Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neaprūpinant jo higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliais, skutimosi peiliukais) atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 23 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimą asmens higienos priemonėmis) tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139, patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), kurio 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Šio aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“, pagal kurį vyrams, laikomiems laisvės atėmimo vietose vieną kartą per mėnesį išduodamas dantų šepetėlis bei 4 vienetai skutimosi peiliukų, bei kartą per du mėnesius – dantų pasta.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai.

Todėl pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, jog jis negavo higienos priemonių, kadangi teisės aktai nenumatė nuteistiesiems skirti higienos priemonių atmestini. Pastebėtina, jog iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos.

Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Alytaus PN aprašas) ( b. l. 17–19), patvirtinto Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24, 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė, ir higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (prašyme turi būti nurodyti tik tie drabužiai ir higienos reikmenys, kurie nurodyti aprašo 1 priede, taip pat turi būti nurodyti drabužių dydžiai).

Pagal minėtų Aprašo 13 punktą ir Alytaus PN aprašo 7 punktą, laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad higienos priemonės išduodamos pirmą kartą atvykus į įstaigą bei vėliau siekiant gauti higienos priemones, nuteistasis turi pateikti rašytinį prašymą bei būti nemokiu.

Atsakovė nurodžiusi, jog visą ginčo laikotarpį pareiškėjas higienos priemonėmis nebuvo aprūpintas, nes rašytinių prašymų neteikė. Nurodė, jog pareiškėjas buvo laikomas mokiu, nes sąskaitoje turėjo daugiau 0,5 bazinės išmokos dydžio sumą visą ginčo laikotarpį ir visą laikotarpį pirko cigaretes. Atsakovės atstovas pateikęs teismui nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį, patvirtinantį apie pareiškėjo gaunamas pajamas (b. l. 12-16). Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas neginčijo atsakovės atstovo nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo mokumo.

Taigi, teismo nuomone, neesant pareiškėjo prašymų ir esant jam mokiam, Alytaus PN neturėjo jokio teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui higienos priemones, todėl byloje konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, neišduodant pareiškėjui higienos priemonių laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. nėra jokio teisinio pagrindo.

Tačiau pareiškėjui pagal teisinį reglamentavimą pirmą kartą atvykus į Alytaus PN 2017 m. gegužės 5 d. turėjo būti iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas jie jis su savimi neturėjo jokių higienos priemonių, o jei nuteistasis su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi (Aprašo 4 p.). Atsakovė nurodė, jog pareiškėjui visą ginčo laikotarpį nebuvo išduodamos higienos priemonės, kadangi jis buvo mokus bei pirko cigaretes. Tačiau duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui pirmą kartą atvykus į Alytaus PN nereikėjo išduoti higienos priemonių atsakovė nepateikė ir nenurodė priežasčių kodėl pirmą kartą atvykus į Alytaus PN jam nebuvo išduotos higienos priemonės.

Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir į tai, jog pareiškėjui naujai atvykus į Alytaus PN nebuvo išduotas nemokamas higienos reikmenų paketas, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas šioje dalyje konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Byloje nustatyta, kad pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, pareiškėjas dėl ginčo vertinamuoju laikotarpiu į Alytus PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas nesikreipė, iš pateikto nuteistojo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, jog piniginių lėšų įsigyti higienos priemones pareiškėjas turėjo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nustatyto pažeidimo būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t.y. duomenų apie šio pažeidimo sąlygotus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjui kalint Alytaus PN jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas, buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Š. J. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjui Š. J. buvo pažeista teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas.

Pareiškėjo reikalavimą dėl 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.