Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1438-1007/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40369-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.9.6; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. gruodžio 19 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant D. G., dalyvaujant prokurorei E. G., kaltinamajai J. K., jos gynėjai advokatei V. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. Č., jo įgaliotajam atstovui advokatui D. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje mokytoja-auklėtoja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė : 1. J. K. 2023 m. spalio 18 d., apie 6.47 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)nelygiareikšmių kelių nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodama lengvąjį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų reikalavimus, tai yra nelygiareikšmių kelių (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje, įvažiuodama iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini) į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini) ir sukdama į kairę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui (KET 9 p.), nedavė kelio pagrindiniu keliu jai iš kairės važiuojančios elektrinės transporto priemonės vairuotojui R. Č. (KET 154 p., KET kelio ženklas Nr. 204), dėl ko jos vairuojamas automobilis susidūrė su elektrine transporto priemone (elektrinė transporto priemonė atsitrenkė į automobilį), tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio dviratininkui R. Č. dėl juosmeninės stuburo dalies V slankstelio kūno lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. K. kalta prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Nurodė, jog 2023 m. spalio 18 d. anksti ryte pajudėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Prie perėjos pamatė einančią moterį ir stabtelėjusi pajuto smūgį į automobilį. Išlipusi iš automobilio paklausė nukentėjusiojo, ar jam viskas gerai. Jis pašokinėjo ir atsisakė greitosios. Iškvietė policiją, pasikvietė sūnų, kad jai būtų drąsiau. Policininkai konstatavo faktą. Nukentėjęs buvo agresyviai nusiteikęs vaikščiojo, įžeidinėjo ją. Policija surašė deklaraciją, ji susitaikė su nukentėjusiuoju. Jos sūnus nukentėjusįjį nuvežė namo. Jos niekas neinformavo, kad nukentėjusysis sužalotas. Nuoširdžiai pripažįsta kaltę, supranta, kad tai netyčinis veiksmas. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės. Pozicijos pasikeitimą įtakojo laukimas. Jie susitaikė pildant deklaraciją. Teisinė konsultacija jos apsisprendimo neįtakojo. Nukentėjusiojo iki susidūrimo nematė, nes jis buvo tamsiai apsirengęs. Matė tik pėsčiąją dešinėje pusėje, o nukentėjęs atsitrenkė į automobilio kairįjį sparną. Pėsčioji ėjo link pėsčiųjų perėjos. Nukentėjusiojo visiškai nematė. Nukentėjęs važiavo važiuojamąja dalimi. Ji jo tikrai nematė. Pylė lietus, matomumas buvo labai blogas. Jis važiavo tikrai ne dešiniuoju kraštu. Pripažįsta, kad padarė eismo taisyklių pažeidimus, kad padarė sužalojimus nukentėjusiajam. Su bylos medžiaga yra susipažinusi. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Ieškinį turėtų atlyginti civilinis atsakovas. Sutinka, kad būtų vykdomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Ji yra įsitikinusi, kad jis nevažiavo dešine puse. Sustojo prie stop ženklo ir toje pusėje nieko nematė. Jos vairavimo stažas 23 metai. Nėra padariusi pažeidimų. Dirba mokytoja 31 metai. Turi vieną 16 metų dukrą. Turi paskolą, liko 9000 Eur, kas mėnesį moka po 220 eurų, ir kredito įmonei po 100 eurų už 3000 eurų vartojamąją paskolą, liko 2500 eurų. Jos pajamos kinta, pagrindinis mėnesinis atlyginimas yra 1100 eurų. Kitų pajamų neturi. Palaiko su nukentėjusiuoju pasirašytą susitaikymo protokolą, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, nukentėjusiajam iš karto atlygins 1300 eurų advokato išlaidas, o turtinę ir neturtinę žalą jam atlygins jos draudimo bendrovė. 3. N. R. Č. nurodė, jog kaltinamoji jo atsiprašė ir jis jai atleido. Jis pasirašė susitaikymo protokolą. Nurodė, jog byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina nuo 10 000 eurų iki 5 000 eurų, turtinės žalos prašo, kaip civiliniame ieškinyje, apie 186 eurus. 4. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, davė parodymus ir sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu sutikus prokurorei, gynėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Kaltinamosios kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais: 4.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 23 d. nukentėjusysis R. Č. nurodė, jog 2023 m. spalio mėnesį, tikslios datos neatsimena, bet gerai žino, kad buvo trečiadienis, ir galėjo būti 18 diena, laikas galėjo būti 6.47 val., bet tiksliai neatsimena, jis vyko į darbą, o dirba nuo 7 val. ryto. Jis į darbą važiavo dviračiu, kai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje jį kliudė automobilis BMW markės, dėl ko jis užgriuvo ant minėto automobilio variklio dangčio. Automobilio valstybinio numerio nežino, jis buvo vyšninės spalvos. Kai automobilis BMW jį kliudė, jis užkrito ant to automobilio variklio dangčio, o automobiliui sustojus, jis nukrito nuo variklio dangčio ant žemės. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve per sankryžą tiesiai, pagrindiniu keliu, ir pajuto smūgį automobiliu į dešinę kūno pusę, dėl ko šonu ir užkrito ant variklio dangčio. BMW automobilis, kurį vairavo moteris, atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukdamas į kairę pusę, tai jis turėjo jį praleisti. Iš karto atsikelti negalėjo, nes prisitrenkė ir jam trūko oro. Po šio įvykio moteris, vairavusi BMW automobilį, iškvietė policiją, nes jie nemokėjo pildyti deklaracijos. Iš karto nei į medikus, nei dar kur nesikreipė, nes išsigando, buvo streso būsenoje. Po šio įvykio išvykus policijos pareigūnams, BMW automobilio vairuotojos vyras (ar draugas, ar vyras, ar sūnus, tiksliai nežino jų ryšio) jo dviratį parvežė į jo namus ir jis autobusu nuvyko į darbą. Po to darbe, po pietų jam pradėjo skaudėti nugarą, dėl ko jis iš darbo išsiprašė į namus anksčiau. Dar buvo nuėjęs į draudimą, nes nežinojo kur tą deklaraciją reikia pateikti ar nereikia jos pateikti. Iš karto po įvykio jam neatrodė, kad galėjo patirti tokią traumą, manė, šiek tiek paskaudės ir tiek, praeis. Bet kuo toliau į vakarą, tuo labiau skaudėjo, o po nakties visai skaudėjo, todėl nuvyko į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur jam nustatė 5 slankstelio lūžį. Ir nuo tos dienos yra nedarbingume. Anksčiau nėra jutęs skausmų stuburo srityje, nors gydytojas jam pasakė, kad anksčiau yra buvę kažkokių traumų su stuburu, tačiau šio 5 slankstelio lūžis yra šviežias. Po apžiūros gydytojas išleido jį gydytis ambulatoriškai, tik nurodė, kad jie policijai praneš apie traumą eismo įvykio metu. Po šio įvykio su BMW vairuotoja daugiau nebuvo susitikę ar bendravę, nieko apie ją nežino. Dėl civilinio ieškinio jis yra informuotas, ir pasitaręs su savo atstovu (advokatu D. N.) pateiks jį vėliau. Iš karto po įvykio BMW vairuotoja jo atsiprašė, ji taip pat buvo išsigandusi. Dar nori pasakyti, kad įvykio metu dar buvo tamsus paros metas, apšvietimas buvo geras, tuo metu lijo lietus. Viskas įvyko labai greitai, todėl nežino ar ji jo nepamatė, ar dar kas jai nutiko. Vis dar yra nedarbingume, gydymas užsitęs (1 tomas, b. l. 169-172). 4.2. 2024 m. kovo 13 d. nukentėjusysis R. Č. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus apklausos metu ir parodė kryptį iš kur atvažiavo automobilis, po to parodė vietą, kur įvyko susidūrimas su automobiliu „BMW“. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 tomas, b. l. 180-187). 4.3. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 12 d. liudytojas M. J. nurodė, kad 2023 m. spalio mėnesį, tikslios datos neatsimena, bet buvo ankstus rytas, tamsus paros metas, oras buvo lietingas. Jis su kolege A. R. gavo pranešimą, jog įvyko eismo įvykis. Nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža, kur pamatė susidūrusius dviratininką ir automobilį. Atvykę pamatė, kad susidūrimas minėtų transporto priemonių įvyko arčiau (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios pėsčiųjų perėjos. Pasiaiškinus aplinkybes buvo matyti, kad automobilis važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukdamas į kairę - (duomenys neskelbtini) gatvę, o dviratininkas važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Kiek atsimena, dviratininkui medikų nereikėjo, jam buvo sugadintas dviračio priekinis ratas, automobilio sugadinimai buvo nežymūs - priekinės dalies kairės pusės žibintas. Daugiau jokių sugadinimų nebuvo matyti. Abu vairuotojai sveikata nesiskundė, automobilio vairuotoja pripažino savo kaltę, todėl buvo pasiūlyta susipildyti deklaracijas. Abiem vairuotojams buvo nustatytas blaivumas, abu buvo blaivūs, abiejų vairuotojų dokumentai tvarkingi. Dviratininkas ir prie jų automobilio vairuotojai priekaištavo dėl įvykusio eismo įvykio. Automobilio vairuotoja išsikvietė savo sūnų, nes buvo pati išsigandusi. Kadangi abu piliečiai pildėsi deklaracijas, jokių nesklandumų nebuvo, neaiškumų taip pat, todėl eismo įvykio medžiaga nebuvo renkama (2 tomas, b. l. 21-24). 4.4. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 21 d. liudytoja A. R. nurodė, kad 2023 m. spalio mėnesį gavo pranešimą dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kur susidūrimas įvyko automobilio su dviratininku. Nuvykus į įvykio vietą, po susidūrimo pamatė dviratininką ir automobilį. Dviratį vairavo vyriškis, kurio duomenų neatsimena, o automobilį vairavo moteris, kurios duomenų dabar neatsimena. Dėl šio įvykio surašė tarnybinį pranešimą su visais nustatytais duomenimis ir aplinkybėmis. Abu vairuotojai vienodai nurodė, kad automobilis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir suko į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, o dviratininkas atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės keliu, kur ties pėsčiųjų perėja esančios salelės pradžios įvyko susidūrimas. Kiek atsimena, tai dviratininkas medikų atsisakė, įvykio vietoje, atrodė, jautėsi gerai, nes vaikščiojo, lankstėsi, skausmais nesiskundė, pats nuo sankryžos pasiėmė dviratį ir atsivarė į pakraštį, kur jie padėjo susipildyti deklaraciją. Kadangi nei vienas iš dalyvių nebuvo sužaloti, automobilio vairuotoja pripažino savo kaltę, todėl buvo galimybė pildyti deklaraciją. Kiek atsimena, po deklaracijos supildymo dviratininkas su savo dviračiu nuvažiavo toliau į darbą. Kiek matė ir atsimena, tai didelio susidūrimo smūgio nebuvo, nes automobilis buvo apgadintas labai nedaug, kaip ir dviratis, kuriuo dviratininkas po įvykio nuvažiavo. Nustatė abiejų vairuotojų blaivumus, patikrino transporto priemonių dokumentus. Smulkesnės aplinkybės yra nurodytos jos tarnybiniame pranešime. Įvykio vietoje dviratininkas buvo piktas, keikėsi, vis šūkavo, automobilio vairuotoją kaltino, jai priekaištavo (2 tomas, b. l. 28-31). 4.5. 2023 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės A. R. tarnybiniame pranešime nurodytos eismo įvykio aplinkybės, kurios buvo nustatytos iš karto po eismo įvykio pagal gautą pranešimą atvykus į eismo įvykio vietą (1 tomas, b. l. 17-18). 4.6. 2023 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2023 m. spalio 19 d., apie 14.27 val., iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus gautas slaugytojo M. telefoninis pranešimas, kad 10 val., dėl 5 juosmens slankstelio lūžimo kreipėsi R. Č., kuris teigė, kad traumą patyrė eismo įvykio metu (1 tomas, b. l. 20). 4.7. 2023 m. spalio 19 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos - (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryža, apžiūra, jos metu fotografuota, sudarytas eismo įvykio vietoje planas (1 tomas, b. l. 21-52). 4.8. 2023 m. spalio 19 d. PRIR pažymoje užfiksuotas pranešimas dėl eismo įvykio, jog 2023-10-18 6.50 val. (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pranešėja su automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė dviratininką; abu laukia vietoje, nes nesutaria dėl kaltės, GMP dviratininkas atsisakė (1 tomas, b. l. 53-54). 4.9. 2024 m. sausio 16 d. apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūnų kameromis įvykio vietoje darytų vaizdo įrašų apžiūra. Protokole nurodoma, jog apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu: PSS-20231018-065933UTC+0300. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė: 10:29. Tamsus paros metas. Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Prie pėsčiųjų perėjos dešinėje kelio pusėje stovi BMW automobilis (spalva neaiški) ir viduryje kelio - dviratis. Stovi trys asmenys. Pareigūnė klausia: kas nutiko? Ar reikia medikų pagalbos? R. Č. sako: ne, deja jau atsikėliau (asmuo, kuris važiavo su dviračiu). Automobilio vairuotoja J. K. taip pat medikų pagalbos atsisako. R. Č. pasakoja: važiuoju šita gatve į darbą (rodo kairės pusės gatve), ji manęs nepraleido, nors yra stop ženklas. J. K. sako: aš sustojau prie stop ženklo, apsižiūrėjau, į tą pusę, į tą pusę, aš jo išvis nemačiau. R. Č. sako: aš tiesiai važiavau mane numušo. Pareigūnas sako: (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai? R. Č. sako: taip. Matyti, kaip tikrinamas R. Č. neblaivumas. R. Č. sako: žinau, kad dviratininkus reikėtų praleisti. Pareigūnas sako: jei važiuojate važiuojamąja kelio dalimi, tai reiškia pagrindiniu keliu ir važiuojate, einate ar varote gyvulius. Pareigūnė kreipiasi į vairuotoją ir sako, kad turėjote įsitikinti ir praleisti. Pareigūnė teigia, kad sankryža apšviesta. Moteris sako: nu nemačiau. Pareigūnas klausia R. Č. ir J. K.: kas apgadinta? Vyriškis atsako į klausimą, kad priekinis ratas. O pareigūnė žiūrėdama į automobilio priekį sako: matau lempa, buferis ir kapotas, priešrūkiniai sveiki yra, bamperis, sparnas, „fara“, kapotas. Matyti, kad tikrinamas moters neblaivumas. Nustatyta: nulis. Pareigūnė prieina prie asmenų ir paaiškina, kad jei abu nenukentėję, išskyrus transporto priemones apgadintos, jūs turite teisę pildytis deklaraciją. Pareigūnė kreipiasi į automobilio vairuotoją ir sako: jei sutinkate su kalte, nes jūs turėjote praleisti jį. Bet jei nesutinkate, mes forminsime eismo įvykį. Pareigūnė sako: kad jūs (J. K.) važiavote pagrindiniu, sankryža apšviesta, turėjote įsitikinti, kad nieko nėra. Pareigūnas klausia R. Č.: ar turtą apdraudę esat? Vyriškis atsako: kas dviračius draudžia. J. K. nuėjo į automobilį pasiimti įvykio deklaracijos. R. Č. žiūri į dviratį ir sako, kad brangus ratas. O šalia J. K. stovintis sūnus sako, kad šioje vietoje pasipinigauti neverta. Pareigūnai paragina pasidaryti foto nuotraukas, jei jie kreipsis į draudimą. Pareigūnai paprašo paeiti į šalį, užsipildyti deklaracijai (1 tomas, b. l. 55-57). 4.10. 2024 m. sausio 30 d. apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra. Protokole nurodoma, jog garso įraše girdima: Operatorė sako: 112; Pranešėja sako: labas rytas; Operatorė sako: labas rytas; Pranešėja sako: gal galima greitosios pagalbos; Operatorė klausia: kokiu adresu? Pranešėja sako: (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) g. sankryžoje; Operatorė klausia: kas ten nutiko? Pranešėja sako: nu partrenkiau žmogų su dviračiu ir nežinau jis atsistojo, viskas gerai, bet vis tiek reikia apžiūrėti; Operatorė klausia: bet tikrai (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) g.? Ai matau. Dabar sakykite jūsų automobilio kokia markė būtų? Pranešėja sako: BMW; Operatorė klausia: valstybiniai numeriai? Pranešėja sako: (duomenys neskelbtini) Operatorė klausia: supratau, ar medikų reikia? Pranešėja sako: nu jis atsistojo, juda, bet aš vis tiek turiu iškviesti; Operatorė klausia: ne, ne, bet aš ne to klausiu. Ar jam medikų nereikia? Gal galite paklausti gal blogai jaučiasi, gal silpna? Pranešėja sako: (girdisi kaip pranešėja klausia nukentėjusiojo, jis atsako: aš gerai jaučiuosi). Sako jis gerai jaučiasi; Operatorė sako: o tai čia per perėją jį kliudėte ar tiesiog; Pranešėja sako: mes kaip tik dabar ir neišsiaiškinam, aš sukau važiuodama į kairę, bet jis važiavo gatve; Operatorė sako: gerai supratau. Jūsų vardas, pavardė būtų? Pranešėja sako: J. K.; Operatorė sako: gerai mes informuosime pareigūnus, laukite atvažiuos ekipažas. Viso gero; Pranešėja sako: viso gero (1 tomas, b. l. 58-60). 4.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. Č. padarytas sužalojimas: juosmeninės stuburo dalies V slankstelio kūno lūžis, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl slankstelio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio, tiek krentant po gauto smūgio; sužalojimas galėjo būti padarytas 3 savaičių laikotarpyje iki apžiūros netiesioginiu trauminiu poveikiu (1 tomas, b. l. 127). 4.12. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 15 d. specialistas L. J. atsakydamas į jam pateiktus klausimus nurodė: 1. Ar R. Č. nustatytas stuburo slankstelio lūžis galėjo būti padarytas eismo įvykio metu, ar kitomis aplinkybėmis? 2. Ar R. Č. po stuburo slankstelio lūžio galėjo judėti? 1. Medicininiuose dokumentuose 2023-10-19 10.09 val. nėra užfiksuotos išorinių sužalojimų žymės; pagal stuburo KTT tyrimą yra slankstelio šviežias lūžis, ar tai nurodo, kad sužalojimas padarytas 3 - jų savaičių laikotarpyje iki tyrimo. Kadangi nėra išorinių sužalojimų, patikslinti traumos laiko nėra galimybės. Kad R. Č. sužalojimas galėjo būti padarytas tiek 2023-10-18 nurodyto eismo įvykio metu, tiek kitomis aplinkybės. 2. Nustatytas stuburo juosmeninės dalies 5 slankstelio kūno lūžis yra neneurokomplikuotas, tai yra nesutrikdė kojų funkcijos, tai yra jis galėjo atlikti visus savarankiškus veiksmus. Skausminius simptomus galėjo malšinti ūmaus šoko būsena (1 tomas, b. l. 128-130). 2024 m. balandžio 17 d. specialistas L. J. papildomai atsakydamas į jam pateiktus klausimus nurodė: 1. Kiek laiko gali tęstis ūmaus šoko būsena, malšinanti skausminius simptomus? Į klausimą nėra galimybės atsakyti, tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių. Nustatytas lūžis nesutrikdė savarankiškų judesių. Patys judesiai vyksta, gali vykti, tačiau gali būti jaučiamas skausmas. 2. Ar yra kokių nors medicininių duomenų, kad anksčiau, trijų savaičių laikotarpiu buvo kreiptasi dėl šio sužalojimo į gydymo įstaigą? Iš pateiktų medicininių dokumentų ir E sveikata informacinės sistemos, nėra papildomų duomenų apie buvusias nugaros traumas (6 mėnesių laikotarpyje iki įvykio 2023-10-18). 3. Ar išvadoje nurodytas 3 savaičių laikotarpis reiškia, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 3 savaičių laikotarpyje iki įvykio 2023-10-18? Sužalojimas galėjo būti padarytas 3 savaičių laikotarpyje iki KT atlikimo (2023-10-19), tai yra galėjo būti padarytas tiek nurodyto įvykio laiku (2023-10-18), tiek iki įvykio, tiek ir po įvykio iki apžiūros gydymo įstaigoje (2023-10-19). Kadangi nėra išorinių sužalojimų, tiksliau nustatyti sužalojimo padarymo laiko nėra galimybės. 4. Ar skyrus kompleksinį teismo medicinos ir eismo įvykio tyrimą, būtų galimybės nustatyti ar šis sužalojimas gavosi šio eismo įvykio metu? Paskirtas kompleksinis tyrimas papildomų klausimų neatsakys. Pirminėje išvadoje nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku. 5. Ar pagal rando (kaulo) sugijimą, būtų galimybė spręsti kada padarytas sužalojimas? Praėjus daug laiko po įvykio, pakartotinis radiologinis tyrimas, papildomos tikslesnės informacijos neduos; informatyviausias radiologinis tyrimas yra kuo anksčiau sužalojimo padarymo laiko. 2023-10-19 atliktame KT nurodoma, kad lūžis šviežias, t. y. nėra radiologinių gijimo požymių (1 tomas, b. l. 133-137). 4.13. 2024 m. liepos 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1348(24) nurodoma, jog automobilio „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos J. K. veiksmai, - nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, sukdama į kairę nedavė kelio pagrindiniu keliu jai iš kairės važiuojančios elektrinės transporto priemonės vairuotojui, dėl ko pastarasis ir jo transporto priemonė atsitrenkė į automobilį, t. y. įvyko eismo įvykis, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Transporto priemonių susidūrimas įvykio (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) g. važiuojamųjų dalių sankirtoje, dešinėje eismo juostoje, žiūrint pirmine elektrinės transporto priemonės važiavimo kryptimi (link Baltų g.); automobilio „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja prieš įvažiuodama į pagrindinę ((duomenys neskelbtini)) gatvę ir duodama kelią pagrindiniu keliu iš kairės važiuojančios elektrinės transporto priemonės vairuotojui, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo; negalima nustatyti, ar R. Č. stabdydamas turėjo techninę galimybę sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę bei išvengti atsitrenkimo į automobilį „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos J. K. veiksmai,- nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) sankryžoje, sukdama į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu jai iš kairės važiuojančios elektrinės transporto priemonės vairuotojui, dėl ko pastarasis ir jo transporto priemonė atsitrenkė į automobilį, t. y. įvyko eismo įvykis, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini; nėra pagrindo teigti, kad elektrinės transporto priemonės vairuotojo R. Č. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui; eismo įvykio vietoje bylos duomenimis nėra jokių kelio ženklų, ar kitokio žymėjimo, kad šalia važiuojamosios dalies yra įrengtas „Dviračių takas“, todėl automobilio „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja prieš įvažiuodama į pagrindinę ((duomenys neskelbtini)) gatvę ir duodama kelią pagrindiniu keliu iš kairės važiuojančios elektrinės transporto priemonės vairuotojui, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo (1 tomas, b. l. 145-150). 4.14. 2024 m. kovo 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. Č. pateikė dviratį (1 tomas, b. l. 188-190). 2024 m. kovo 14 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota dviračio apžiūra. Ant dviračio rėmo yra mėlynomis raidėmis užrašas „UGA“. Dviratis yra elektrinis, su baterija ir be mynimo pedalų. Vietoje pedalų yra padaryta plokščias padas, kur galima atsisėdus ant sėdynės susidėti ant to pado kojas ir važiuoti. Prie minėto plokščio pado yra pritaisyta kojelė dviračiui atremti. Dviratis yra su dviem ratais, kurie yra ne vienodo dydžio, t. y. priekinis ratas 65 cm skersmens, o galinis ratas yra 70 cm skersmens. Tiek galinis ratas, tiek priekinis ratas yra su metaline apsauga. Ant dviračio vairo kairėje pusėje yra veidrodėlis, stabdžiai, garsinis signalas ir elektrinis prietaisas. Ties priekiniu ratu iki vairo eina laidai. Dviratis yra sveikas, be jokių defektų (1 tomas, b. l. 191-198). 4.15. 2024 m. kovo 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. K. pateikė automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 66-68). 2024 m. kovo 14 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio apžiūra. Apžiūrimas automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vyšninės spalvos, kurio priekinės dalies kairės pusės sparnas ir žibintas apgadinti. Apgadinimai yra nedideli įlenkimai, įbrėžimai. Ant variklio dangčio yra įlenkimų, įbrėžimų, tačiau ne šio įvykio pasekmės (J. K. nurodė, kad automobilį pirko su nedideliais variklio dangčio apgadinimais). Automobilis nufotografuotas (2 tomas, b. l. 69-75). 5. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017). 5.1. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes. 6. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios J. K. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. 6.1. Kaltinamoji J. K. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigė, kalta prisipažino visiškai, jos parodymus patvirtina liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonių apžiūros protokolai, eismo įvykio duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, garso įrašo ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai, specialisto išvados, specialisto paaiškinimai ir kt. 6.2. Teismo vertinimu, kaltinamosios padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų pažeidimai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, nes ji nelygiareikšmių kelių (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje, įvažiuodama iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini) į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini) ir sukdama į kairę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui (KET 9 p.), nedavė kelio pagrindiniu keliu jai iš kairės važiuojančios elektrinės transporto priemonės vairuotojui R. Č. (KET 154 p., KET kelio ženklas Nr. 204), dėl ko jos vairuojamas automobilis susidūrė su elektrine transporto priemone (elektrinė transporto priemonė atsitrenkė į automobilį), todėl darytina išvada, jog tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių pasekmių (dviratininkui R. Č. dėl juosmeninės stuburo dalies V slankstelio kūno lūžio padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdym) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamosios veiksmai vertintini kaip padaryti esant nusikalstamam nerūpestingumui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės 7. Prokurorė prašo J. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. 7.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. K. nurodė, jog su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, pasirašė susitaikymo protokolą, kuriuo taip pat susitarė, jog nukentėjusiajam atlygins 1300 Eur bylinėjimosi išlaidas, dėl turtinės ir neturtinės žalos susitarė, jog ją atlygins draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), veikianti per (duomenys neskelbtini). 7.2. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Č. nurodė, jog kaltinamoji jo atsiprašė, jis jai atleido ir pasirašė susitaikymo protokolą, kurio susitarė, jog kaltinamoji J. K. jam atlygins 1300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos mažina nuo 10 000 eurų iki 5 000 eurų, turtinės žalos prašo – 185,66 eurus ir sutinka, jog turtinę ir neturtinę žalą atlygintų kaltinamosios civilinės atsakomybės draudikas – draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialas. 8. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 8.1. Pažymėtina, jog teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą. 9. J. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalto neteista, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, administracine tvarka nebausta, dirbanti, išsituokusi, turinti du vaikus, vienas iš jų nepilnametis, duomenų, jog yra psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje, byloje nėra. Savo kaltę pripažino visiškai, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, susitarė jam atlyginti bylinėjimosi išlaidas, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo susitarė, jog nukentėjusiajam ją atlygins draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), veikianti per (duomenys neskelbtini) filialą. Jos atsakomybę lengvina aplinkybė, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 10. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog J. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis, ir kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju. 11. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. 11.1. Pažymėtina, jog iš paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų prevencijai užtikrinti įprastai skiriamos ir turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. 11.2. Prokurorė teismo prašo kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. 11.3. Teismas pažymi, jog atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, todėl, atsižvelgdamas į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę (neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, viena auginanti nepilnametį vaiką, turtinti finansinių įsipareigojimų), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių. Dėl civilinio ieškinio, bylinėjimosi išlaidų ir kt. 12. N. R. Č. teismui pateikė 2024 m. vasario 21 d. civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš J. K. ir jos, kaip transporto priemonės BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialas solidariai 185,66 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir 66 ct) turtinės žalos atlyginimą, 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių neturtinės atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. Č. patikslino civilinį ieškinį ir neturtinės žalos dydį nuo 10 000 eurų sumažino iki 5 000 eurų. 12.1. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pirko dviračio priekinį ratą, už kurį mokėjo 87,00 Eur, iš Ortopedijos technikos pirko krūtinės - juosmens įtvarą, už jį mokėjo 11,40 Eur; už vaistus sumokėjo 87,26 Eur (kvitai pridedami), dėl ko patyrė 185,66 Eur turtinę žalą (ją pagrindė prie civilinio ieškinio pridedamai s dokumentais), kurią prašo atlyginti. 12.2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog R. Č. dėl 2023 m. spalio 18 d. įvykusiame eismo įvykyje padarytojo sveikatos sužalojimo patyrė bei kentė fizinį skausmą, taip pat patyrė reikšmingus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą. Dėl patirto sužalojimo galėjo judėti tik namuose ir tik su diržais susitvarstęs bei labai nedaug. Iki šiol jis yra nedarbingas, gydymas ir dabar tęsiamas. Ir dabar užeina duriantis skausmas. Jis dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų iki šiol patiria fizinį skausmą, didelį diskomfortą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, buityje. Jam iki šiol būtina vengti fizinio krūvio. Jaučiasi nuolat pavargęs, nieko negali dirbti. R. Č. išgyvena nerimą ir baimę, kaip jo sveikatos sužalojimas paveiks jo būklę ateityje. Patirtas sveikatos sužalojimas visą šį laikotarpį (nuo sužalojimo iki dabar) turi labai neigiamos įtakos ir jo laisvalaikio kokybei, sumažėjo bendravimo galimybės. Atsirado baimės, nesaugumo jausmas, sutriko miegas, nes dažnai skausmas pažadina iš miego. Iki šiol persekioja neigiami prisiminimai apie išgyventą eismo įvykį, jo pasekmes. R. Č. gyvenimo kokybė iki šiol yra esmingai pablogėjusi, buvo sutrikdyta jo kasdieninė veikla, jo užsiėmimai. Eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirti sužalojimai bei to pasekmės sąlygojo reikšmingą jo fizinės ir emocinės sveikatos, fizinės būklės pablogėjimą lyginant su buvusia iki eismo įvykio. Pasikeitė nukentėjusiojo psichologinis gerbūvis. Būtina įvertinti nukentėjusiojo ilgą gydymosi laikotarpį, kuris iki šiol nėra dar pasibaigęs. Nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirtas sveikatos sužalojimas ir to pasekmės turėjo ir toliau turi esminės neigiamos įtakos jo savijautai, kėlė ir toliau kelia neigiamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, patirto sužalojimo pasekmes nukentėjusysis jaučia ir šiuo metu. Visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad R. Č. patyrė stiprias fizines bei psichines kančias, jo patirta neturtinė žala reikšminga, jis ją vertina 10 000,00 Eur suma (2 tomas, b. l. 5-13). 13. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. Č. patikslino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio ir jį nuo 10 000 eurų sumažino iki 5 000 eurų. Teismui pateikė pranešimus apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus, iš kurių matyti, jog jis yra nedarbingas nuo 2024-10-23 iki 2024-04-26 (2 tomas, b. l. 181-198). 14. 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialas įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu. 2024 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialas pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriuo teismo prašė, jei teismo nuosprendžiu bus pripažinta, jog kaltinamoji J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., ieškovo R. Č. civilinio ieškinio reikalavimus tenkinti tik pagrįstų ir įrodytų reikalavimų apimtyje. 14.1. Atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, jog nesutinka su pareikšto ieškinio reikalavimu, jog kaltinamoji ir TPVCAPD draudikas yra solidarūs atsakovai, toks ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas. (duomenys neskelbtini), veikiantis per (duomenys neskelbtini) filialą, patvirtina, kad bylai aktualaus įvykio dieną, galiojo su (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini) filialą sudaryta transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini) filialą, atsakomybė gali atsirasti tik sudarytos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, kuri yra reglamentuojama lex specialis – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ) (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61-2340, priimtas 2007 m. gegužės 17 d.) bei Vyriausybės Nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklėmis (Valstybės žinios, 2007, Nr. 61-2340). TPVCAPDĮ 19 str. 6 d. atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Pagal CK 6.247 straipsnį yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Aukščiau nurodyta civilinio kodekso norma patvirtina, kad nukentėjusysis gali reikalauti tik tokių nuostolių, kurie atsirado tik dėl veiksmų, atliktų 2023-10-18 eismo įvykio metu. 14.2. Nurodė, jog draudikas (duomenys neskelbtini), veikiantis per (duomenys neskelbtini) filialą tik 2024-09-05 nutarimu įtrauktas į bylą ir buvo informuotas apie reiškiamą ieškinį. Iki nurodyto ikiteisminio tyrimo pranešimo, nukentėjęs asmuo į draudiką nesikreipė ir jokių reikalavimų draudikui neteikė. Atsižvelgiant į šią informaciją, draudikas nėra atlikęs jokių žalos administravimo veiksmų, nėra gavęs civilinį ieškinį pareiškusio asmens sutikimo (raštu) rinkti ir tirti informaciją susijusią su asmens sužalojimu, todėl draudikui buvo užkirsta galimybė atlikti ieškinio reikalavimo pagrįstumo įvertinimą ir argumentuotai pasisakyti dėl žalos dydžio. Dėl 10.000,00 Eur neturtinės žalos reikalavimo nurodė, jog, apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį draudikas vadovaujasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) įstatymu, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), pagal kurias draudikas privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. bei teismų praktika analogiškose bylose. Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau - Rekomendacijos), patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį draudikas turi atsižvelgti į dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusiojo (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal Rekomendacijų 4.2.3. p., kur nurodoma - esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį: nuo 3 iki 6 mėnesių - mokama iki 6 MMA; (LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos). Įvykio dienai MMA sudarė 840,00 Eur. Draudikas įvertino medicininius dokumentus, taikytą gydymą, jo trukmę bei atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir vadovaujantis Rekomendacijomis, draudikas vertina, jog jei kaltinamoji būtų pripažinta visa apimtimi atsakinga dėl 2023-10-18 eismo įvykio, ieškovo neturtinė žala gali būti įvertinta 5.000,00 Eur suma. 15. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykio metu kaltinamoji vairavo automobilį, kuris buvo apdraustas civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo (2 tomas, b. l. 147-151), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio nuostatomis, pareigą atlyginti žalą turi draudikas. 16. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga. 17. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. 18. Iš 2024 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą, pateikto atsiliepimo į civilinį ieškinį matyti, jog draudikas, įvertinęs medicininius dokumentus, nukentėjusiajam taikytą gydymą, jo trukmę, bei atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikdymo mastą, vadovaujantis Rekomendacijomis, vertino / sutiko, jog, jei kaltinamoji būtų pripažinta visa apimtimi atsakinga dėl 2023-10-18 eismo įvykio, nukentėjusiojo neturtinė žala gali būti įvertinta 5.000,00 Eur suma. Kaip matyti, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis būtent iki draudiko sutiktos mokėti sumos ir sumažino neturtinės žalos dydį, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje ginčo dėl neturtinės žalos dydžio nėra. 19. Taigi, šiuo nuosprendžiu J. K. pripažinus kalta padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tai yra jog ji 2023 m. spalio 18 d., apie 6.47 val., (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) g. nelygiareikšmių kelių nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodama lengvąjį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų reikalavimus, tai yra nelygiareikšmių kelių (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje, įvažiuodama iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini) į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini) ir sukdama į kairę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui (KET 9 p.), nedavė kelio pagrindiniu keliu jai iš kairės važiuojančios elektrinės transporto priemonės vairuotojui R. Č. (KET 154 p., KET kelio ženklas Nr. 204), dėl ko jos vairuojamas automobilis susidūrė su elektrine transporto priemone (elektrinė transporto priemonė atsitrenkė į automobilį), tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio dviratininkui R. Č. dėl juosmeninės stuburo dalies V slankstelio kūno lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusysis R. Č. patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teismo vertinimu, turtinė žala nukentėjusiojo pagrįsta rašytiniais dokumentais, įrodyta. Dėl neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, jog dėl nusikalstamos veikos R. Č. padarytas juosmeninės stuburo dalies V slankstelio kūno lūžis, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio nukentėjusysis nedarbingas nuo 2024-10-23 iki 2024-04-26, todėl nukentėjusysis patyrė - fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, gydėsi ambulatoriškai, iki šiol patiria skausmus, todėl, siekdamas išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę, šeiminę ir darbinę padėtį, teismas sprendžia, kad minėtus nukentėjusiojo patirtus sužalojimus ir išgyvenimus, atitinka prašomos priteisti sumos – 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. 20. N. R. Č. patikslintą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 185,66 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bendros priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo. 21. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. 21.1. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Č. teismui pateikė prašymą iš kaltinamosios J. K. jam priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurį teisme patikslino, prašydamas 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nukentėjusysis teismui pateikė 2023-10-23 išrašą iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, patvirtinantį jo įgaliotojo atstovo advokato D. N. įgaliojimus šioje byloje, taip pat 2023-10-23 ir 2024-09-18 mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis advokatui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1300 Eur (2 tomas, b. l. 200-202). Iš susitaikymo matyti, jog kaltinamojo J. K. sutinka su prašymu ir bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Teismo vertinimu, jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo dydžius, yra proporcingos, todėl šiuo nuosprendžiu J. K. pripažinus kalta, spręstina, jog prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir yra priteistinos. 22. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - Dviratis, nutarimu grąžintas nukentėjusiajam R. Č., automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas J. K., paliktini neribotai jų nuosavybei. - 2 vnt. skaitmeninės laikmenos, esančios voke prie 2 tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, nusprendžia : J. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant J. K. ją sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tenkinti nukentėjusiojo R. Č. civilinį ieškinį ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), R. Č. priteisti 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui, 185,66 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 66 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bendros priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo. Tenkinti nukentėjusiojo R. Č. prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir jam iš J. K. priteisti 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) išlaidas. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - Dviratį, nutarimu grąžintą nukentėjusiajam R. Č., automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą J. K., palikti neribotai jų nuosavybei. - 2 vnt. skaitmenines laikmenas, esančias voke prie 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje. Išaiškinti J. K., kad: 1) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 2) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Daiva Domeikienė