantis būti perduotas Belgijos Karalystei pagal Europos arešto orderį, kadangi jo sveikata yra labai bloga, jis nesenai išleistas iš psichiatrinės ligoninės, todėl paprašė jam paskirti psichiatrinę ekspertizę. V. Č. taip pat nurodė, kad nuosprendis yra apskųstas kasacine tvarka.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Ina Linevaitė 2014 m. balandžio 17 d. pareiškimu Nr. 14.2.-2236 (14.3.-386/06) prašė perduoti Lietuvos Respublikos pilietį V. Č. Belgijos Karalystei jam paskirtai laisvės atėmimo bausmei vykdyti pagal Generalinės prokuratūros prie Lježo apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 31 d. išduotą Europos arešto orderį Nr. Ex 648/08 už šiame orderyje nurodytus nusikaltimus.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi patenkino prokurorės pareiškimą ir nutarė perduoti Lietuvos Respublikos pilietį V. Č. Belgijos Karalystei. Teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendime ir BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti V. Č. Belgijos Karalystei bausmės vykdymui.

Perduotinas asmuo V. Č. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir atsisakyti jį perduoti pagal Europos arešto orderį Belgijos Karalystei.

V. Č. teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta, o jis kategoriškai nesutinka būti perduotas Belgijos Karalystei pagal Europos arešto orderį dėl nuo patirtų insultų vis blogėjančios sveikatos bei nustatyto neįgalumo. Skunde V. Č. nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2007 m. ekspertizės aktu, nes vėliau jo sveikata labai pablogėjo ir vos nesibaigė mirtimi. Teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad jam nustatytas žymiai didesnis neįgalumo lygis, nei buvo ekspertizės atlikimo metu, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. V. Č. teigimu, teismas privalėjo kviesti ekspertą bei išreikalauti duomenis apie jo dabartinę sveikatos būklę, tačiau to nepadarė, nutartį priėmė išsamiai neištyręs visų reikšmingų aplinkybių bei pateiktų įrodymų. Teismo posėdžio metu teismo psichiatras patvirtino, kad jam nėra pateikta duomenų apie jo patirtus insultus, todėl jis negalėjo daryti kategoriškos išvados apie tai, kokia jo psichinė sveikatos būklė yra šiuo metu. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi Lježo universiteto teismo medicinos instituto profesoriaus 2014 m. vasario 26 d. ir 2014 m. kovo 26 d. pateikė išvadas, neįvertinęs jo dabartinės sveikatos būklės. V. Č. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl jo perdavimo, buvo šališkas, nes neišsireikalavo visų medicininių duomenų apie jo sveikatos būklę, neskyrė ekspertizės ir neišsiaiškino, ar jis neserga ligomis, dėl kurių laisvės atėmimo bausmę jam atlikti būtų per sunku.

Pasak V. Č., priimdamas skundžiamą nutartį, teismas iš esmės pažeidė BK 9¹ straipsnio 3 dalies l punkto nuostatas, nes toks jo perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeidžia pagrindines jo teises ir laisves, kadangi perdavimas gali sukelti sunkias sveikatos pasekmes ar net mirtį. Taip pat V. Č. skunde nurodo, kad jis negalėjo būti perduotas pagal Europos arešto orderį ir esant BK 9¹ straipsnio 5 dalyje įtvirtintam neperdavimo pagrindui, kadangi jis asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme ir priimant sprendimą paskirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Perduotino asmens V. Č. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį perduoti Lietuvos Respublikos pilietį V. Č. Belgijos Karalystei bausmės vykdymui, nepažeidė BK 9¹ straipsnio, BPK 71¹ ir BPK 73 straipsnių bei Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo (2002/584/TVR) „Dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų“ nustatytų reikalavimų.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad, vykdant Lježo pirmosios instancijos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2006 m. spalio 23 d. toje pačioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu išduotą Europos arešto orderį, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl V. Č. perdavimo Belgijos Karalystei pagal šį Europos arešto orderį baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šį pareiškimą, 2007 m. gegužės 10 d. priėmė nutartį perduoti Belgijos Karalystei Lietuvos Respublikos pilietį V. Č. pagal 2006 m. spalio 23 d. Lježo pirmosios instancijos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo išduotą Europos arešto orderį baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 66, 322, 323, 324, 324bis, 324ter, 325, 326, 505 ir 506 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, su sąlyga, kad V. Č., priėmus nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų jis pats arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Lietuvos apeliacinis teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartimi, išnagrinėjus V. Č. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutarties, V. Č. skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį. V. Č. faktinis perdavimas Belgijos Karalystės teisėsaugos pareigūnams neįvyko dėl staiga pablogėjusios V. Č. sveikatos būklės. 2008 m. gegužės 15 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Lježo prokuratūros prašymas, kuriuo buvo atšauktas 2006 m. spalio 23 d. Lježo pirmosios instancijos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo išduotas Europos arešto orderis dėl V. Č. perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti ir buvo paprašyta vykdyti 2008 m. kovo 10 d. Lježo prokuratūros išduotą Europos arešto orderį dėl V. Č. perdavimo Lježo baudžiamojo teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendžiui, kuriuo jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, vykdyti. Šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Lježo apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacine tvarka baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, 2010 m. gegužės 27 d. priėmė nuosprendį, kuriuo V. Č. palikta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. 2010 m. gegužės 31 d. Belgijos Karalystės Generalinė prokuratūra prie Lježo apeliacinio teismo prokuroro išdavė Europos arešto orderį byloje Nr. Ex 648/08 pagal įsiteisėjusį Lježo apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendį. Nuosprendis buvo apskųstas ir kasacine tvarka, tačiau, pateiktos medžiagos duomenimis, V. Č. gynėjo advokato kasacinis skundas atmestas.

Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar yra laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei nare. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. Č. perdavimo Belgijos Karalystei bausmės vykdymui pagal Europos arešto orderį, šiuos reikalavimus įvykdė.

Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo (2002/584/TVR) „Dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų“ 8 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai keliami Europos arešto orderio formai bei turiniui. Šio straipsnio 1 dalies d) punkte nustatyta, kad Europos arešto orderyje turi būti nurodytas nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė veikos kvalifikacija. To paties straipsnio e) punktas reikalauja aprašyti aplinkybes, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, būtina nurodyti laiką, vietą, reikalaujamo asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnį. Apeliacinis teismas pažymi, kad 2010 m. gegužės 31 d. Belgijos Karalystės Generalinės prokuratūros prie Lježo apeliacinio teismo prokuroro išduotame Europos arešto orderyje yra visa reikalinga informacija apie V. Č., kurios pagrindu Vilniaus apygardos teismas priėmė pagrįstą sprendimą perduoti jį Belgijos Karalystei.

Skunde V. Č. nurodo BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 5 dalyje numatytus Lietuvos Respublikos piliečio neperdavimo pagrindus, kurie, jo manymu, egzistuoja ir nebuvo teismo įvertinti, tačiau tokie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. V. Č. teigimu, jo perdavimas Belgijos Karalystei bausmės vykdymui pažeistų BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, pagal kurias Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Pasak V. Č., jo teisės ir laisvės perduodant būtų pažeistos dėl jo sveikatos būklės, kuri gali itin pablogėti skrydžio metu. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, su V. Č. sveikata susijusios aplinkybės buvo teismo tiriamos ne vieną kartą. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 23 d. nutartimi V. Č. buvo paskirta ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, ar V. Č. dėl savo sveikatos būklės gali būti gabenamas į Belgijos Karalystę. Ekspertams įvertinus perduoti prašomo asmens ligos istoriją ir sveikatos būklę, nustatyta, jog V. Č. gydantis ambulatoriškai, vartojant paskirtus vaistus, nesant objektyvių pablogėjimo požymių ar komplikacijų, dėl kurių būtų reikalingas stacionarinis gydymas, kelionės, tiek automobiliu, tiek lėktuvu, neturėtų tiesioginės neigiamos įtakos jo sveikatai. Skunde V. Č. pažymi, kad po šios ekspertizės atlikimo jis patyrė insultus, tačiau teismas neišreikalavo duomenų apie dabartinę jo sveikatos būklę. Tokie V. Č. skundo teiginiai prieštarauja byloje esantiems duomenims.

Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškimą dėl V. Č. perdavimo pateikusi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, pateikė teismui ir medžiagą, susijusią su V. Č. sveikatos būklės vertinimu. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymu Belgijos Karalystės Generalinė prokuratūra prie Lježo apeliacinio teismo kreipėsi į Lježo universiteto teismo medicinos instituto ekspertus su prašymu patikrinti, ar V. Č. gali skristi lėktuvu ir, ar jam gali būti taikoma kontraindikacija įkalinimui. Prašyme prokurorė aprašė 2011 m. sausio 20 d. teismo medicinos eksperto ir specialisto – kardiologo išvadą, susijusią su V. Č. patirtais insultais bei širdies ligomis, nurodė visą iki prašymo pateikimo (2013 m. gruodžio 6 d.) surinktą informaciją iš kelių sveikatos priežiūros įstaigų (VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės, VšĮ Jonučių šeimos sveikatos centro), kuriose gydėsi V. Č., bei pridėjo 13 lapų dokumentų (b.l. 19-20). Lježo universiteto teismo medicinos instituto medicininės ekspertizės daktaras, diplomuotas kriminologas, Lježo universiteto profesorius Philippe Boxho, remdamasis medicininių dokumentų apie V. Č. sveikatos būklę duomenimis, atsakydamas į pateiktus klausimus, 2014 m. vasario 26 d. ir 2014 m. kovo 26 d. pateikė išvadas, kad nerado nieko, kas neleistų V. Č. skristi lėktuvu ir, kad nerado nieko, kas galėtų sudaryti kontraindikacijas įkalinimui. Be to, Europos arešto orderį išdavusi Generalinė prokuratūra prie Lježo apeliacinio teismo taip pat nurodė, kad yra pasirengusi skrydžio lėktuvu metu V. Č. užtikrinti gydytojo ir medicinos sesers palydą (b.l. 23-27). Taip pat teismui buvo pateiktas ir VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės 2013 m. lapkričio 18 d. raštas, kuriuo informuojama, kad nuo 2008 m. šioje ligoninėje V. Č. gydėsi 10 kartų, paskutinį kartą – 2013 m. sausio 20-23 dienomis, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; abstinencijos būklė su delyru. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad V. Č. diagnozuotas psichikos sutrikimas yra praeinantis (b.l. 34).

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl V. Č. perdavimo nagrinėjęs teismas neapsiribojo prokurorės pateikta informacija apie V. Č. sveikatos būklę ir pats pateikė užklausimą sveikatos priežiūros įstaigai. Į 2014 m. balandžio 23 d. užklausimą, Vilniaus apygardos teisme buvo gautas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus vadovės raštas, kuriame nurodyta, kad V. Č. ligoninėje paskutinį kartą gydėsi nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. Taip pat teismui buvo pateikti V. Č. ligos istorijų išrašų (epikrizių) kopijos, iš kurių matyti, kad V. Č. nuo 2008 m. iki 2014 m. periodiškai būdavo diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Paskutinį kartą – 2014 m. balandžio 14 d. – išrašant V. Č. iš ligoninės nurodyta, kad jis buvo išrašytas pagerėjusios būklės, nusiskundimų dėl sveikatos neišsakė, gyvenimo prognozė – gera, darbingumo – 30% DL, pasveikimo – gera, jei bus laikomasi blaivybės. Be to, priešingai, negu teigiama skunde, teismo posėdyje dėl V. Č. perdavimo dalyvavo ir teismo psichiatras – ekspertas Irmantas Raudeliūnas, kuris posėdžio metu įvertinęs epikrizių įrašus konstatavo, jog perduotino asmens atžvilgiu skirti psichiatrinę ekspertizę pagrindo nėra, nes nustatyti sutrikimai yra susiję su alkoholio vartojimu. Nors ir neturėdamas konkrečių duomenų apie V. Č. patirtus insultus, ekspertas konstatavo, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra psichiatro įrašo, jog po insulto V. Č. būtų konstatuota silpnaprotystė.

Skunde V. Č. taip pat nurodo, kad teismas neskyrė ekspertizės ir neišsiaiškino, ar jis neserga ligomis, dėl kurių laisvės atėmimo bausmę jam atlikti būtų per sunku. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 76 straipsnio nuostatų prasme, tik teismas, priimdamas/priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, gali spręsti atleidimo nuo bausmės dėl ligos ir priverčiamųjų medicinos prievartos priemonių skyrimo klausimus. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl asmens perdavimo kitai valstybei nagrinėjantis teismas gali tik spręsti apie asmens perdavimo galimumą dėl sveikatos būklės. Įvertinęs visus pateiktus ir surinktus duomenis apie V. Č. sveikatos būklę, neturėdamas pagrindo abejoti teismo medicinos eksperto profesoriaus Philippe Boxho ir teismo medicinos eksperto Irmanto Raudeliūno išvadomis, teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių V. Č. dėl sveikatos būklės negalėtų būti perduotas bausmės vykdymui Belgijos Karalystei. Juo labiau, kad skrydžio lėktuvu metu V. Č. bus užtikrinta gydytojo ir medicinos sesers palyda. Be to, pažymėtina, kad pagal BPK 76 straipsnio 3 dalies nuostatas, išimtiniais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad asmens perdavimas keltų pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, arba kai yra kitų svarbių humanitarinių priežasčių, asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį kitai valstybei gali būti atidėtas. Tokioms priežastims išnykus, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir atitinkama užsienio valstybės institucija nedelsdamos nustato kitą asmens perdavimo dieną.

Priešingai, negu teigiama skunde, remiantis objektyviais bylos duomenimis nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – BK 9¹ straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas, dėl kurio jis negali būti perduotas Belgijos Karalystei. Šioje dalyje nurodyta, kad asmuo neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu Europos arešto orderis išduotas dėl Lietuvos Respublikos piliečiui ar užsieniečiui paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, o jis asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme ir buvo priimtas sprendimas paskirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neperduodamas, išskyrus atvejus, kai Europos arešto orderyje nurodyta, kad pagal Europos arešto orderį išdavusios Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatytus proceso reikalavimus: 1) asmeniui laiku buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas arba asmuo kitomis priemonėmis gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą tokiu būdu, kad akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą teisme, arba 2) asmuo, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą teisme, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo teisme metu ir tas gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo teisme metu, arba 3) asmeniui įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą ar nepadavė apeliacinio skundo, arba 4) tuo atveju, kai sprendimas asmeniui nebuvo asmeniškai įteiktas, tačiau Europos arešto orderyje patvirtinama, kad po asmens perdavimo šis sprendimas bus nedelsiant asmeniškai įteiktas ir šis asmuo bus aiškiai informuotas apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turės teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas galės būti panaikintas, taip pat kad asmuo bus informuotas apie laikotarpį, per kurį jis turi reikalauti persvarstyti bylą arba paduoti apeliacinį skundą, kaip nurodyta Europos arešto orderyje. Kaip matyti iš teismui pateiktoje medžiagoje esančio Europos arešto orderio 2 dalies d) punkto, Lježo apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendis, kurio pagrindu išduotas Europos arešto orderis V. Č., nebuvo priimtas „in absentia“, t.y. asmeniui (ar jo atstovui) „už akių“, nedalyvaujant. Be to, šis nuosprendis buvo priimtas apeliacine tvarka, išnagrinėjus V. Č. apeliacinį skundą dėl žemesniojo – Lježo baudžiamojo teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendžio. Esant šioms aplinkybėms, nėra ir BK 9¹ straipsnio 5 dalyje numatyto pagrindo, dėl kurio V. Č. negalėtų būti perduotas Belgijos Karalystei bausmės vykdymui.

Perduotino asmens V. Č. skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikata, nėra priežastis Lietuvos Respublikai nevykdyti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ir neperduoti V. Č. Belgijos Karalystei. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, kurie neleistų Europos arešto orderį išdavusiai Belgijos Karalystei perduoti V. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymui. Skunde išdėstytais motyvais naikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį nėra pagrindo, ji yra teisėta ir pagrįsta

Teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

perduotino asmens V. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.