- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-18
- Bylos Nr.
- I-2485-815/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01348-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu, (b. l. 7–8) kurį vėliau patikslino (b. l. 2-4), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 10 000,00 Lt neturtinei žalai ir 50 000,00 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nurodė, kad jam atliekant bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninės Ūkio aptarnavimo būryje, dirbant Psichiatrijos skyriaus sanitaru, Ligoninės direktoriaus 2009 m. liepos 17 d. nutarimu už drausmės pažeidimą buvo uždarytas į baudos izoliatorių 15 (penkiolikai) parų. Baudos izoliatoriuje pareiškėjas girdėjo tik Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų grasinimus, užgauliojimus ir patyčias, Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai šiurkščiai pažeidinėjo jo, A. K., teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje. Teigė, kad uždarius jį į baudos izoliatorių, pareiškėjui nebuvo duoti čiužinys ir patalynė, lova (gultas) buvo rakinama prie sienos, pareiškėjas buvo priverstas gulėti ir miegoti ant šaltų, drėgnų grindų. Dėl minėto pareiškėjas paskelbė bado akciją. Nurodė, kad dėl bado akcijos gadinosi sveikatą, patyrė psichinių sutrikimų, tačiau bado akcijos metu medicinos personalas jo neaplankė. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai, pamatę, kad pareiškėjas parašė laišką Seimo kontrolierių įstaigai, 2009 m. liepos 24 d. išvežė jį į pataisos namus, nebaigus atlikti penkiolikos parų nuobaudos. Akcentavo, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų, dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų žiauraus elgesio patyrė psichinį ir fizinį sveikatos sutrikimą, šiuo metu nuo patirto streso gydosi pataisos namuose, jam gydytojas-psichiatras yra išrašęs vaistų, kuriuos pareiškėjas vartoja, taip pat kas savaitę lankosi pas psichologus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo A. K. skundą (b. l. 36-37) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Teigė, kad skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų baudos izoliatoriuje ar pareiškimų iš pareiškėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija negavo. Pažymėjo, kad asmenys, atliekantys nuobaudą baudos izoliatoriuje, gali gulėti ir miegoti ant lovų (gultų), kurie nerakinami ir rakinimui nepritaikyti. Be to, korpuso vyresnysis A. T. 2009 m. rugsėjo 21 d. pareiškime nurodė, kad uždarant pareiškėją į baudos izoliatorių, pastarasis patalynę turėjo su savimi ir gultai nebuvo rakinami, kad pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, apie badavimą raštu nepareiškė. Apie tai, kad maistas pareiškėjui buvo pristatomas laiku, 2009 m. rugsėjo 18 d. pareiškime patvirtino nuteistasis L. A. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 144 straipsnio 1 dalį, nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį, taip pat perkelti į kamerų tipo patalpas, sveikatą privalo patikrinti gydytojas ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime, kuriuo paskirtos šios nuobaudos, pažymėti, ar nuteistasis gali paskirtą nuobaudą atlikti. Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2009 m. liepos 17 d. nutarime Nr. 50 „Dėl nuteistojo uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį“ yra gydytojo įrašas apie tai, kad pareiškėjas nuobaudą atlikti gali. Pareiškėjas su nutarimu Nr. 50 susipažino ir pasirašė, nepareikšdamas jokių pretenzijų, o per visą nuobaudos atlikimo laikotarpį dėl sveikatos pablogėjimo ar medicininės pagalbos suteikimo nesikreipė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo A. K. skundą (b. l. 20-21) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko 2009 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. 48-247 nurodoma, kad atliekant nuobaudą baudos izoliatoriuje, nuteistajam A. K. buvo išduotas pilnas komplektas patalynės, gultai, ant kurių gali gulėti arba miegoti nuteistieji, atliekantys nuobaudą baudos izoliatoriuje, prie sienos nerakinami ir rakinimui nepritaikyti, kas, anot trečiojo suinteresuoto asmens, paneigia pareiškėjo žodžius dėl pareigūnų grubaus ir žiauraus elgesio su juo. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija iš A. K. negavo skundų ar pareiškimų dėl netinkamų laikymo sąlygų baudos izoliatoriuje, ką patvirtina Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnalas. Anot trečiojo suinteresuoto asmens, tai rodo, kad pareiškėją tenkino baudos izoliatoriuje galiojusi tvarka. Akcentavo, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomos turtinės ir neturtinės žalos, nes pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, o Laisvės atėmimo vietų ligoninė jokių neteisėtų, pareiškėjo teises pažeidžiančių veiksmų neatliko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu (b. l. 95-101) pareiškėjo A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau, anot teismo, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą, o remiantis surinkta medžiaga, Laisvės atėmimo vietų ligoninė pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl turtinė bei neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta. Nurodė, kad pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavo, nes tarimai jam buvo sudarytos kankinančios sąlygos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje: pirma, baudos izoliatoriuje buvo rakinami gultai; antra, pareiškėjui nebuvo duoti čiužinys ir patalynė; trečia, baudos izoliatoriuje jo nelankė medikai, nors jis badavo; ketvirta, jis negaudavo maisto. Atsakydamas į šiuo argumentus, teismas pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas A. A. (A. A.) 2009 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. 48-247 nurodė, kad, atliekant nuobaudą baudos izoliatoriuje, pareiškėjui buvo išduotas pilnas patalynės komplektas, gultai, ant kurių gali gulėti arba miegoti nuteistieji, atliekantys nuobaudą baudos izoliatoriuje, prie sienos nerakinami ir rakinimui nepritaikyti, o Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnysis A. T. 2009 m. rugsėjo 21 d. pareiškime nurodė, kad, uždarant A. K. į baudos izoliatorių, patalynę jis atsinešė ir turėjo su savimi, pareiškėjui atliekant bausmę baudos izoliatoriuje gultai nebuvo rakinami. Atkreipė dėmesį, kad A. T. paliudijo, jog dieną iš pareiškėjo patalynę paimdavo. Taip pat vadovavosi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių, karcerį apskaitos žurnalo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pareigūnų lankymosi baudos ir drausmės izoliatoriuje, karceriuose, kamerų tipo patalpose registro ištraukose užfiksuotais duomenimis. Pažymėjo, kad baudos izoliatoriaus laikymo sąlygų patikrinimų metu pareiškėjas jokių pastabų dėl laikymo sąlygų nereiškė. Teismas sprendė, kad šioje administracinėje byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės gultai, ant kurių gali gulėti arba miegoti nuteistieji, atliekantys nuobaudą baudos izoliatoriuje, prie sienos nerakinami, taip pat, kad, uždarant A. K. į baudos izoliatorių, patalynę jis atsinešė ir turėjo su savimi. Vien tas faktas, jog dieną iš pareiškėjo buvo paimama patalynė, niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių, įtvirtintų teisės aktuose. Taigi, teismo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad baudos izoliatoriuje buvo rakinami gultai, kad pareiškėjui nebuvo duoti čiužinys ir patalynė, yra nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai, kad baudos izoliatoriuje jo nelankė medikai, anot teismo, taip pat nepagrįsti, nes duomenų, jog jis badavo nėra, o pareiškėjo teiginiai, kad jis negaudavo maisto, teismo nuomone, vertintini apskritai kaip prieštaringi, nes nesuderinami su jo paties argumentais, kad buvo paskelbęs bado akciją. Pažymėjo, jog pareiškėjo paaiškinimus paneigia A. T. ir L. A. paaiškinimai. Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje konstatuota, kad visi pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo yra nepagrįsti, teismo nuomone, nėra pagrindo priteisti ir turtinę ar neturtinę žalą. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis patyrė kokią nors turtinę ir/ar neturtinę žalą. Išlaidos už skundo rašymą teismui, nepatenkinus skunde išdėstytų pareiškėjo reikalavimų, A. K. taip pat nepriteistos.
III.
Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu (b. l. 134-137) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai, neatsižvelgė į visus bylos šalių pateiktus įrodymus, netenkino jo prašymo ir neiškvietė svarbių liudytojų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad nedalyvavo priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, tai padaryta už akių. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde įrodinėdamas su ginču susijusias aplinkybes ir faktus, iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, kaip ir skunde, adresuotame pirmos instancijos teismui, siekdamas, kad jam būtų priteistos atitinkamos pinigų sumos už tariamai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. T. melavo apie patalynės palikimą, pareiškimus dėl badavimo buvo parašęs, tik jie dėl jam nesuprantamų priežasčių nebuvo užregistruoti. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės raštu kaip įrodymu, kad gultai galėjo būti rakinami. Teigia, kad jam yra kerštaujama už tai, kad atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei yra iškelta baudžiamoji byla, kurioje jis yra vienas iš pagrindinių liudytojų. Pažymi, kad pas jį buvo atvykęs tartis A. A., Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, tačiau jis su juo nekalbėjo, todėl minėtas asmuo pirmosios instancijos teismui prirašė nepagrįstų raštų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo prašė iškviesti liudytojus (I. L. ir D. B. (D. B.), tačiau šis prašymas nepagrįstai netenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepimu (b. l. 157-158) su pareiškėjo A. K. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pareiškėjo ir atsakovo pateiktus įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei davė teisinį įvertinimą. Visi pareiškėjo skunde pareikšti reikalavimai buvo išsamiai išnagrinėti bei jų atžvilgiu priimti sprendimai teisiškai pagrįsti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 155-156) su pareiškėjo A. K. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylos aplinkybes, jas ištyrė visapusiškai, išklausė visų šalių pozicijų, apklausė į teismą iškviestus liudytojus, kuriuos apklausti prašė pats A. K., detaliai išnagrinėjo byloje pateiktą dokumentinę medžiagą ir priėmė objektyvų ir teisingą sprendimą. Dėl pareiškėjo pateikto įrodymų rinkimo ir vertinimo pažymėjo, kad teismui negali būti reiškiami abstraktūs reikalavimai išreikalauti tam tikrus įrodymus, prašyme turi būti nurodyta, kurias reikšmingas bylai aplinkybes tais įrodymais siekiama pagrįsti. Teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo. Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs tarp bylos šalių kilusį ginčą, savo sprendime pažymėjo, kad šioje byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės gultai, ant kurių gali gulėti arba miegoti nuteistieji, atliekantys nuobaudą baudos izoliatoriuje, prie sienos nerakinami, taip pat, kad, uždarant apeliantą į baudos izoliatorių, patalynę jis atsinešė ir turėjo su savimi. Teismas konstatavo, kad vien tas faktas, jog dieną iš pareiškėjo buvo paimama patalynė, nepažeidžia pareiškėjo teisių, įtvirtintų teisės aktuose, todėl atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad A. K. paaiškinimai, kad baudos izoliatoriuje buvo rakinami gultai, kad jam nebuvo duoti čiužinys ir patalynė, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, visiškai pagrįstai buvo atmesti A. K. argumentai, jog baudos izoliatoriuje jo nelankė medikai, nors jis neva badavo. Šiuo aspektu palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus. Taip pat pritaria teismo išvadai, kad nenustačius neteisėtų atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų veiksmų, nėra ir būtinos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą. Pažymi, jog teismas motyvuotai atkreipė dėmesį, kad A. K. nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje analizuojama situacija dėl pareiškėjo A. K. patirtos turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su tariamai neteisėtais Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmais, atlyginimo. Bylos dalykas – turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos minėtos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais, buvimas, ir, nustačius jos buvimą, priteistinos turtinės ir (ar) neturtinės žalos dydis.
Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Civilinei atsakomybei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).
Kita vertus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo A. K. reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos, t. y. Laisvės atėmimo vietų ligoninės, veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą, elgiamasi, ar jis baudžiamas, nuostatomis. Pagal tarptautinę teisę kankinimu laikomas tyčinis stipraus fizinio skausmo ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja, kitokiu nežmonišku elgesiu pripažįstamas tyčinis, trunkantis tam tikrą laiką fizinių ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja.
Nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjas nepateikė įrodymų ir byloje nenustatyta, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė pareiškėjo atžvilgiu elgėsi neteisėtai, t. y. atliko kokius nors tyčinius neteisėtus veiksmus, kuriais siekė jį kankinti, nežmoniškai su juo elgėsi, ar žemino jo orumą. Pareiškėjo teiginiai, kad uždarymo į baudos izoliatorių Laisvės atėmimo vietų ligoninėje metu jam nebuvo duoti čiužinys ir patalynė, gultai rakinami, negaudavo maisto, jo nelankė medikai, nors buvo paskelbęs bado akciją, yra nepagrįsti ir paneigti administracinėje byloje surinktų įrodymų visumoje.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po Laisvės atėmimo vietų ligoninės Drausminės komisijos 2009 m. liepos 17 d. posėdžio (b. l. 22, 25), Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius 2009 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 50 „Dėl nuteistojo uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį“ (b. l. 5-6, 23, 26-27, 47-48), atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas A. K. 2009 m. liepos 17 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – apie 8.00 val., reikalaudamas paslaugos iš kitų nuteistųjų naudojo psichinį smurtą prieš kitus nuteistuosius, propaguodamas subkultūrą, nutarė jį uždaryti penkiolikai parų į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį. Minėtame nutarime nurodyta, kad A. K. uždarytas 2009 m. liepos 17 d., 12.00 val., išleistas – 2009 m. rugpjūčio 1 d., 12.00 val., kartu padarytas prierašas, kad nuteistasis 2009 m. liepos 24 d., 8.00 val., išvyko į Vilniaus 2-uosius pataisos namus, taip pat yra gydytojo (slaugos specialisto) įrašas, kad nuteistasis nuobaudą atlikti gali. Atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas A. A. 2009 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. 48-247 (b. l. 30, 78), be kita ko, nurodė, kad, atliekant nuobaudą baudos izoliatoriuje, nuteistajam A. K. buvo išduotas pilnas patalynės komplektas, gultai, ant kurių gali gulėti arba miegoti nuteistieji, atliekantys nuobaudą baudos izoliatoriuje, prie sienos nerakinami ir rakinimui nepritaikyti, nuteistajam A. K. maistas buvo pristatomas kiekvieną dieną, jo skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų baudos izoliatoriuje ar pareiškimų Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija negavo. Netikėti šiais paaiškinimais nėra pagrindo. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog A. A. buvo atvykęs pas jį tartis, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Be to, minėto asmens rašytinius paaiškinimus patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Raštų registro žurnaluose neužfiksuota, kad A. K. buvo paskelbęs bado akciją, pateikęs kitus pareiškimus (b. l. 32-33, 38-41). Jo teiginiai, kad pareiškimus rašė, tik jie nebuvo užregistruoti, atmestini kaip neįrodyti. Nuteistojo L. A. 2009 m. rugsėjo 11 d. ir 2009 m. rugsėjo 18 d. rašytiniuose pareiškimuose (b. l. 31, 46) nurodyta, kad A. K., atlikinėdamas bausmę baudos izoliatoriuje, reguliariai nustatytu laiku gaudavo maisto davinius – pusryčius, pietus, vakarienę. Šias aplinkybes L. A. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, apklausiamas kaip liudytojas. Papildomai nurodė, kad apie A. K. badavimą nežinojo, nematė, kad būtų atimama patalynė (b. l. 88). Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnysis A. T. 2009 m. rugsėjo 21 d. rašytiniame pareiškime (b. l. 45) nurodė, kad 2009 m. liepos 17 d. pagal paskirtą nuobaudą nuteistasis A. K. buvo uždarytas į baudos izoliatorių penkiolikai parų, uždarant A. K. į baudos izoliatorių, patalynę jis atsinešė ir turėjo su savimi, A. K. atliekant bausmę baudos izoliatoriuje gultai nebuvo rakinami, A. K. nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, jam maistas buvo pristatomas laiku, dėl badavimo rašytinio pareiškimo nebuvo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. T. paliudijo tas pačias aplinkybes, tik paaiškino, kad tą vieną dieną, kai dirbo, liepė pareiškėjui patalynę dieną palikti bibliotekoje, o naktį pareiškėjas patalynę visada turėjo (b. l. 87-88). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tas, faktas, jog pareiškėjas A. T. budėjimo dieną dienos paros metu neturėjo patalynės, niekaip neįrodo, kad jo teisės buvo pažeistos, palaiko šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo motyvus. Papildomai pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjui buvo iškilęs objektyvus poreikis patalynę turėti dienos metu ir jam nebuvo leidžiama jos pasiimti. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas, aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė akivaizdžiai melagingus paaiškinimus: skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui, teigė, kad jam apskritai nebuvo išduoti nei čiužinys, nei patalynė (b. l. 2-4), kas neabejotinai buvo paneigta pirmosios instancijos teismo atliktame įrodymų tyrimo procese. Be to A. K. argumentai dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės atliktų jo atžvilgiu neteisėtų veiksmų prieštarauja pareiškėjo elgesiui bausmės atlikimo baudos izoliatoriuje metu. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių, karcerį apskaitos žurnalo ištraukoje (b. l. 79-80) nurodyta, jog A. K. į baudos izoliatorių, karcerį buvo uždarytas 2009 m. liepos 17 d., 12. 00 val., o išleistas – 2009 m. liepos 24 d., 7.00 val. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pareigūnų lankymosi baudos ir drausmės izoliatoriuje, karceriuose, kamerų tipo patalpose registro ištraukoje (b. l. 81-84) fiksuota, kad 2009 m. liepos 21 d. pareigūno lankymosi baudos izoliatoriuje metu A. K. skundėsi tik tuo, jog negalėjo nusiprausti ir nusiskusti, dėl ko iš karto buvo imtasi priemonių, kitų reguliariai kiekvieną dieną atliekamų patikrinimų metu jokių nusiskundimų dėl laikymo sąlygų nereiškė. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2009 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. 4D-2009/2-973 „Dėl A. K. skundų prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“ (b. l. 138-139), kurioje nurodyta, kad skundo tyrimo metu nustatyta, jog gultas nuleistas, čiužinys ir patalynė nuteistajam palikti, nuobaudą atlikęs nuteistasis patvirtino, jog dienos metu gultai nerakinami ir patalynė neatimama.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytų Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taip pat neįrodyta ir kita viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, t. y. žalos padarymo faktas – pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl nurodytų tariamai neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų patyrė turtinę ar neturtinę žalą. Teisėjų kolegija palaiko šiuo klausimu išdėstytus pirmosios instancijos teismo motyvus ir jų nebekartoja.
Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, netinkamai vertino įrodymus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas bylą nagrinėjančio teismo vidiniu įsitikinimu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, o pareiškėjo pateikta subjektyvi, jo poziciją pagrindžianti apklaustų liudytojų ir surinktų rašytinių įrodymų interpretacija šio fakto negali paneigti. Teisėjų kolegija dėl neapklaustų pareiškėjo nurodytų liudytojų pažymi, kad įrodinėjimo procese reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra susiję su nagrinėjama byla, t. y. gali patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų rinkimo. Teismas, tenkindamas ar atmesdamas prašymą dėl įrodymų rinkimo, turi teisę nuspręsti įrodymų liečiamumo klausimą, t. y., ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui. Pirmosios instancijos teismas apklausė pagrindinius liudytojus, t. y. A. T. ir L. A., kurių parodymais nustatytos bylai reikšmingos ir pareiškėjo paaiškinimus neginčijamai paneigiančios aplinkybės. Jokių abejonių dėl šių parodymų neiškilo, juos patvirtino kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Matyti, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybėms, kurias, anot jo, būtų galėję patvirtinti liudytojai I. L. ir D. B., vertinant jas kitų administracinėje byloje surinktų įrodymų visumoje, nėra reikšmingos ir nepaneigia priimto procesinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareiškėjas A. K. taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas „už akių“, jam nedalyvaujant. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 67, 86), kuriame buvo atliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir administracinė byla išnagrinėta iš esmė, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti visomis ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis teisėmis, A. K. pasirašytinai informuotas apie sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimą, įvyksiantį kitą teismo posėdį (b. l. 90), tačiau jokių prašymų užtikrinti jo dalyvavimą minėtame teismo posėdyje negauta. Taigi nenustatyta, kad buvo padaryti procesinės teisės pažeidimai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino tinkamai, procesinės teisės pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, jog dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, nenustatyta (ABTĮ 142 str. 1 d.). Tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.