Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajam M. J., jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. K. ir jo atstovui advokatui Adomui Jonauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 24 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), penkto aukšto laiptinėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną kartą į kairę akį J. K., kuris nuo suduoto smūgio nugriuvo ant grindinio, bei koja spyrė ne mažiau vieną kartą į galvą, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, sukėlusį smegenų suspaudimą, poodinę kraujosruvą kairės akies srityje.

Kaltinamasis M. J., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad grįžęs iš Norvegijos pasikvietė J. išgerti. Išgėrę pritrūko dar alkoholio, o nebuvo iš kur jo gauti, todėl išėjo pas J., nes jis sakė, kad namie turi alkoholio. Pas J. toliau gėrė alkoholį, tačiau tada J. pradėjo pyktis su savo žmona. Jam tai nepatiko. Tada lyg išėjo į koridorių parūkyti, o kas vyko koridoriuje, gerai nepamena. Gal vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į galvą, paskui, atrodo, spyrė iš kojos, bet nepamena ar spyrė į galvą nukentėjusiajam. Po to su J. žmona R. išėjo į laiptinės holą, kur kalbėjosi gal iki paryčių. Prie nukentėjusiojo tuo metu nebuvo priėjęs. Paryčiais nukentėjusįjį jis paliko savo laiptinėje prie durų, kaip nukrito, taip ir paliko ten gulėti. Gerai nepamena, kaip sudavė nukentėjusiajam išėjus parūkyti. Neprisimena, ar buvo tarp jų koks konfliktas. Negali pasakyti, nei kiek kartų, nei kur sudavė, į kurią vietą. Gali būti, kad po jo smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Tuo momentu jam nekilo minčių kviesti pagalbą nukentėjusiajam, nes buvo labai girtas. Žinojo, kad iki to įvykio nukentėjusysis turėjo galvos traumą, tad kodėl smūgiavo į galvą nežino, mano, kad tai alkoholio pasekmės. Prieš operaciją nukentėjusiajam skambino, kai gulėjo Mažeikių ligoninėje, siūlėsi padėti kiek jam leidžia galimybės, bet niekaip nepadėjo. 2019 metais prieš Kalėdas jis buvo nuėjęs J. atsiprašyti, jis jau buvo po operacijos, tuomet atsiprašė, tą kartą J. jam atleido, paskui kita šneka jau buvo. Teismo posėdžio metu kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, nesutiko tik su dydžiu, kadangi pateiktas civilinis ieškinys jo manymu labai didelis. Posėdžio metu padarius pertrauką, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė ir pasiekė rašytinį susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsniai). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. J. kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 numatytą nusikaltimą be jo paties visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2019 m. rugpjūčio 10 d. informaciniame pranešimu apie įvykį ROIK Nr. 0119000421472 kuriame nurodyta, kad J. K. kvietėsi medikus, nes buvo sumuštas penktadienio naktį apie 1 val. Taip pat buvo gautas telefoninis pranešimas iš Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus, kad GMP pristatė J. K., kuriam diagnozuota galvos trauma, išvežtas gydyti į Klaipėdos universitetinę ligoninę (b. l. 11–13);

2019 m. spalio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), penkto aukšto namo laiptinė, prie buto, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu (b. l. 29–34);

2019 m. gruodžio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota M. J. parodyta vieta, kuriose jis sumušė nukentėjusįjį J. K. ir paaiškino, kaip su dešinės rankos kumščiu, sėdinčiam ar stovinčiam parodymų patikrinimo metu neprisiminė, vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, į kurią tiksliai vietą, negalėjo patikslinti (Foto Nr. 1 – matomas vaizdas fotografuotas iš įtariamojo nugaros pusės, Foto Nr. 2 – matomas vaizdas fotografuotas iš įtariamojo priekio pusės). Toliau įtariamasis M. J. žmogaus silueto iškamšą paguldė ant žemės ant kairės pusės šono bei parodė ir paaiškino, kokioje pozicijoje nugriuvo ant grindų nukentėjusysis po jo suduoto smūgio kumščiu į veido sritį, ar krisdamas nukentėjusysis kur nors susitrenkė, negalėjo pasakyti, nes nepamena (Foto Nr. 3). Toliau įtariamasis M. J. parodė ir paaiškino, kad po suduoto smūgio J. K. nugriuvus ant žemės, dešine koja spyrė gulinčiam į galvos sritį vieną kartą tikrai, galėjo spirti ir du kartus, tiksliai nepamena (Foto Nr. 4). Galiausiai įtariamasis M. J. paaiškino, kad po nukentėjusiojo sumušimo, nuėjo į koridoriaus holą, maždaug nuo nukentėjusiojo durų apie 25 m atstumu, bei parodė suolelį, ant kurio nuėjo atsisėsti su nukentėjusiojo sugyventine R. K. (Foto Nr. 5) (b. l. 129–136);

nukentėjusiojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. rugpjūčio 8 d. vakare M. J. pasikvietė į svečius, nes buvo neseniai grįžęs iš Norvegijos. Pas M. namuose buvo jis, jo žmona R., M. su savo žmona ir dar kiek pamena kažkokia moteris, visi bendravo, vartojo alkoholį. Jiems būnant pas M. namuose jiems pritrūko alkoholio, o jis sakė, kad namuose turi butelį, tai tada jis su žmona ir M. susiruošė eiti pas juos į namus, o M. žmona su kita moterimi nėjo. Grįžus į namus, jie dar virtuvėje susėdę gėrė po kelias taureles, žmona bandė kažką sakyti, o jis kažką jai atsakė nepagarbiai ir negražiai, dėl to M. jam priekaištavo. Dėl ko jis dabar tiksliai nepamena, bet lyg jis po jo kabutėse gražių pasisakymų ant sugyventinės, pasakė, kad „davai“ einam pasikalbėti ir išėjo į laiptinę parūkyti. Laiptinėje sėdosi ant kėdės, kai pajuto M. rankos kumščio smūgį į kairę akį, ir išgirdo M. žodžius: „kodėl negerbi žmonos“ ir tada jis nukrito ant žemės, kai nukrito ant žemės, pajuto kaip koja spyrė į galvą, labiausiai smūgius juto galvos dešinėje pusėje, tų smūgių negali pasakyti kiek tiksliai buvo, bet trys spyriai tai tikrai ir, matomai, prarado sąmonę. Kiek valandų buvo, tikrai nepasakys, bet buvo jau rytas, kai jis atsikėlė ir pamatė, kad guli ant žemės laiptinėje prie savo buto durų, tada keliais parėjo į savo butą. Bute jo žmonos nebuvo. Jo kairė akis buvo visa ištinusi, ja nieko nematė, net atmerkti negalėjo, tai tą visą dieną jis pragulėjo namuose, bet nakties metu, jam labai pradėjo skaudėti galvą, pradėjo vemti, o atsikėlus iš lovos jam buvo labai silpna ir labai mėtė, tai pats išsikvietė medikus, kurie apžiūrėjo ir išsivežė į Mažeikių ligoninę, paguldė į skyrių ir po kelių valandų išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę (b. l. 37–39, 40–41, 42–46);

liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 metais, pamena, kad buvo vasara, galėjo būti rugpjūčio mėnesio pradžioje, bet tiksliai dienos tikrai nepamena, apie 21 val. su J. išėjo pas draugus M. ir I.. Kai atėjo, jos vartojo alkoholį, bendravo. Visi bendravo gražiai. Po kažkiek laiko, kelinta buvo valanda, nežino, su J. susiruošė eiti namo, o M. pasisiūlė palydėti, nes J. jau tikrai buvo stipriai neblaivus. Tada ji, J. ir M. parėjo pas juos į butą, kur vyrai atsidarė butelį ir, sėdėdami virtuvėje, gurkšnojo. Kažkokiu momentu atėjo ir ji į virtuvę, atsisėdo prie stalo. M. J. paklausė ar jis ją gerbia. J. atsakė, kad ne, negerbia, nėra už ką ją gerbti, ir M. J. švelniai pastūmė ant kėdės, kad atsisėstų. Tada ją pašaukė mažametė dukra, tad ji iš karto nuėjo pas vaikus, užsidarė kambaryje duris. Paskui girdėjo, kad M. su J. išėjo į koridorių, kur girdėjo, kad jie kalbasi. Po kurio laiko, ji išėjo iš buto į koridorių, ir, kai tik atsidarė buto duris, pamatė, kad šalia durų ant žemės guli J., o M. užsimojo koja ir norėjo jam spirti, tada ji M. pasakė, kad taip negalima elgtis ir jis nebespyrė. Tada ji su M. nuėjo į savo aukšto foje, kur su M. kalbėjosi apie savo asmeninius gyvenimus. Kai su M. kalbėjosi, kelis kartus buvo parėjusi iki savo buto, ir girdėjo, kad J. gyvas, buvo kelis kartus suburbuliavęs, nusikeikęs, tai jo ir nežadino (b. l. 58–60);

liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, bet kada tiksliau, nepasakys, nes nepamena, vakare M. pasikvietė J. į svečius. Vėliau prisijungė ir J. sugyventinė R., visi vartojo alkoholį. Kiek buvo valandų nežino, bet jau visi buvo neblaivūs, pradėjo garsiai kalbėtis, tai paprašė, kad išsiskirstytų, nes jau vėlus metas. Tada R. su J. susiruošė eiti, ir jos vyras kaip suprato susiruošė juos palydėti. Kai jie išėjo, ji susitvarkė ir laukė savo vyro. Kažkokiu metu jai R. parašė SMS žinutę, kad J. su M. tarpusavyje pradėjo konfliktuoti, ji tuomet atrašė, kad tegul kviečia policiją. Nuo to laiko, kai jie išėjo, ji nemiegojo visą naktį, nes laukė vyro, ir jau gal ryto metas buvo, bet kelinta valanda tikrai negali pasakyti, namo parėjo M., kuris pasakojo, kad jis su J. susimušė. Bet daugiau kas kaip ten buvo, nepasakojo, nes ji buvo supykusi ant M. ir nebekalbėjo su juo (b. l. 62–63).

liudytojos K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 metų rugpjūčio mėnesį, kada tiksliau, negali pasakyti, vakare nuėjo pas draugę I. J. atsigerti kavos. Pas ją namuose buvo vyras M. J. bei svečiavosi jų draugai R. ir J.. Vyrai gėrė degtinę. R., jei neklysta, gėrė šampaną, jai irgi įpylė, bet ji net nespėjo išgerti. I. kiek matė negėrė, ji gėrė kavą, ji taip pat gėrė I. pataisytą kavą. Visi buvo virtuvėje, kai netrukus M. su R. bei J. išėjo. Kaip suprato, M. išėjo jų palydėti, ar buvo kalba, kad trūko degtinės, negali pasakyti. Lyg ir ant R. J. kažką sakė, bet ką, nepamena, ir dar išeinant su batais kažkas ten vyko kol apsiavė, bet kas, negali pasakyti, tačiau jokio konflikto, susistumdymo, ar priežasties dėl ko galėtų kilti muštynės nebuvo. Jai pabuvus apie dešimt minučių jie visi ir išėjo, ji taip pat netrukus išėjo, jau buvo vėlu. Kitą dieną iš I. sužinojo, kad M. su J. susimušė, nes gynė R.. Kas kaip ir dėl ko tiksliai susimušė ar sumušė, nežino, nematė ir tik dar vėlė sužinojo, kad J. buvo ir Mažeikių ligoninėje ir Klaipėdoje, kur I. važiavo lankyti. J. sumušimo aplinkybės jai nežinomos (b. l. 66–69);

2019 m. lapkričio 11 d. – 2019 m. lapkričio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1570/2019(04), kurioje nurodyta, kad J. K. padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, poodinė kraujosruva kairės akies srityje; atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti vieno tiesioginio trauminio poveikio pasekoje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; J. K. dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 92–93).

BK 135 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. J. 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 24 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), penkto aukšto laiptinėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavęs vieną kartą į kairę akį J. K., kuris nuo suduoto smūgio nugriuvo ant grindinio, bei koja įspyręs ne mažiau vieną kartą jam į galvą, o tai sąlygojo nukentėjusiajam kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, sukėlusį smegenų suspaudimą, poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, sunkiai sutrikdė J. K. sveikatą.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl M. J. kaltės padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl jis baustinas už šį nusikaltimą.

Dėl bausmės M. J.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas M. J. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (sunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – neteistas (1 t., b. l. 101), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 95), nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 98), be to, M. J. yra sukūręs šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienas neįgalus, darbdavio charakterizuotas teigiamai, yra sudaręs susitarimą su Šiaulių teritorine ligonių kasa dėl 4 187,24 Eur žalos atlyginimo, dalį žalos pagal pasirašytą sutartį atlygino, su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl 200 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad šeimoje augina du nepilnamečius vaikus, kuriems būtinas išlaikymas ir priežiūra, atkreipiant dėmesį į tai, kad vienas vaikas yra neįgalus, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu paskiriant kaltinamajam švelnesnę bausmę nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimą, nustatant maksimalų šios bausmės terminą, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą įpareigojimą.

Kaltinamojo M. J. ir nukentėjusiojo J. K. sudarytas susitarimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei M. J. 2020 m. vasario 10 d. su Šiaulių teritorine ligonių kasa sudaryta žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis leidžia teismui spręsti, jog M. J. itin kritiškai įvertino savo nusikalstamus veiksmus ir dėl jų kilusias pasekmes nukentėjusiajam, todėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo bei minėta kaltinamojo ir civilinio ieškovo 2020 m. vasario 10 d. sudaryta sutartis tvirtintini, o siekiant daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalis, 69 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus M. J. 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, panaikintinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugų apmokėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. birželio 19 d. pateikė teismui pažymą Nr. (12.35) PT-2321 dėl 312 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo valstybei už nukentėjusiajam J. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš M. J. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Patvirtinti kaltinamojo M. J. ir nukentėjusiojo J. K. susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo M. J. įsipareigoja atlyginti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) turtinę žalą ir 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) neturtinę žalą per 2 (du) metus, t. y. iki 2022 m. liepos 1 d., kas mėnesį mokant po 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus).

Patvirtinti kaltinamojo M. J. ir civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos sudarytą susitarimą dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuria M. J. įsipareigojo žalą PSDF biudžetui atlyginti per 60 (šešiasdešimt) mėnesių nuo 2020 m. vasario 11 d., pirmąjį mėnesį sumokėdamas 57,24 Eur (penkiasdešimt septyni eurai 24 ct), kiekvieną kitą mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 7300, po 70 Eur (septyniasdešimt eurų).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, BK 69 straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos (200 Eur – dviejų šimtų eurų nukentėjusiajam), atlyginimą, įpareigojant jį turtinę žalą nukentėjusiajam J. K. atlyginti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, patirtas atstovaujant nukentėjusįjį J. K. – 312 Eur (tris šimtus dvylika eurų) iš M. J. valstybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus M. J. 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.