Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei K. M., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, nedalyvaujant atsakovui I. I. , dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui I. I., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad su atsakovu gyveno nuo 2008 rugsėjo mėnesio iki 2012 m. sausio mėnesio pabaigos. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D.. Atsakovas sūnų pripažino, tačiau nesutiko įregistruoti jį vaiko tėvu, išsisukinėja vengdamas prisiimti savo, kaip tėvo atsakomybę. Sūnų auklėja ir juo rūpinasi ji viena. Kai gyveno kartu atsakovas padėjo išlaikyti sūnų, tačiau nuo 2012 m. vasario mėnesio nebeteikia išlaikymo. Kadangi prie vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai prašo priteisti iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį.

Atsakovas į posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai, šaukimas jam buvo įteikti, atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų D. M. ( b.l.6). Vaikui tėvystė nėra nustatyta. Šalys savo vardu neturi jokio registruotino turto neturi ( b.l.14, 15, 52). Atsakovas šiuo metu niekur dirba ( b.l.82). 2013 04 03 nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė tikslu nustatyti ar atsakovas yra D. M. tėvas ( b.l.87, 88). Tačiau ekspertizė atlikta nebuvo, kadangi atsakovas nustatytu laiku pas ekspertus neatvyko ( b.l.95).

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats vaiko gimimo faktas, nors ir neįregistruotas CK nustatyta tvarka, sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo biologinius tėvus. Vaiko kilmė iš tėvų patvirtinama nuo jo gimimo dienos ir tai atitinka ir jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. nustatytą vaiko teisę nuo gimimo žinoti savo tėvus.

Tėvystės nustatymo pagrindas, pagal LR CK 3.148 str. 1d. nuostatas, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Nagrinėjamu atveju ekspertizė buvo paskirta, tačiau atsakovas pas ekspertus neatvyko.

Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę ir dėka kitų įrodomųjų faktų: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, išlaikymas ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.

Ieškovės paaiškinimus, kad ji su atsakovu gyveno kelerius metus, vedė bendrą ūkį ir kad jis yra jos sūnaus D. biologinis tėvas patvirtino liudytoja, ieškovės mama M. M.. Byloje yra pateikta Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijos 2009 09 26 išduota ieškovės sūnaus D. krikšto pažyma, kurioje nurodytas, jog krikštijamo vaiko tėvai yra ieškovė ir atsakovas I. I., o krikštynų faktą patvirtina ieškovės pateiktos Krikštynų nuotraukos. (b.l.16, CPK 178, 186, 189, 197 str.).

Pačio atsakovo procesinis elgesys leidžia daryti išvadą, kad jis tėvystę pripažįsta. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė ieškovės teiginių, kad jis yra jos sūnaus D. biologinis tėvas. Atsakovas nenuvyko ir pas teismo ekspertus DNR tyrimui atlikti. CK 3.148 str. 2. leidžia vertinti tokį elgesį kaip tėvystės įrodymą, todėl vertinus pateiktų įrodymų visetą ir nustatytas aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus D. M. biologinis tėvas yra atsakovas (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė , todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, viena iš tėvų pareigų yra materialiai išlaikyti vaikus. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. .

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K- 3-495/2008). Pažymėtina, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai) bei siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Ieškovė, vykdydama savo pareigą mažamečiui sūnui, užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, maistą, apavą, drabužius, į jo ugdymą. sveikatinimą. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip pačio vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik didėja.

Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminę praktiką vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Iš nors atsakovas šiuo metu niekur nedirba, tačiau jis yra jaunas, sveikas vyras, todėl privalo susirasti darbą ir užtikrinti savo mažamečio sūnaus tinkamą išlaikymą. Atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovas ir dėl išlaikymo dydžio jokių prieštaravimų nepateikė , todėl laikytina, kad ir šioje dalyje su ieškiniu sutiko.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, šiuo metu suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio D. M. įstatyminė atstovė ieškovė K. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1d. 1p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas I. I. a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. M. gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo I. I. nepilnamečiui sūnui D. M. gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymą nuo kreipimosi į teismą` dienos 2012 06 05 po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei K. M. a.k. (duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo I. I. bylinėjimosi išlaidas valstybei - 287 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio, 55 Lt (penkiasdešimt penkis litus) pašto išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo I. I. 718 Lt (septynis šimtus aštuoniolika litų) valstybės patirtų išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės pagalbos išlaidos mokamos į VMI prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 01010 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB“Swedbank“, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.