- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-666/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- UAB „Lanlita“, V. G.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos dujos“
- Advokatai
- Sondra Venslovienė
- Kategorijos
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1106-153/2010 pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovams V. G., UAB „Lanlita“ dėl skolos už suteiktas paslaugas ir išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų UAB „Lanlita“ ir V. G. 37 780,43 Lt skolą už suvartotas gamtines dujas, 1353,16 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai nevykdė 2007 m. gruodžio 27 d. gamtinių dujų tiekimo sutartimi Nr. 42/2008-1080 prisiimtų įsipareigojimų sumokėti ieškovui už tiektas gamtines dujas (b. l. 33-34). Kauno apygardos teisme ieškovas savo reikalavimus patikslino (b. l. 101-102) ir ieškinio sumą padidino iki 48 206,86 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Lanlita“ ieškovui AB „Lietuvos dujos“ 46 561,61 Lt skolą, 1 353,16 Lt delspinigių ir 122,70 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Be to teismas nusprendė grąžinti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ 1 450 Lt žyminio mokesčio, o ieškovo AB „Lietuvos dujos“ reikalavimo dėl mokesčio už suvartotas dujas priteisimo iš atsakovo V. G. netenkino ir šioje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė.
Teismas nustatė, kad iš ieškovo reikalavimo matyti, jog ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovų solidariai. Reikalavimas grindžiamas ieškovo 2007 m. gruodžio 27 d. su atsakovais pasirašyta trišale gamtinių dujų tiekimo sutartimi Nr.42/2008-1080, pagal kurią atsakovas (vartotojas) UAB „Lanlita“ įsipareigojo apmokėti už pateiktas gamtines dujas ieškovui, o atsakovas (patalpų savininkas) V. G. vartotojos nemokumo ar bankroto atveju – perimti visų sutartinių įsipareigojimų vykdymą pagal minėtą sutartį, atsakydamas jam nuosavybės teise priklausančiu turtu (b. l. 40).
Iš surinktų byloje įrodymų matyti, kad ieškovas tiekė dujas į patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teisėmis registruotos UAB „Lanlita“, o ne atsakovo V. G. vardu (b. l. 117-118). Teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo ir UAB „Lanlita“ sudarytos gamtinių dujų tiekimo 2007 m. gruodžio 27 d. sutarties Nr. 42/2008-1080 60 punktas nesukūrė atsakovui V. G. jokių pareigų, nes, kaip nustatyta, atsakovas V. G. nebuvo patalpų, į kurias buvo tiekiamos dujos, savininkas. Atsakovo ir atsakovo atstovo paaiškinimu nustatyta, kad dujos buvo tiekiamos atsakovo UAB „Lanlita“ poreikiams tenkinti, atsakovas V. G. atstovavo įmonės interesams kaip prezidentas, tačiau neįsipareigojo savo turtu atlyginti už įmonei teikiamą paslaugą. Tokia pareiga atsakovui V. G. nenustatyta ir įmonės įstatuose. Ieškovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad ieškovo atstovai, sudarydami sutartį, nepatikslino objekto, kuriam buvo teikiamos paslaugos, adreso, todėl sutartyje nurodytas adresas, kuriuo, kaip nustatyta byloje, nėra jokių pastatų. Tokiu būdu nustačius, kad ieškovo atstovai nesurinko informacijos apie nuosavybės teisių įregistravimą atsakovo V. G. vardu, trišalėje sutartyje įrašyti patalpų savininko įsipareigojimai, remiantis NT Registro centro duomenimis, faktiškai gali būti taikomi atsakovui BUAB „Lanlita“, o ne atsakovui V. G.. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad vykdydamas savo profesinę veiklą tiekti vartotojui dujas, ieškovas nesiaiškino, ar atsakovas V. G. yra patalpų savininkas, ar jis gali esant įmonei nemokiai, bankrutuojančiai prisiimti atsakomybę ir sumokėti įmonės skolas. Tokie ieškovo veiksmai laikyti neapdariais ir nerūpestingais. Teismo nuomone, ieškovas neturi pagrindo, remdamasi dujų tiekimo sutartimi (b. l. 36), reikalauti iš atsakovo V. G. solidarios materialinės atsakomybės už atsakovo bankrutavusios įmonės skolas, nes atsakovui V. G. kaip fiziniam asmeniui pagal šią sutartį neatsirado turtinės pareigos dėl sutartinių įsipareigojimų perėmimo (b. l. 40). Taigi ieškovo reikalavimai atsakovui V. G. atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m. sausio 7 d. teismo posėdyje ieškovo atstovė patikslino ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad skola už patiektas dujas yra 47 914,77 Lt (iš jų 46 561,61 Lt – skola ir 1353,16 Lt – delspinigiai) (b. l. 111). Atsakovo UAB „Lanlita“ administratorius 2010 m. sausio 20 d. teismo posėdyje sutiko su ieškovo reikalavimų dydžiu. Byloje yra pateiktos šios ieškovo atsakovei UAB „Lanlita“ pagal šalių sudarytą 2007 m. gruodžio 27 d. gamtinių dujų tiekimo sutartį Nr. 42/2008-1080 už suvartotas gamtines dujas išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2008 m. lapkričio 30 d. LDKT Nr. 118928 – 9 661,64 Lt, 2008 m. gruodžio 31 d. LDKT Nr. 120785 – 10 738,14 Lt, 2009 m. sausio 31 d. LDKT Nr. 122747 – 12 108,35 Lt, 2009 m. vasario 28 d. LDKT Nr. 124956 – 8 027,79 Lt, 2009 m. gegužės 31 d. LDKT Nr. 130450 – 8 781,19 Lt, 2009 m. rugsėjo 30 d. LDKT Nr. 137625 – 674,05 Lt ir 2009 m. spalio 22 d. LDKT Nr. 800221 kreditinė sąskaita, kuria 381,96 Lt sumažinta sąskaitos LDKT Nr. 137625 suma dėl atsakovui UAB „Lanlita“ iškeltos bankroto bylos (b. l. 7-10, 108-110). Atsakovas pagal 2008 m. lapkričio 30 d. sąskaitą LDKT Nr. 118928 2009 m. kovo 27 d. yra sumokėjęs 3 074,11 Lt. Delspinigių 1353,16 Lt dydis yra pagrįstas ieškovo pateiktomis delspinigių skaičiavimo lentelėmis (b. l. 4, 50, 51, 107) bei 2007 m. gruodžio 27 d. gamtinių dujų tiekimo sutarties Nr. 42/2008-1080 80 punktu (b. l. 36-43).
Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartimi UAB „Lanlita“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Actualis“. Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 14 d.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo UAB „Lanlita“ skola ieškovui susidarė iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį iki bankroto bylos atsakovui UAB “Lanlita“ iškėlimo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą ir delspinigius už suvartotas gamtines dujas iš atsakovo UAB „Lanlita“ yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo UAB „Lanlita“ priteistina 46 561,61 Lt skola ir 1 353,16 Lt delspinigiai (CK 6.38, 6.383, 6.388, 6.391, 6.584 str.). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punktą, iškėlus įmonei bankroto bylą yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Lanlita“ nepriteistinos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
1. 2007 m. gruodžio 27 d. gamtinių dujų tiekimo sutartis Nr. 42/2008-1080 laikytina niekiniu ir negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo momento, nes prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma (CK 6.3 str. 4 d.), o teismas turėjo tai spręsti ex officio. Atitinkamai minėtoje 2007 m. gruodžio 27 d. gamtinių dujų tiekimo sutartyje nurodyta, kad dujų pristatymo vieta yra (duomenys neskelbtini) (šioje vietoje nei UAB „Lanlita, nei V. G. jokių statinių neturi), o faktiškai dujos buvo tiekiamos į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso UAB „Lanlita“. Ieškovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad sudarant sutartį nebuvo patikslintas objektas, kuriam buvo tiekiamos dujos.
2. Gamtinės dujos UAB „Lanlita“ faktiškai buvo tiekiamos adresu (duomenys neskelbtini), pagal sutartį, sudarytą su AB „Lietuvos dujos“ dar prieš pasirašant 2007 m. gruodžio 27 d. sutartį Nr. 42/2008-1080. Tuo tarpu, nors UAB „Lanlita“ niekuomet neginčijo įsiskolinimo už gamtines dujas, tačiau anksčiau sudarytoje sutartyje, kurios pagrindu UAB „Lanlita“ buvo tiekiamos dujos, šalys nebuvo susitarusios dėl gamtinių dujų skirstymo ir perdavimo mokesčio, todėl Kauno apygardos teismas šiuos mokesčius priteisė nepagrįstai. Tai, kad iki pasirašant 2007 m. gruodžio 27 d. sutartį Nr. 42/2008-1080, minėti mokesčiai nebuvo skaičiuojami, patvirtina, PVM sąskaitos – faktūros LDKN Nr. 774198, LDKN 776021, LDKN 778055, LDKN 781666.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos dujos“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2007 m. gruodžio 27 d. AB „Lietuvos dujos“, UAB „Lanlita“ ir V. G. pasirašyta gamtinių dujų tiekimo sutartis Nr. 42/2008-1080 yra teisėta ir galiojanti ją pasirašiusioms šalims, o V. G. šios sutarties neginčijo ir vykdė. Atitinkamai bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje V. G. patvirtino, kad gamtinės dujos buvo tiekiamos pagal minėtą sutartį į UAB „Lanlita“ priklausančias patalpas, esančias pastate, kuris VĮ Registrų centre įregistruotas dviem adresais – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (tai yra vienas pastatas). Tuo tarpu gamtinių dujų tiekimo sutartis su UAB „Lanlita“ ir V. G. buvo parengta pagal paties V. G. pateiktus dokumentus ir jo nurodytą adresą, kuriuo yra registruota UAB „Lanlita“ (tai patvirtina ir byloje pateiktas LR Juridinių asmenų registro trumpasis išrašas, o susirašinėjimo UAB „Lanlita“ vardu dokumentuose su AB „Lietuvos dujos“ ir teismais, V. G. taip pat visur nurodo adresą (duomenys neskelbtini). Be to, visa šiuo adresu siunčiama korespondencija buvo gaunama, o V. G. konkliudentiniais veiksmais pripažino gamtinių dujų tiekimo sutarties Nr. 42/2008-1080 ir 2008 m. gruodžio 30 d. papildomo susitarimo Nr. 1 sudarymo faktą bei ją vykdė, t. y. naudojosi gamtinėmis dujomis ir už jas mokėjo šioje sutartyje nustatyta tvarka. Kauno miesto apylinkės teismui pateiktame 2009 m. liepos 9 d. V. G. pasirašytame atsiliepime UAB „Lanlita“ taip pat pripažino susidariusį įsiskolinimą pagal minėtą sutartį. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o AB „Lietuvos dujos“ tik bylos nagrinėjimo metu iš V. G. sužinojo, kad patalpas, į kurias buvo tiekiamos gamtinės dujos, jis perdavė UAB „Lanlita“, tačiau pasirašydamas sutartį tokios informacijos nepateikė. Be to, ieškovas nurodo, kad V. G. visuomet vilkino teismo procesą, o tuo metu įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis, kuria UAB „Lanlita“ iškelta bankroto byla ir tokiu būdu dėl V. G. veiksmų AB „Lietuvos dujos“ patyrė nuostolių, kurie yra lygūs UAB „Lanlita“ neapmokėtai skolai už suvartotas gamtines dujas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantas argumentuoja tuo, kad 2007 m. gruodžio 27 d. gamtinių dujų tiekimo sutarties šalys (ieškovas ir UAB ,,Lanlita“) susitarė dėl to, kas neįvykdoma, dėl ko nurodyta sutartis negalėjo būti įvykdyta ir negalėjo sukelti sandorio šalims jokių teisinių pasekmių. Tačiau sutikti su šiuo apelianto teiginiu negalima, nes bylos medžiaga bei paties apelianto, kaip bendrovės ,,Lanlita“ vadovo, pirmosios instancijos teismui teikti procesiniai dokumentai įrodo priešingai, tai yra, kad sutartis buvo vykdoma abiejų šalių. Visų pirma, apelianto teiginį paneigia 2008 m. gruodžio 30 d. paties atsakovo, kaip bendrovės ,,Lanlita“ vadovo, pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie jau minėtos 2007 m. gruodžio 27 d. sutarties, kuriuo pastaroji buvo pakeista. Akivaizdu, kad apeliantas, būdamas apdairus bei rūpestingas įmonės vadovas, nebūtų sudaręs papildomo susitarimo dėl neįvykdomos, kaip dabar teigiama apeliaciniame skunde, sutarties. Sutarties realų įvykdymą patvirtina ir apelianto, kaip bendrovės ,,Lanlita“ vadovo, susirašinėjimas su ieškovu dėl įsiskolinimo apmokėjimo (b. l. 46, 47). Tiesa, apeliantas teigia, kad dujos buvo tiekiamos pagal kitas, anksčiau sudarytas, sutartis, tačiau kokios tai buvo sutartys, nenurodė bei jų kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė 2007 m. gruodžio 27 d. sutarties galiojimo laikotarpiu (Sutarties 101 p., papildomo susitarimo Nr. 1 1 p. (b. l. 42, 44). Visos nustatytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad bendrovė ,,Lanlita“, kurios vardu veikė pats apeliantas, minėtą sutartį laikė galiojančia bei ją vykdė, t. y. patvirtino. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir paties apelianto, kaip bendrovės ,,Lanlita“ vadovo, pirmosios instancijos teismui teiktas atsiliepimas į ieškinį. Šiame procesiniame dokumente iš esmės pripažįstamas ieškovo reikalavimo bendrovei ,,Lanlita“ pagrįstumas bei išdėstomas niekuo nemotyvuotas nesutikimas dėl delspinigių ir kitų išlaidų priteisimo (b. l. 63, 64). Pastebėtina, kad nei šiame procesiniame dokumente, nei duodant paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, apeliantas neteigė, kad 2007 m. gruodžio 27 d. dujų tiekimo sutartis neįvykdoma, o taip pat nenurodė, kad reikalavimas dėl gamtinių dujų skirstymo ir perdavimo mokesčio neparemtas galiojančia sutartimi (CPK 306 str. 2 d., b. l. 113, 115).
Savo apeliacinį skundą V. G. iš esmės grindžia 2007 m. gruodžio 27 d. dujų tiekimo sutartyje nurodytu netiksliu dujų pristatymo vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Tačiau pastabėtina, kad šis adresas buvo nurodytas paties atsakovo iniciatyva bei sutapo su bendrovės ,,Lanlita“ buveinės adresu (b. l. 25, 37). Pastebėtina, kad po metų pasirašant papildomą susitarimą prie dujų tiekimo sutarties, dujų pristatymo vieta taip pat nebuvo keičiama. Tai akivaizdžiai rodo, kad bendrovė ,,Lanlita“ realiai pagal nurodytą sutartį dujas gavo, o dujų pristatymo vietos netikslus nurodymas, kaip matyti iš paties apelianto paaiškinimo, buvo susijęs su VĮ Registrų centro atlikta registracija (b. l. 113) bei nepaneigia fakto, kad dujos realiai atsakovui buvo tiekiamos. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir bendrovės ,,Lanlita“ atstovų paaiškinimai, kad dujų skaitiklių parodymai sutampa su ieškovo pateiktais duomenimis (b. l. 112, 189 – 190), bei tai, kad bendrovė ,,Lanlita“ jai pareikštus reikalavimus iš esmės pripažino (b. l. 161).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
V. G. padavė apeliacinį skundą, kurio turinys iš esmės prieštarauja jo paties, kaip bendrovės ,,Lanlita“ vadovo, pasirašytam atsiliepimui į ieškinį bei atsakovų paaiškinimams pirmosios instancijos teismui. Skundo argumentai akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl, nustačius atsakovo V. G. piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis faktą, pastarajam skirtina 5000 Lt bauda (CPK 95 str.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš V. G. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (b. l. 186).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovui V. G. ( a. k. (duomenys neskelbtini) skirti 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą.
Priteisti iš atsakovo V. G. 1,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.