Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-07-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-4557-308/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
e2YT-4557-308/2018
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00364-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Pareiškėjas
V. K., R. K.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus, valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė
Advokatai
Nijolė Raulušaitienė
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-4557-308/2018Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00364-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.;2.5.9.;3.4.5.1.;3.4.5.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjams V. K. ir R. K.,pareiškėjų atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,

suinteresuoto asmens- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovei Živilei Akulavičiūtei,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens -valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai paduotu pareiškimu prašo: 1) nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. K. mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; 2) nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai: R. K. ir V. K. po motinos G. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas J. K., o (duomenys neskelbtini), mirė jų motina G. K., iki mirties gyvenę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvai santuoką buvo sudarę 1968-08-31, santuokoje gimė vaikai: sūnūs (pareiškėjas) R. K., (pareiškėjas) V. K. ir V. K., miręs (duomenys neskelbtini).

Tėvai visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Vydenių seniūnijos 2018-02-28 pažymoje dėl informacijos pateikimo Nr. SR8-21( 1.2) nurodoma, kad pagal namų ūkio knygų išrašus gyvenamasis namas ir kiti pastatai esantys (duomenys neskelbtini), priklausė savininkams G. K. ir J. K.. Šis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. G. K. vardu 1999-07-02 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y.: 1,1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.11 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3.29 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas jai priklausė asmeninės nuosavybės teise.

2018-02-22 Vydenių seniūnijos pažyma dėl gyvenamosios vietos patvirtinama, kad J. K. iki mirties deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų motina G. K. iki savo mirties (duomenys neskelbtini), taip pat gyveno toje pat gyvenamojoje vietoje.

Pareiškėjų tėvai bendrosios jungtinės ir asmeninės nuosavybės teise iki savo mirties valdė nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini).

Kadangi po motinos G. K. ir tėvo J. K. mirties yra likęs jiems priklausęs turtas, pareiškėjai nurodo, kad gali paveldėti palikėjams priklausiusį turtą, nes yra įstatyminiai pirmosios eilės įpėdiniai paveldėti J. K. ir G. K. turtą.

Taip pat nurodo, kad pareiškėjų brolis V. K., miręs (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau iki savo mirties nesikreipė į notarų biurą dėl turto paveldėjimo. Jis vaikų neturėjo. Pareiškėjai po motinos G. K. mirties į notarų biurą taip pat nesikreipė, tačiau palikimą priėmę faktiniais veiksmais. Iš Varėnos rajono II - ojo notarų biuro pažymos matyti, kad mirus J. K., G. K. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, palikimo nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, testamentų registre palikimo priėmimo faktas neregistruotas.

Kadangi pareiškėjai praleidę įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą su prašymu priimti palikimą, palikimo priėmimo juridinį faktą siekia nustatyti teismine tvarka.

Po tėvo J. K. mirties jo turtą faktiniais veiksmais priėmėjo sutuoktinė ir pareiškėjų motina G. K., gyvenusi toje pat gyvenamojoje vietoje. Po jos mirties jos palikimą pareiškėjai – jos vaikai, taip pat priėmė, faktiškai pradėję valdyti ir naudoti paveldimą turtą kaip savo. Po motinos mirties naudojosi ir valdę G. K. turtą: jai mirus pasiėmė sau ir naudojosi motinai priklausiusius namų apyvokos reikmenis: indus, asmeninius daiktus, įrankius, baldus. Kadangi pareiškėjai gyvena toje pat gyvenamojoje vietoje, jiems atiteko namų apyvokos reikmenys, baldai, asmeninai daiktai. Nurodyti daiktai atiteko pareiškėjams, nes juos naudoja ir valdo kaip savus. Mirus motinai, toliau mokėjo reikalingus mokesčius, rūpinosi likusiu turtu, liko gyventi su šeima jai priklausančiame name. Tokius veiksmus atliko ir G. K. po sutuoktinio J. K. mirties, nes G. K. iki savo mirties (duomenys neskelbtini), jai priklausiusioje sodyboje, kur yra ir pareiškėjų gyvenamoji vieta. Pastatai registruoti tėvų vardu, Vydenių seniūnijos ūkinėse knygose išlikę įrašai, kad jie yra laikomi jų nuosavybe. Šiuos pastatus po tėvo mirties valdė G. K., o po jos mirties jos vaikai – pareiškėjai, kurie savo lėšomis atliko gyvenamojo namo ir kitų patalpų pagerinimo darbus, remontavo juos, apmokėjo turto išlaikymo mokesčius, rūpinosi aplinkos priežiūra, šienavo žolę, naudoja žemės sklypus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, galiojusio iki 2001-07-01) 587 straipsnio nuostatas laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai turtą pradeda valdyti, o pareiškėjai nurodo, kad turtą pradėjo valdyti, juo naudotis iškart po G. K. mirties, paimdami jai priklausiusius daiktus, naudodamiesi jai priklausiusiu turtu.

Kadangi pareiškėjai yra praleidę terminą palikimui priimti kreipiantis į notarų biurą tiesiogiai, todėl siekia juridinį faktą nustatyti teismine tvarka.

Suinteresuotas asmuo- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjų pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo-valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjų V. K. ir R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai V. K. ir R. K. bei jų atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais ir pagrindais.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens -Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto prašė išnagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris yra pareiškėjų kaimynas, nurodė, kad po pareiškėjų tėvo J. K. mirties jo žmona ir pareiškėjų motina G. K. gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rūpinosi po vyro J. K. mirties likusiu turtu, jį prižiūrėjo. Po G. K. mirties jos sūnūs, t. y. pareiškėjai V. ir R. K. naudojosi, prižiūrėjo po motinos mirties likusį turtą, gyveno toje pat gyvenamojoje vietoje, kaip ir jų motina.

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad G. K. po savo sutuoktinio J. K. mirties priėmė jo palikimą, o po G. K. mirties jos palikimą priėmė sūnūs – pareiškėjai V. K. ir R. K. patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjų tėvas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina G. K., tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimai: įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), AA Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), AC Nr. (duomenys neskelbtini).

J. K. buvo sudaręs santuoką su G. M., po santuokos – (duomenys neskelbtini), ką patvirtina į bylą pateiktas santuokos liudijimas IR Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje sutuoktiniai susilaukė vaikų: sūnų R. K., V. K. (gimimo liudijimai I-OK Nr. (duomenys neskelbtini), I-OK Nr. (duomenys neskelbtini)) ir V. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, tai patvirtina į bylą pateiktas mirties liudijimas: įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), AA Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais rašytiniais įrodymais pagrįstas pareiškėjų R. K. ir V. K. giminystės ryšys tarp jų, jų tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir jų motinos G. K., mirusios (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjų teisė paveldėti pagal įstatymą.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos 2018-02-22 pažymomis Nr. (2018-105-PD)-17 ir Nr. (2018-105-PD)-16 apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtinama, kad J. K. ir G. K. iki mirties savo gyvenamąsias vietas deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

Iš į bylą pateiktos Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos pažymos Nr. SR8-21(1.2) dėl informacijos pateikimo, matyti, kad pagal namų ūkio knygų išrašus gyvenamasis namas ir kiti statiniai (tvartas, daržinė, lauko viralinė, rūsys), esantys (duomenys neskelbtini), priklausė mirusiems pareiškėjų tėvams - G. K. ir J. K.. Šiuo metu name gyvena pareiškėjai R. K. ir V. K. su šeima. Pastatų ir kito turto dokumentai nėra sutvarkyti, turtas nėra įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Į bylą pateiktu Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-07-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad G. K. yra atkurta nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y.: 1,1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.11 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3.29 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, tai patvirtinama į bylą pateiktais pažymėjimais apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teisę į jį (registro Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)).

2018-06-06 Varėnos rajono 2 -ojo notarų biuro rašte Nr. 309-S „Dėl J. K. ir G. K. paveldėjimo bylų“ pateikta informacija patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirus G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylos notaro biure nevestos, palikimo priėmimo faktai testamentų registre neregistruota.

Į bylą pateikti dokumentai patvirtinantys, kad pareiškėjų motina G. K. po sutuoktinio – pareiškėjų tėvo J. K. mirties, o po pareiškėjų motinos G. K. mirties pareiškėjai mokėjo mokesčius už elektros energiją, atliekų išvežimą, taip rūpindamiesi likusiu turtu.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po J. K. ir G. K. mirčių atsirado palikėjų mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 straipsnis). Palikėjai mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 straipsnio 1 dalis). Kadangi nebuvo sudarytas testamentas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjų mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjams teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjai nurodo, kad po palikėjo J. K. mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado jo sutuoktinei – pareiškėjų motinai G. K. palikimą priėmus ir faktiškai jai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą, t. y. priėmus palikėjo J. K. turtą, tokį, kokį jis turėjo visa apimtimi. G. K. palikimą priėmė iš karto po palikėjo J. K. mirties, ji liko toliau gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kurią prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo su jos išlaikymu susijusius mokesčius.

G. K. priėmė palikėjo turtą visa apimtimi, koks buvo paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą. Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

Po pareiškėjų motinos G. K. mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado jos vaikams – pareiškėjams V. K. ir R. K. palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą, t. y. priėmus palikėjos G. K. turtą, tokį, kokį ji turėjo visa apimtimi. Pareiškėjai V. K. ir R. K. palikimą priėmė iš karto po palikėjos G. K. mirties, jie liko toliau gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kurią prižiūrėjo, tvarkė, savo lėšomis atliko gyvenamojo namo ir kitų patalpų pagerinimo, remonto darbus, mokėjo su jos išlaikymu susijusius mokesčius.

Pareiškėjų brolis V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), taip pat gyveno (duomenys neskelbtini), vaikų nesusilaukė ir iki savo mirties nesikreipė į notarų biurą dėl turto paveldėjimo.

Pareiškėjai priėmė palikėjos G. K. turtą visa apimtimi, koks buvo paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą. Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų, liudytojo patvirtintų aplinkybių visumos daroma išvada, kad pareiškėjų motina G. K. po sutuoktinio - pareiškėjų tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, o po pareiškėjų motinos G. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos sūnūs – pareiškėjai V. K. ir R. K. priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Faktinis mirusiųjų J. K. ir G. K. palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjų pareiškime nurodytomis, liudytojo patvirtintomis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas AC Nr. (duomenys neskelbtini)), po sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini),mirties (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai: R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas AC Nr. (duomenys neskelbtini)) mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas